Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-01-26 · Civilinė byla Nr. e2A-378-577/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-26
Bylos Nr.
e2A-378-577/2016
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02614-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Liuda Uckienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
T. P.
Trečiasis asmuo
L. K., V.
Civilinė byla Nr. e2A-378-577/2016Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02614-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.1.; 3.3.1.18.; 2.1.6.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS2016 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei T. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; tretieji asmenys L. K., V. (V.) P.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę T. P. savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį į padėtį, užfiksuotą bei įregistruotą 2001-01-24 Nekilnojamojo turto registre ir sutvarkyti statybvietę; jei atsakovė per nustatytą terminą neįvykdys reikalavimo, įpareigoti atsakovę mokėti 100 Lt (28,96 Eur) baudą ieškovui už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pertvarkyta savavališkai rekonstruota gyvenamojo namo dalis, pasibaigimo. Nurodė, kad atsakovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento (suderinto projekto ir leidimo rekonstruoti statinį), savavališkai atliko bendrosios nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo rekonstrukciją. Palyginęs gyvenamojo namo dalies rekonstravimo projekto, kuris pagal Inspekcijos specialisto atliktus matavimus atitinka esamą statinio padėtį, ir Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytus namo techninius parametrus, ieškovas teigia, kad esami bendrieji statinio rodikliai neatitinka teisėtai suformuotų ir įregistruotų, t.y. pakėlus stogo konstrukciją nuo 5,94 m. kraigo aukščio iki 7,3 m., bei įrengus mansardinį aukštą - padidintas statinio bendras plotas nuo 120,53 kv.m. iki 158,19 kv.m., tūris - nuo 394 kub.m. iki 960 kub.m. 2012-09-07 atsakovei surašytas savavališkos statybos aktas ir pareikalauta iki 2013-03-08 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. išardyti savavališkai perstatytas statinio dalis. 2013-02-27 sprendimu reikalavimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2013-06-10, tačiau 2013-06-12 patikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovė savavališkos statybos padarinių nepašalino.

Atsiliepimas

Atsakovė T. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko, paaiškino, jog namo bendrasavininkė L. K. buvo davusi žodinį sutikimą atlikti namo dalies rekonstrukciją, 2012-12-10 parengtas projektas, tačiau jį parengus, bendrasavininkė sutikimo derinimui ir leidimo gavimui nedavė. Atsakovė kreipėsi į teismą dėl leidimo derinti gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektą, nesant bendraturčio sutikimo, išdavimo. Taip pat atsakovė nesutiko su ieškinyje nurodytais kiekiais ir tūriais. Teigia, jog ieškovas remiasi tik pirmo aukšto duomenimis, neįtraukiant mansardos. Papildomai nurodė, kad ieškovas reikalauja pertvarkyti rekonstruotą namo dalį į padėtį, užfiksuotą nekilnojamojo turto registre 2001-01-24, tačiau pirminė padėtis nėra aiški, dokumentuose nėra fiksuotas ieškovo nurodomas namo aukštis; be to, L. K. namo konstrukcijos aukštis yra 6,48 m. Teigia, kad ieškovas neteisingai aprašo savavališkos statybos apimtis; nepateikia rašytinių įrodymų apie pirminę pastato būklę, t.y. kad stogo konstrukcijos aukštis pakeltas nuo 5,94 m. kraigo iki 7,30 m. Ieškovo nurodytus pažeidimus laiko neatitinkančiais tikrovės. Pasak atsakovės, neaišku, kokiu dokumentu reikėtų vadovautis likviduojant neva savavališkos statybos padarinius. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o esant atsakovei nepalankiam teismo sprendimui, prašo nustatyti 9 mėnesių terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti.

Trečiasis asmuo V. P. palaikė atsakovės atsiliepimą.

