- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-88-656/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13730-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Verkių slėnis”
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (apelianto) V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Verkių slėnis” ieškinį atsakovei A. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo byloje V. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Verkių slėnis” ieškinį atsakovei A. S. dėl iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo -V. G.. Teismui pateiktas prašymas patvirtinti ieškovo UAB „Verkių slėnis” ir atsakovės A. S. taikos sutartį bei nutraukti civilinę bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtino ieškovo UAB „Verkių slėnis” ir atsakovės A. S. 2016 m. lapkričio 18 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:Atsakovė įsipareigoja Butą atlaisvinti ir iš jo išsikraustyti ne vėliau, kaip iki 2016 m. gruodžio 4 d., jį atlaisvinant nuo bet kokių savo daiktų ir pasiimti visus baldus ir (ar) įrengimus, kuriuos galima pašalinti be žalos Butui padarymo. Butas Ieškovui grąžinamas perdavimo - priėmimo aktu.Ieškovas nereikalaus atlyginti žalos Butui padarymo ir nusidėvėjimo, išskyrus, jeigu žala Butui padaroma dėl tyčinių Atsakovės veiksmų. Ieškovas įsipareigoja iš Atsakovės butą priimti tokį, koks yra perdavimo momentu, atitinkantį šio ir Sutarties 1 punkto sąlygas. Ieškovas iš Atsakovės nereikalaus Buto atstatyti į buvusią padėtį ir remonto išlaidų atlyginimo.Atsakovė nereikalaus jokių patirtų nuostolių ar išlaidų, susijusių su Butu, jo įrengimais ir pagerinimais bei 2014 m. vasario 7 d. turto pirkimo - pardavimo sutartimi, not. reg. Nr. 2-1192 atlyginimo.Šalys susitaria, kad jos abi lieka kiekviena prie viena kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų.Šalys susitaria, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu teismo turėtas dokumentų siuntimo išlaidas padengia lygiomis dalimis.Ši Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos.Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo tvarka bei pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte (teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį), 294 straipsnio 2 dalyje (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama) ir Civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalyje (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią), ir prašo Teismo rašytinio proceso tvarka patvirtinti šią taikos sutartį.Ši Sutartis sudaryta dviem vienodos juridinės galios egzemplioriais, po vieną egzempliorių kiekvienai Šaliai. Sutarties egzempliorių teismui per EPP pateiks Ieškovas.Ši Sutartis Šalių perskaityta, jų suprasta dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkantį jų valią bei ketinimus, priimta ir pasirašyta.
Patvirtinus taikos sutartį, civilinę bylą teismas nutraukė. Teismas nurodė, kad taikos sutarties sąlygos nepažeidžia šalių teisių ar jų teisėtų interesų, sutartis atitinka įstatymus, nepažeidžia viešojo intereso.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Trečiasis asmuo V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti pateiktą taikos sutartį.Atskirojo skundo argumentai:Teismo nutartis yra teisiškai nepagrįsta.Atsakovė trečiajam asmeniui yra skolinga ir trečiajam asmeniui yra išduotas vykdomasis raštas išieškoti skolą iš Atsakovės.Atsakovė siekia išvengti prievolės įvykdymo trečiajam asmeniui. Nors ji pasisakė apie ketinimą reikšti priešieškinį byloje, tačiau jo nepareiškė. Patvirtinta taikos sutartimi pažeidžiamos apelianto teisės, taip pat viešasis interesas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Ieškovas UAB „Verkių slėnis“ padavė atsiliepimą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti.Atsiliepimo argumentai:
7.1 Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta buto pirkimo pardavimo sutartis, kuri ieškovo buvo vienašališkai nutraukta. Tačiau atsakovė butą buvo užėmusi ir po sutarties nutraukimo.
7.2 Dėl to, remiantis CK 4.98 straipsniu ieškovas pareiškė ieškinį dėl priverstinio atsakovės iškeldinimo iš buto.
7.3 Apeliantas šioje byloje yra įtrauktas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu. CPK 47 straipsnis nustato trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesines teises. Jame nurodoma, kad šie asmenys turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Ieškovo nuomone, remiantis teisiniu reglamentavimu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, neturi teisės skųsti nutarties patvirtinti taikos sutartį.
7.4 Nors apeliantas tvirtina, kad patvirtinta taikos sutartimi pažeidžiamas viešasis interesas, tačiau apeliantas turi tik privatų interesą.
