Alytaus apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD įstatymas) 21 straipsnį asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalis nurodo, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Kadangi Ž. Š. tapo laikinai nedarbingas dėl kito asmens veiksmų, todėl ieškovas, paskyręs ir išmokėjęs ligos išmoką, įgijo teisę į šios socialinio draudimo išmokos susigrąžinimą atgręžtinio reikalavimo teise iš žalą padariusio asmens.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad pateiktą ieškinį palaiko. Nurodė, kad šiuo metu R. P. atžvilgiu yra priimti administracinio nusižengimo nutarimai, kurie patvirtina, kad buvo padaryti teisės pažeidimai (vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams), dėl kurių ir kilo žala pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal ieškovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, bei peržiūrėjus vaizdo įrašus, esančius ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 28 d. atsakovas R. P. vairavo traktorių Wolf WL100, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jį stabdė patikrinimui pareigūnas Ž. Š.. R. P. pajudinus traktoriaus valdymo svirtį, transporto priemonė staiga pajudėjo, pareigūnas Ž. Š., kuris tuo metu buvo atsistojęs ant traktoriaus laiptelių, nuo staigaus judesio trenkėsi į traktoriaus kabinos kairės pusės statramstį, o dešine koja trenkėsi į traktoriaus laiptelį. Dėl patirto sužalojimo pareigūnas Ž. Š. kreipėsi į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių dėl medicininės pagalbos suteikimo. Ligoninės priėmimo skyriuje pareigūnui buvo nustatytas skruosto sužalojimas. Dėl tolimesnio gydymo pareigūnas Ž. Š. kreipėsi į Varėnos PSPC, kur nuo 2021-04-29 iki 2021-05-17 pareigūnui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Iš gautos pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. S-245 matyti, jog pareigūno Ž. Š. pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių.

2021-05-27 Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje dėl Alytaus AVPK Varėnos rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Ž. Š. sužalojimo Nr. 52-IS3- nurodoma, kad 2021-04-28 įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu tarnyboje. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada buvo išsiųsta į VSDFV Alytaus skyrių dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju.

VSDFV Alytaus skyrius 2021-06-04 Sprendimu dėl Ž. Š. nelaimingo atsitikimo darbe Nr. VPA_SP5-546, nusprendė Ž. Š. 2021 m. balandžio 28 d. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu, o taip pat buvo priimtas ir kitas Sprendimas, kuriuo buvo nutarta, jog Ž. Š. turi teisę gauti ligos išmoką už laikiną nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2021 m. gegužės 17 d.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Prievolė atlyginti turtinę žalą asmeniui kyla konstatavus, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. O CK 6.290 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus tuos atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Be to, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, <...> kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta <...> turtinė žala VSDFV, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nevykdė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais kitiems asmenims nepadarytų žalos – dėl jo tyčinių neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta Ž. Š. sveikata, dėl ko šis buvo laikinai nedarbingas, o dėl to VSDFV Kauno skyrius paskyrė ir išmokėjo Ž. Š. 1261,08 Eur ligos išmoką, todėl ieškovas patyrė 1261,08 Eur turtinę žalą. Taigi, tarp atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų ir VSDFV Kauno skyriaus patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atitinkamai konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju yra visos atsakovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui savo neteisėtais tyčiniais veiksmais padarytą 1261,08 Eur žalą.

Atsakovui visiškai pripažinus ieškinį, teismas daro išvadą, kad jis yra visiškai pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui (Vilniaus apygardos teismo 2012-02-08 nutartis Nr. 2S-396-464/2012).

Atsakovas prašo priteistą žalos atlyginimą ieškovui išdėstyti dalimis. Ieškovas neprieštarauja dėl skolos apmokėjimo išdėstymo ne ilgesniam nei vienerių metų terminui.

Atsižvelgiant į atsakovo prašymą, ieškovo sutikimą, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl jam sunku įvykdyti teismo sprendimą iš karto. Atidėjus teismo sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai. Ieškovas neprieštarauja dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis ne ilgesniam nei vienerių metų terminui. Remiantis aptartais motyvais darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išdėstyti atsakovui sprendimo įvykdymą per 12 mėnesių, pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant 11 mėnesių lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį po 105,00 Eur bei paskutinį, dvyliktą mėnesį – 106,08 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 10 punktas) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas 1261,08 Eur sumai. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 28,00 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteisiamas iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei 22,40 Eur priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1261,08 Eur žalos atlyginimo, ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437.

Išdėstyti šiuo teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-154-547/2022 iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 1261,08 Eur žalos atlyginimą ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, naudai, mokėjimą dalimis per 12 mėnesių, pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, tokia tvarka:

pirmus 11 (vienuolika) kalendorinių mėnesių mokėti po 105,00 Eur (vieną šimtą penkis eurus 00 centų), atliekant mokėjimą iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos (pirmoji įmoka 2022 m. rugsėjo mėn.) į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, sąskaitą;

paskutinį, 12 (dvyliktą) kalendorinį mėnesį sumokėti 106,08 Eur (vieną šimtą šešis eurus 8 centus), atliekant mokėjimą iki kalendorinio mėnesio paskutinės dienos (paskutinė įmoka 2023 m. rugpjūčio mėn.) į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, sąskaitą.

Išaiškinti atsakovui, kad tinkamai nevykdant mokėjimų pagal numatytą grafiką bent vieną mėnesį, ieškovas įgys teisę su vykdomuoju raštu kreiptis dėl priverstinio visos skolos išieškojimo.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28 Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du eurus) pašto išlaidų valstybei. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę, arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.