Trečiasis asmuo L. K. palaikė ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatvo, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovės įvykdyta namo rekonstrukcija yra savavališka statyba. Tačiau teismo vertinimu, ieškovas reikalaudamas įpareigoti atsakovę pertvarkyti statinį į padėtį, užfiksuotą 2001-01-24 Nekilnojamojo turto registre, nenurodė, kokia ta padėtis turi būti. Kadangi, ieškovo teigimu stogo kraigas turi būti nuleistas iki 5,94 m aukščio, atsakovės stogas turėtų būti žeminamas 1,35 m, kas, teismo nuomone, prieštarautų įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytai aplinkybei, kad atsakovė stogą iškėlė apie 70 cm. Iš L. K. pateikto 1990-10-22 priestato architektūrinės dalies kopijos nustatė, jog joje fiksuotas 7 m. namo kraigo aukštis, o 5,80 m parodytas projektuojamo priestato aukštis. Atkreipė dėmesį, jog namo dalies rekonstravimo projekte taip pat nenurodyta, kokia padėtis buvo prieš rekonstrukciją. Kadangi ieškovas yra valstybės institucija, kurios viena iš funkcijų yra statybų kontrolė ir savavališkų statybų padarinių šalinimas, teismo vertinimu, jam taikomi aukštesni procesinio elgesio standartai negu specialių žinių neturinčiam fiziniam asmeniui. Pastebi, kad į pareikšto reikalavimo nekonkretumą buvo atkreiptas ieškovo atstovės dėmesys 2015-03-18 teismo posėdyje, apie tai nurodė ir atsakovės atstovas 2015-03-13 paaiškinimuose, tačiau ieškovas reikalavimo nepatikslino ir nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie 2001-01-24 užfiksuotą statinio būklę. Ieškovui pareiškus reikalavimą, kuris negali būti įvykdytas dėl jo nekonkretumo, jo įvykdymas negali būti sukontroliuotas, todėl teismas padarė išvadą, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog atlikti pastato statybos darbai yra savavališka pastato rekonstrukcija, neišsprendė savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimo, pažeidė CK 4.103 str. 3 d. nuostatas. Apelianto manymu, toks sprendimas neatitinka bendrojo visuomenės intereso – siekti atkurti teisės viršenybę ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atkreipė dėmesį, kad atmetus atsakovės pareikštą ieškinį dėl savavališkos statinio rekonstrukcijos be bendrasavininkės sutikimo, galimybė įteisinti savavališką statybą, t.y. gauti statybą leidžiantį dokumentą, praktiškai yra eliminuota, todėl lieka vienas būdas šalinti savavališką statybą – išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad savavališkai rekonstruotu statiniu trukdoma trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis jam priklausančia pastato dalimi ar daroma žala jo turtui. Nesutinka su sprendime nurodyta pozicija, kad reiškiamas reikalavimas nėra įvykdomas. Kadangi savavališkos statybos darbus atliko pati atsakovė, apelianto įsitikinimu, ji žino ir supranta, ką reikėtų pašalinti norint atstatyti 2001-01-24 nekilnojamojo turto registre užfiksuotą padėtį. Pažymi, kad namo dalies rekonstravimo techninė dokumentacija parengta pagal faktiškai atliktus savavališkos statybos darbus, joje nurodyti darbai, kurie buvo atlikti vykdant savavališką statybą. Be to, savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovė neskundė, todėl daro išvadą, kad su juose esančiais duomenimis ir reikalavimais sutiko ir suprato. Pastebi, kad šiuo atveju tik atsakovė galės įvykdyti teismo sprendimą, kadangi Inspekcija negali įgyvendinti statytojo teisių. Kadangi teismo sprendimo vykdymo procesas – atskira civilinio proceso stadija, mano, jog nėra pagrindo spręsti su sprendimo vykdymu susijusių aplinkybių. Teismo iškeltas abejones, kad ateityje kils problemų dėl teismo sprendimo laiko nepagrįstomis.