7.5 Apeliantas turi vykdytiną reikalavimo teisę būtent į atsakovę, todėl visi jo reikalavimai nukreipti pastarajai, o ne ieškovui. Ieškovo ir atsakovės nesieja teisiniai santykiai, išskyrus Turto atlaisvinimo klausimą, todėl ieškovo teisės valdyti, naudotis ir disponuoti Turtu niekaip negali būti ribojamos. Atsakovės proceso teisė susitarti ir ginčą išspręsti taikiai taip pat nėra niekaip apribota, net, jeigu yra vykdomas išieškojimas iš Atsakovės turto.
Atsakovė A. S. padavė atsiliepimą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti.Atsiliepimo argumentai:
9.1.Apelianto nurodytos Kasacinio teismo nutartys priimtos ne analogiškose bylose, todėl jose išdėstytais išaiškinimais negali būti vadovaujamasi šioje byloje.
9.2.Apeliantas ginčydamas nutartį siekia, kad šalys tęstų bylinėjimąsi prieš jų valią.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumas. Ieškovas kelia klausimą dėl apelianto teisės skųsti nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis.Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas pirmosios instancijos teismo teisėjos protokoline nutartimi yra įtrauktas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu. CPK 47 straipsnis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Taigi aptarta teisės norma, kuria remiasi ieškovas, trečiajam asmeniui nustato tik šioje normoje numatytus ribojimus, kurie negali būti aiškinami plečiama. Darytina išvada, kad minėta teisės norma neriboja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės skųsti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis.CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims bylą užbaigti taikos sutartimi. Kiekvienu atveju teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).Apelianto tvirtinimu, ginčijama nutartimi patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jo interesus. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje sprendžiamas ginčas tarp ieškovo UAB „Verkių slėnis“ ir atsakovės A. S. dėl atsakovės priverstinio iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), ieškovui vienašališkai nutraukus su atsakove 2014 m. vasario 7 d. sudarytą Buto pirkimo – pardavimo sutartį. Nors apeliantas šiame sandoryje nedalyvavo, tačiau jo pateikti duomenys patvirtina jo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.Apelianto pateikė duomenis, kad 2014 m. vasario 4 d. tarp atsakovės ir apelianto buvo sudaryta preliminari Buto (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, kurios 3.2.1. punkte sutarta, kad Pirkėjas (apeliantas) 45.759,96 Eur sumą įsipareigoja sumokėti pavedimu į Pardavėjos (atsakovės šioje byloje) nurodytą banko sąskaitą, apmokant trečiajam asmeniui (šioje byloje ieškovui) UAB „Verkių slėnis“ Buto kainos daliniam apmokėjimui; 3.2.3 punkte nurodoma, kad 130.000 Lt apeliantas įsipareigoja sumokėti atsakovei su sąlyga, kad ji šią piniginę sumą skirs išimtinai Buto įrengimui. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantas Preliminaria sutartimi nustatytas sumas pervedė ieškovui bei atsakovei. Be to, antstolis vykdo 145.734,59 Eur priverstinį išieškojimą iš atsakovės apelianto naudai, atsiradusį iš Preliminarios sutarties.Ginčijama nutartimi teismas patvirtino taikos sutartį tarp šalių, kuria atsakovė įsipareigojo išsikraustyti iš Buto, nereikalaujant iš ieškovo Buto pagerinimo išlaidų bei atlyginimo pagal Buto pirkimo – pardavimo sutartį.Įvertinus faktines aplinkybes, spręstina, kad apeliantas nors tiesiogiai ir nedalyvavo tarp ieškovo ir atsakovės sudarytame sandoryje, o šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai atrodo kaip taikus teisinio ginčo baigimas, tačiau apeliantas dalyvavo teisiniame santykyje su abiem ginčo šalimis, dėl to paties turto objekto. Vykdymo procese nepavykus išieškoti visos atsakovės įsiskolinimo sumos apelianto naudai, o atsakovei aptariama taikos sutartimi atsisakius teisių į ieškovui jau pervestas lėšas (tame tarpe ir apelianto) už Buto pirkimą, būtų padaryta įtaka apelianto teisėms. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad taikos sutarties sąlygos pažeidžia apelianto interesus, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.Dėl nurodyto yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti šalių prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti UAB „Verkių slėnis” ir A. S. taikos sutartį.