Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovams M. S., A. S., R. S. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 4 d., apie 02 val. 18 min. Alytaus m., Pulko – Jotvingių gatvių sankryžoje M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo (jo nėra įgijęs), vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nestojo stabdomas specialiaisiais policijos ženklais pažymėtam automobiliui, kuris naudojo specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvų šviesos signalus, garsinį signalą, bei davė komandas sustoti žodžiu per garsiakalbį, keisdamas važiavimo kryptį nepasirinko saugaus greičio, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir galine kaire automobilio dalimi kliudė policijos automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį bei ją apgadino. Minėtas eismo įvykis 2019 m. lapkričio 6 d. įformintas ROIK 07-19-9512503, jame konstatuota, kad tokiais savo veiksmais M. S. apgadino svetimą turtą bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktus, bei padarė nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje. Automobilis, kurį vairavo nepilnametis, priklauso jo tėvui A. S. ir ši transporto priemonė apdrausta ADB „Gjensidige“ civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/AYB2796202). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad dėl apgadinto automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji patyrė 4 170 Eur dydžio žalą. Ši draudimo išmoka išmokėta dviem mokėjimais: 3 678,93 Eur (2019 m. gruodžio 18 d. banko sąskaitos išrašas) ir 428,07 Eur (2020 m. balandžio 9 d. banko sąskaitos išrašas). Šios sumos pagal nukentėjusiojo asmens – Alytaus AVPK prašymą buvo pervestos tiesiogiai remonto įmonei UAB „M. A. Alytus“ (ieškinio priedas „prašymas pervesti išmoką“). Į bylą ieškovė pateikė rašytinius įrodymus: 2019 m. gruodžio 2 d. remonto darbų sąmatą Nr. AKBL4143, kurioje nurodyta, kad darbai kainuos 3 808,35 Eur, UAB „M. A. Alytus“ 2019 m. gruodžio 17 d. remonto sąmatą Nr. AKBL4143, kurioje nurodyta ksenono lemputės ir blokelio pakeitimas, kurių kaina 428,07 Eur. Iš pateiktų automobilio VW Caddy, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) fotonuotraukų matyti, kad apgadintas minėto automobilio dešinės pusės priekinis sparnas, priekinės kairės pusės žibintas, bamperis, kapotas.

Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu, (Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-1042-791/2019), M. S. už aukščiau padarytą nusižengimą pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio bauda. Minėtame nutarime teismas konstatavo, kad M. S. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsakovo M. S. neteisėti veiksmai nulėmė ieškovei padarytą žalą, todėl atsakovas M. S. yra atsakingas už šios žalos atlyginimą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsakovas M. S. ieškovei padarė žalą būdamas nuo 14 iki 18 metų, ir šiuo metu yra nepilnametis, todėl byloje taikytinas CK 6.276 straipsnis. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šie asmenys turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). CK 6.276 straipsnio 1 dalies norma reiškia, kad nepilnametis nuo aštuoniolikos metų už padarytą žalą atsako pats. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pagal šio straipsnio nuostatas tėvų kaltė yra preziumuojama, tačiau tam, kad atsakomybė tėvams nekiltų už padarytą žalą, jie turi įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios paneigtų atsakovų A. S. ir R. S. civilinės atsakomybės prezumpciją, nenustatyta. Nors atsakovas A. S. kaltina nepilnamečio vaiko motiną už sūnaus nepriežiūrą, tačiau teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, net jeigu jų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Kita atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ne dėl jo kaltės buvo pavogti automobilio rakteliai, paneigti byloje pačio atsakovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jog jo sūnus du kartus (pirmą kartą – 2019 m. vasarą, antrą kartą ginčo įvykio dieną 2019 m. lapkričio 4 d.) buvo paėmęs iš jo raktelius, taip pat atsakovas nurodė, kad nepilnametis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir tėvas nespėja vaikščioti po teisminius procesus, tik patvirtina pačio atsakovo A. S. neatsakingą elgesį – žinodamas sūnaus polinkį važinėtis automobiliu, neturint vairuotojo pažymėjimo, nepaslėpė automobilio raktelių, o laikė juos nepilnamečiui žinomoje vietoje.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų – tėvų subsidiarioji atsakomybė už jo nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytą žalą.

Šioje byloje tarp atsakovo A. S. ir ieškovės yra kilęs ginčas dėl atsakovo M. S. veiksmais padarytos žalos dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Ieškovė draudimo išmoką dėl minėto automobilio sugadinimo sumokėjo vadovaujantis dviem sąmatomis: 2019 m. gruodžio 2 d. darbų sąmata Nr. AKBL4143 bei UAB „M. A. Alytus“ 2019 m. gruodžio 17 d. remonto sąmata Nr. AKBL4143. Abejoti sąmatose apskaičiuota žala nėra teisinio pagrindo. Priešingų įrodymų byloje nepateikta. Atsakovas, norėdamas nagrinėjamoje civilinėje byloje nuginčyti ieškovės pateiktą automobiliui padarytos žalos dydžio vertinimą, turėjo prašyti byloje paskirti ekspertizę. Šia savo teise atsakovas nepasinaudojo. Atsakovas į civilinę bylą taip pat nepateikė ir jokio alternatyvaus ginčo automobiliui padarytos žalos dydžio vertinimo. Todėl laikytina, kad savo atsikirtimų, jog ieškovė ADB „Gjensidige“ patyrė mažesnę žalą, atsakovas byloje neįrodė (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Be to, ieškovė dviem mokėjimais: 3 678,93 Eur (2019 m. gruodžio 18 d. banko sąskaitos išrašas) ir 428,07 Eur (2020 m. balandžio 9 d. banko sąskaitos išrašas), išmokėjo draudėjui visą atsakovo ginčijamą 4 107 Eur pinigų sumą.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė atlygino transporto priemonei padarytą žalą ir įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš tą žalą padariusio asmens, t. y. iš atsakovo M. S.. Ieškovės reikalavimas priteisti 4 107 Eur nuostolių atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.2, 6.38, 6.245, 6.249., 6.251, 6.263, 6.266, 6.276, 6.1015 straipsniai).