Atsakovė T. P. prašo palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-11 sprendimą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra galimybės atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, apelianto reikalavimas yra neįvykdomas, nes Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje nėra aprašyta pirminių pastato dalių (stogo aukščio, nuolydžio). Esant palankiam apeliantui teismo sprendimui, atsakovė nežinotų, kaip likviduoti neva savavališkos statybos padarinius, būtų paliekama visiška interpretacijos laisvė ir galimybė bausti atsakovę 29 Eur bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną. Atkreipė dėmesį, jog byloje bei apelianto nurodomame Rekonstrukcijos projekte nėra aprašymo, kokios buvo laikančiosios konstrukcijos ir šlaitų nuolydis 2001-01-24. Ieškovo teiginius apie stogo konstrukcijos pakėlimą nuo 5,94 iki 7,70 ar 7,30 m., laiko neatitinkančiais tikrovės, nes iš L. K. pateiktos 1990-10-22 Priestato prie gyvenamojo namo architektūrinės dalies kopijos matyti, kad dar 1990 m. ginčo pastatų aukštis buvo 7 m., o ne 5,94 m. ar 7,70 m. Taip pat atkreipė dėmesį, kad mansardinis aukštas buvo visuose pirminiuose ginčo pastato projektuose, kadastrinių matavimų byloje I aukšto 1-1 kambaryje fiksuoti laiptai į mansardą. Teigia, kad teisės aktai nenumato draudimo įrengti mansardinį aukštą esamo statinio ribose, nedidinant bendro ploto. Atkreipė dėmesį, kad 2012-09-07 Savavališkos statybos akte apibūdindamas statybos darbų mastą ieškovas tiksliai nepaaiškina, kokie savavališkos statybos darbai (kokiame fasade ir kt.) atlikti ir kaip juos pašalinti. Pasal ieškovės, aptariamas darbų mastas atitinka paprastojo remonto sąvoką, kuriam pagal dabartinį teisinį reglamentavimą apskritai nereikalingas statybos leidimas. Kadangi ieškovo nurodomos savavališkos statybos nebuvo trečiajam asmeniui L. K. priklausančioje ginčo pastato dalyje, byloje nėra įrodymų, kad padaryta reali žala ar nuostoliai bendraturtės ginčo pastato daliai, todėl nesutinka su apelianto teiginiu, kad savavališka statyba neleidžia bendraturtei valdyti ir naudotis jai nuosavybės teise priklausančia pastato dalimi, apribotos jos galimybės vykdyti veiklą ar daroma žala jos turtui. Mano, jog bendraturtė gali reikšti reikalavimus atlyginti nuostolius, jei tokie būtų patirti, atskirame procese.

Trečiasis asmuo L. K. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Prašo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-11 sprendimą, priimti naują teismo sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei T. P. nuosavybės teise priklauso 30045/100000 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Kitos 30045/100000 dalys nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V. P., o 3991/10000 dalys – L. K. (1 t., b.l. 25-26). 2012-09-07 atsakovei surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120907-00267, kuriame konstatuota, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruotas savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento. Akte nurodytas statybos darbų mastas, t.y. pakeistos stogo konstrukcijos, apšiltintas fasadas ir uždėta plastikinė dailylentė (1 t., b.l. 15-16). Tą pačią dieną atsakovei T. P. buvo surašytas reikalavimas Nr. REI-00-120907-00277 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. iki 2013-03-08 išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis (1 t., b.l. 17-18). Patenkinus ieškovės prašymą, 2013-02-27 sprendimu Nr.(23.29)-RE-87 reikalavimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2013-06-10 (1 t., b.l. 19, 20). 2013-06-12 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RPA-00-130612-00160 ieškovas konstatavo, kad atsakovė reikalavimo neįvykdė – neišardė savavališkai perstatytos gyvenamojo namo dalies ir nepateikė statybą leidžiančių dokumentų gyvenamojo namo rekonstrukcijai (1 t., b.l. 21-22).

