- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-194-366/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Advokatai
- Darius Karvelis, Valdas Kersnauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Dariaus Karvelio skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-23 nutarties, kuria įtariamajam J. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. įtariamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2014 m. sausio 20 d., apie 19 val. 00 min., Ozo g.. Vilniaus m., prie prekybos centro „OZAS" neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti Utenos miesto gyventojams, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 1350 litų įgijo ne mažiau kaip 50 g. narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), ir ne mažiau kaip 100 gramų narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) gaudamas į skolą, neteisėtai laikė prie savęs kuprinėje iki 2014 m. sausio 21 d.. 10 val. 30 min. po ko automobiliu gabeno į Utenos m. ir laike prie savęs kuprinėje iki kol 12 val. 00 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir Utenos apskrities VPK. adresu (duomenys neskelbtini) 12 val. 15 min. asmens kratos metu ši medžiaga buvo rasta ir iš jo paimta, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.
Įtariamasis J. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2014-01-21. Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-23 nutartimi įtariamajam J. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dvejų mėnesių terminui.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo gynėjas advokatas Darius Karvelis prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-23 nutartį, nes, jo manymu, kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 str., gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nei suėmimas (BPK 122 str. 8 d.). Gynėjas tvirtina, jog nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, teismo motyvas, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, prieštarauja LR Konstitucijos 20 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. ld., kuriuose įtvirtinta žmogaus laisvės neliečiamybė, o taip pat LR Konstitucijos 31 str. 1 d. ir minėtos konvencijos 6 str. 2 d., kuriuose įtvirtinta asmens nekaltumo prezumpcija.
Gynėjas nesutinka ir su teismo nustatytais suėmimo pagrindais. Teigia, jog byloje nėra duomenų, kad įtariamasis gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skunde cituojamas BPK 122 str. 2 d., pagal kurią teismas įpareigojamas atkreipti dėmesį į eilę aplinkybių, t.y. į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, sveikatos būklę, bei kitas aplinkybes. J. G. yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra studentas, studijuoja Vilniaus kolegijoje agrotechnologijų fakultete. Į užsienį išvykti nesirengia, jokių ryšių užsienyje neturi, todėl pagrindo manyti, jog įtariamasis gali pasislėpti nuo teismo ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvykdamas į užsienį, nėra. Skunde nurodoma, kad įtariamasis kanapes vežė savo poreikiams, todėl labai griežta bausmė jam negresia.
Gynėjas skunde neigia ir kito BPK 122 str. 1 d. 3 d. numatyto suėmimo pagrindo buvimą, teigdamas, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vien ankstesnis teistumas negali būti pagrindu manyti, kad ir ateityje įtariamasis darys nusikaltimus.
Skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įtariamasis gali trukdyti procesui. Įstatymas neįpareigoja įtariamąjį įrodinėti, kad jis netrukdys procesui, nepaveiks liudytojų ar nukentėjusiųjų. Priešingai, prokuroras, pateikdamas prašymą skirti kardomąją priemonę, turi pateikti duomenis, kad įtariamasis gali trukdyti procesui.
Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas yra griežtai reglamentuotas imperatyvių BPK įtvirtintų normų. Susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas J. G. paskirta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms.
Įtariamojo gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes tai, jo manymu, pažeidžia asmens nekaltumo prezumpciją reglamentuojančius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus. Šis skundo argumentas nepagrįstas. BPK 121 straipsnio, kuriame įtvirtintos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos, 2 dalis įpareigoja teismą kiekvieną kartą patikrinti ar yra byloje pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Teismas išvadą dėl BPK 121 str. 2 d. numatytos sąlygos buvimo padarė, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis - tai duomenis, esančius įtariamųjų parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose, kratų protokoluose ir kt. Su šia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos tęsimo procese, teismas ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo, todėl asmens nekaltumo prezumpcijos nepažeidžia.
Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 str. 7 ir 8 d. numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 ar 5 d. numatytų pagrindų.
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamajam J. G. kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė, nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytus pagrindus bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Aukštesnės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis visiškai sutinka.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. G. įtariamas padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Už šį nusikaltimą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, J. G. nėra siejamas tvirtais šeiminiais, darbiniais ar kitais socialiniais ryšiais, nes nevedęs, dirba tik sezoninius darbus, mokosi Vilniaus kolegijos neakivaizdiniame skyriuje. Bylos duomenimis įtariamasis įsigijo pakankamai didelį narkotinių medžiagų kiekį, nors legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Yra dirbęs Danijoje. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad įtariamasis turi daug draugų Anglijoje bei Danijoje ir laukė pasiūlymo sezoniniam darbui Danijoje. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad J. G. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010-12-17 nuosprendžiu yra teistas už nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Nors baudžiamasis nusižengimas teistumo neužtraukia, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis J. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. (BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai pasiekti nebūtų.
Gynėjas skunde neigia ir suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p. (trukdys procesui) buvimą, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo pagrindu kardomoji priemonė skundžiama nutartimi skirta nebuvo.
Taigi atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas įtariamajam J. G. paskirta esant sąlygoms, numatytoms BPK 122 str. 7 ir 8 d., bei visiems trims pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d., kurie patvirtinti iki šios dienos byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo J. G. gynėjo advokato Dariaus Karvelio skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-23 nutartį.
Nutartis neskundžiama.