Iš atsakovo M. S. taip pat priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 4 107 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009, konstatuota, kad CK 6.276 straipsnio 2 dalyje išvardytų subjektų civilinės atsakomybės ypatumas yra tas, kad įstatymo pagrindu nustatyta jų atsakomybė yra ir subsidiari, t. y. jie atsako už atitinkamą žalos dalį tik tuo atveju, jeigu žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 2 dalis), be to, atsako tik už jo priežiūroje buvusio nepilnamečio padarytą žalą. Tokiu CK 6.276 straipsnio 2 dalies aiškinimu sistemiškai grindžiama ir regreso teisę į žalos padariusį asmenį ribojanti CK 6.280 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad tėvai, globėjas ar rūpintojas, taip pat CK 6.275, 6.276 ir 6.278 straipsniuose nurodytos institucijos, atlyginę nepilnamečio ar pripažinto neveiksniu fizinio asmens padarytą žalą, neturi regreso teisės į šiuos fizinius asmenis. CK 6.276 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama ir taikoma vienodai visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kada priimamas teismo sprendimas - iki žalą padariusio asmens pilnametystės ar jau po jos. CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytos materialiosios teisinės pasekmės turi būti konstatuojamos bet kurioje proceso stadijoje - tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek vykdymo procese. Jeigu nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad subsidiariojo atsakovo prievolė yra pasibaigusi dėl žalą padariusio asmens pilnametystės, tai teismo procesinio dokumento, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, rezoliucinėje dalyje turi atsispindėti ir materialiosios CK 6.276 straipsnio 3 dalies taikymo pasekmės, t. y. ieškinys subsidiariai atsakingiems asmenims turi būti atmestas. Tais atvejais, kai priimant teismo sprendimą žalą padaręs asmuo yra dar nepilnametis, CK 6.276 straipsnio 3 dalies nulemtas laikinas subsidiariai atsakingų asmenų civilinės atsakomybės pobūdis turi atsispindėti ir rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje siejant tokių asmenų atsakomybės pabaigą su CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių nepilnamečio ir už jo padarytą žalą atsakingų asmenų solidari atsakomybė netaikytina. Nagrinėjamoje byloje atsakovui M. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas priteisia ieškovei iš M. S. motinos R. S. – 2 053,50 Eur, iš tėvo A. S. – 2053,50 Eur subsidiariai žalai atlyginti, nustatant, kad ši atsakovų R. S. ir A. S. pareiga pasibaigia, kai atsakovas M. S.sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Ieškovo prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų R. S. ir A. S. netenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo. Minėta, kad subsidiariosios kasatoriaus pareigos atlyginti atsakovo M. S. padarytą žalą atsiradimas siejamas su tam tikrų aplinkybių buvimu – ši pareiga atsiranda tik tuo atveju, jei pagrindinis skolininkas atsakovas M. S. neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Nekonstatavus šių aplinkybių, subsidiarių skolininkų pareigos neatsiranda, todėl jiems negali būti taikoma sankcija už šios pareigos nevykdymą priteisiant iš jų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-497/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 92 Eur žyminio mokesčio; ieškovė yra sumokėjusi dviem mokėjimo nurodymais: 83 Eur (2020-03-25 mokėjimo nurodymas), 19 Eur (2018-01-03 mokėjimo nurodymas), viso 102 Eur. Ieškovė prašo grąžinti 10 Eur permokėtą žyminį mokestį.

Iš atsakovo M. S. ieškovo naudai priteisiama 92 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui M. S.neturint turto ar uždarbio, pakankamo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisti ieškovei iš atsakovės R. S. – 46 Eur, iš atsakovo – A. S. – 46 Eur subsidiariai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, nustatant, kad ši atsakovų pareiga pasibaigia, kai atsakovas M. S.sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 13,38 Eur. Šios išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš atsakovo M. S., o jam neturint lėšų - priteistinos iš R. S. 6,69 Eur, iš A. S. – 6,69 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu subsidiariai, nustatant, kad ši atsakovų pareiga pasibaigia, kai atsakovas M. S.sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 87 str. 1 d. 1 p. numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinama kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Kadangi ieškovė už ieškinį sumokėjo daugiau nei numato įstatymas, jos prašymas dėl permokėtos žyminio mokesčio dalies grąžinimo yra tenkintinas. Ieškovei grąžintina 10 Eur permokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinės adresas: Žalgirio g. 90, LT – 09303, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas 70440) iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 107 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto septynių eurų) žalai atlyginti, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2020 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 92 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, subsidiariai iš atsakovės R. S., gimusios (duomenys neskelbtini),. – 2 053,50 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt trijų eurų 50 ct) žalai atlyginti bei 46 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo A. S., gimusio 1975 m. kovo 28 d. – 2053,50 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt trijų eurų 50 ct) žalai atlyginti bei 46 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų, nustatant, kad ši atsakovų R. S. ir A. S. pareiga pasibaigia, kai atsakovas M. S.sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,38 Eur (trylikos eurų 38 ct) teismo išlaidų valstybei, o jam neturint turto priteisti iš R. S. - 6,69 Eur (šešių eurų 69 ct) ir A. S. - 6,69 Eur (šešių eurų 69 ct), teismo išlaidų valstybei subsidiariai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 10 Eur (dešimties eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymu AB SEB banke, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.