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. pertvarkyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo dalį į padėtį, užfiksuotą bei įregistruotą 2001-01-24 nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ginčo dėl to, kad atsakovės įvykdyta namo rekonstrukcija yra savavališka statyba, nėra, ieškinį atmetė, kadangi ieškovo reikalavimas negali būti įvykdytas dėl jo nekonkretumo. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 4.103 str. 3 d., nes nustatęs neteisėtas statybas, neišsprendė savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo; taip pat nesutinka, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra įvykdomas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais apelianto argumentais.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog Savavališkos statybos akte aptariamas darbų mastas atitinka paprastojo remonto sąvoką, kuriam pagal dabartinį teisinį reglamentavimą apskritai nereikalingas statybos leidimas, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aplinkybė dėl savavališkos statybos fakto nebuvo ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Pažymėtina, jog 2012-09-07 Savavališkos statybos akte atsakovė pripažino, jog namo dalies rekonstrukciją atliko 2005 metais; 2012-09-07 Savavališkos statybos akto bei Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neginčijo. Patenkinus ieškovės prašymą, 2013-02-27 sprendimu Nr.(23.29)-RE-87 reikalavimo Nr. REI-00-120907-00277 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas pratęstas iki 2013-06-10. Atsakovė, siekdama įteisinti savavališką statybą, parengė gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektą.

CK 4. 103 str. 3 d. numatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 str. numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pagal minėto įstatymo 14 str. 7 d., teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir (...) gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo numatytas ir savavališkos statybos nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 str. 7 d.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, siekdama įteisinti savavališką statybą, parengė gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektą (b.l. 27-40, 123-137), tačiau namo bendrasavininkė L. K. su šiuo projektu nesutiko. Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-29 sprendimu T. P. ieškinys atsakovei L. K. dėl teisės derinti rekonstrukcijos projektą be bendraturtės sutikimo buvo atmestas (b.l. 141-146). Taigi, teisėjų kolegija, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsižvelgus į paminėtus duomenis, nėra galimybės atsakovei gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą. Todėl akivaizdu, jog turi būti pasirinktas kitas aukščiau teisės aktuose nurodytas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, t.y. šiuo atveju – įpareigoti atsakovę išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę. Tokia priemonė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikoma atitinkančia bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčia teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą, ir jei nepažeidžiamas proporcingumo aspektas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Nr. 21861/03 Hamer v. Belgija).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovo reikalavimas negali būti įvykdytas dėl jo nekonkretumo. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas, reikalaudamas įpareigoti atsakovę pertvarkyti statinį į padėtį, užfiksuotą 2001-01-24 Nekilnojamojo turto registre, nepatikslino reikalavimo ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie 2001-01-24 užfiksuotą statinio būklę.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog į bylą yra pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, iš kurios matyti, jog 2001-01-24 duomenimis fiksuotas ginčo gyvenamojo namo bendras plotas – 120,63 kv.m., aukštų skaičius - 1 (1 t., b.l. 104). Tokie duomenys nurodyti ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (1 t., b.l. 25-26), todėl akivaizdu, jog atsakovei įsigyjant turtą, jie jai buvo žinomi. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Taigi, ieškovės atsiliepime nurodytos aplinkybės apie 1990 metais faktiškai neva buvusį mansardinį aukštą, laikytini nereikšmingais ginčo nagrinėjimui. Po 2012-09-07 Savavališkos statybos akto surašymo pačios atsakovės iniciatyva parengtame Gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projekte (savavališkos statybos įteisinimo techninėje dokumentacijoje) nurodyta, jog atliekant namo rekonstravimą buvo nuardytas virš 2-ojo buto esantis stogas, pakeistos jo laikančiosios konstrukcijos ir šlaitų nuolydis; tai sudarė galimybę mansardoje įrengti du kambarius. Rekonstruoto namo pirmojo buto plotai išliko nepasikeitę, o 2-ojo buto bendrasis plotas tapo – 158,19 m² (3.2.2. p.) (1 t.,b.l. 27-40, 123-137). Projekto dalies „Bendrieji statinio rodikliai“ 2.2.4. punkte nurodyta, jog statinio aukštų skaičius - 1; pastabose pažymėta „+ mansarda“.

Aptarti duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankami nustatyti, kokie esminiai parametrai buvo užfiksuoti 2001-01-24 Nekilnojamojo turto registre, ir koks rezultatas sukurtas atliktos rekonstrukcijos metu (atlikus aukščiau išvardintus veiksmus, įrengta mansarda, dėl ko padidėjo namo plotas). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, jog aplinkybė, kad rekosntrukciją atliko pati atsakovė, taipogi leidžia daryti išvadą, kad ji žino ir supranta, ką reikėtų pašalinti norint atstatyti 2001-01-24 nekilnojamojo turto registre užfiksuotą padėtį. Atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, kad atsakovė nežinotų, kaip likviduoti savavališkos statybos padarinius, kad apelianto reikalavimas yra neįvykdomas, teisėjų kolegija laiko deklaratyviais ir visiškai nepagrįstais. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog teismo sprendimo vykdymas yra atskira civilinio proceso stadija, todėl įvertinus paminėtus duomenis apie rekonstrukcijos mastą, tai, kad rekonstrukciją atliko pati atsakovė, darytina išvada, kad nebuvo jokio pagrindo spręsti apie ieškovo reikalavimo įvykdymo negalimumą. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog nepašalinus savavališkos statybos padarinių būtų pažeistas bendras visuomenės interesas siekti atkurti teisės viršenybę, taip pat pažeistas pastato bendraturtės teisėtas interesas. Tai, jog turto bendrasavininkė dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis atskirame procese, jokiu būdu nereiškia, jog neteisėtai atlikti gyvenamojo namo pakeitimai (statinio rekonstrukcija) gali būti palikti, juolab, minėta, galimybės jų įteisinti nėra.

Pažymėtina, jog, kaip aukščiau buvo nustatyta, atsakovė ketino įteisinti esamus statinio parametrus būtent pagal teismui pateiktą rekonstrukcijos projektą, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės apie 1990 m. su leidimu įrengtą mansardą, kuri nebuvo įregistruota šiuo atveju neturi reikšmės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsakovė, esant jai nepalankiam teismo sprendimui, prašė nustatyti 9 mėnesių terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti (1 t., b.l. 98-99). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei į tai, kad ieškovas yra juridinis, o atsakovė - fizinis asmuo, taip pat į tai, kad atsakovė jau po 2014-12-23 teismo sprendimo žinojo aplinkybę, jog įteisinti esamos rekonstrukcijos galimybių nėra, todėl turėjo galimybę pašalinti tokių statybų padarinius, prašymą tenkina iš dalies, nustatydama 6 mėnesių terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Taigi, ieškinys tenkinamas, atsakovė T. P. įpareigotina savo lėšomis per šešis mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį į padėtį, užfiksuotą bei įregistruotą 2001-01-24 Nekilnojamojo turto registre ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat vadovaujantis CPK 273 str. 3 d., tenkintinas reikalavimas atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo, įpareigoti atsakovę mokėti 100 Lt (28,96 Eur) baudą ieškovui už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pertvarkyta savavališkai rekonstruota gyvenamojo namo dalis, pasibaigimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

Pagal CPK 93 str. 5 d., panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinant ieškovo ieškinį, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 16,47 Eur (1 t., b.l. 89-95, 112-114, 168-170) išlaidų kurui vykstant į teismo posėdžius, todėl patenkinus ieškinį, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės. Trečiasis asmuo L. K. nepateikė įrodymų, jog pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytą sumą sumokėjo (patyrė tokio dydžio išlaidas), todėl 220 Eur išlaidos už teisinę pagalbą jai iš atsakovės nepriteisiamos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio pateikimą atleistas, 31 Eur dydžio žyminis mokestis iš atsakovės priteistinas valstybei (CPK 93 str., 96 str.).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs savavališkos statybos faktą, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias savavališkų statybų padarinių šalinimą, todėl yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, o Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovui 16,47 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme, 62 EUR žyminį mokestį už ieškinį bei apeliacinį skundą valstybei (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę T. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per šešis mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį į padėtį, užfiksuotą bei įregistruotą 2001-01-24 Nekilnojamojo turto registre ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovei T. P. per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo, įpareigoti atsakovę mokėti 28,96 Eur baudą į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ (banko kodas 7300, įmokos kodas 5445), už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pertvarkyta savavališkai rekonstruota gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, ir sutvarkyta statybvietė, pasibaigimo.

Priteisti iš atsakovės T. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 16,47 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (j.a.k. 288600210).

Priteisti iš atsakovės T. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 62 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Liuda UckienėNeringa Švedienė