Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje D. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad jis 2015-10-01 apie 10.55 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos antrame aukšte, koridoriuje, dėl chuliganiškų paskatų, vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį ir vieną kartą spyrė į kairį šoną A. E., tuo nukentėjusiajam A. E. padarė nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies odenoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Be to, D. Č. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2015-10-01 apie 10.55 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos antrame aukšte, koridoriuje, įžūliais veiksmais, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį ir vieną kartą spyrė į kairį šoną A. E., padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Nutartyje nurodyta, kad 2015-10-01 dienos įvykis tarp D. Č. ir A. E. turi būti nagrinėjamas vienoje byloje, nes priešingu atveju, t. y. vieną įvykį dirbtinai išskyrus į dvi bylas, negalima objektyviai nustatyti, ar įtariamasis D. Č. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, ar ne, be to, išskiriant vieno įvykio aplinkybes į atskiras bylas yra nustatomos siauresnės nagrinėjimo teisme ribos, o tai trukdo išsamiai išnagrinėti konflikto priežastis, padarytų nusikalstamų veiksmų iniciatyvą, jų dinamiką, bylose nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas dėl siauresnių nagrinėjimo ribų gali lemti prieštaringas išvadas dėl reikšmingų bylos faktų nustatymo.

Skundu aukštesniajam teismui Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui. Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Nurodo, kad nors iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, jog D. Č. ir A. E. teigia smurtą vienas kito atžvilgiu panaudoję gindamiesi vienas nuo kito, tačiau iš liudytojos A. B. parodymų matyti, kad ji eidama į kabinetą išgirdo trenksmą ir tuo pačiu metu pamatė krentančią ant grindų kuprinę bei du besimušančius moksleivius, t. y. D. Č. ir A. E., ji jiems sušuko „baikit“, bet minėti moksleiviai nerimo, tarpusavyje kumščiavosi, todėl ji stojo į jų tarpą ir juos taip skyrė. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad konfliktą matė ir liudytojai A. Š., S. M., E. U.. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog D. Č. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes kilusį konfliktą jis sprendė matant kitiems asmenims, koja atsistūmęs nuo A. E. ir A. E. čiupus už marškinėlių, jis konflikto nenutraukė, naudojo smurtą – sudavė smūgį A. E. į nosį, padarydamas D. E. nosies kaulų lūžį, nors jam daugiau smūgių niekas nesudavė, t. y. pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs. Dėl to prokurorė skunde teigia, kad iš surinktų duomenų matyti, jog A. E. ir D. Č. smūgius vienas kitam sudavė ne gindamiesi vienas nuo kito, o siekdami vienas kitą sužaloti konflikto metu, parodyti savo pranašumą vienas kito atžvilgiu. Pažymi, kad BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam, be to, prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu. Kadangi muštynės vyko matant kitiems asmenims, besimušantieji nerodė jokios iniciatyvos muštynes nutraukti net mokytojai A. B. sušukus, o pasibaigė muštynės tik jai stojus į tarpą ir išskyrus moksleivius, abu besimušantieji įvykio vietoje buvusiems žmonėms sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Dėl to prokurorė mano, kad dėl D. Č. ir A. E. įžūlaus elgesio buvo padarytas viešosios tvarkos sutrikdymas, abu sukėlę muštynes kaltininkai laikytini nukentėjusiaisiais tik dėl vienas kitam padarytų nusikaltimų žmogaus sveikatai, fizinio skausmo sukėlimo (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-62-489/2015).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Skundžiamos nutarties turinys liudija, jog apylinkės teismas nustatė, kad byloje surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes, teismo nuomone, 2015-10-01 dienos įvykis tarp D. Č. ir A. E. turi būti nagrinėjamas vienoje byloje, priešingu atveju nebus galima nustatyti, ar D. Č. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas būtinosios ginties sąlygomis.

Kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, be to, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kurie trukdo ją nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2009). Pastebėtina, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriame nurodoma prokuroro užimama procese pozicija ir paaiškinama, kodėl ji būtent tokia.

BPK 219 straipsnyje numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai (kaltinamajame akte nurodoma teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeimyninė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą, prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys, taip pat nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės: duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; LR BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją bei įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu). Iš baudžiamojoje byloje esančio surašyto kaltinamojo akto matyti, jog jame nurodyti visi BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantys duomenys. Taigi, nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad byloje surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.

BPK 219 straipsnio reikalavimų nesilaikymu nelaikytina tai, kad to paties įvykio aplinkybės tarp tų pačių asmenų turi būti tiriamos ne dvejose, o vienoje byloje, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką bylose, kai to paties įvykio metu viešoje vietoje sužalojimus patiria abi konflikte dalyvavusios šalys (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-762-489/2015), nurodyta, kad „vieno ir to paties įvykio, kilusio dėl dviejų asmenų įžūlaus elgesio, aplinkybes pradedant nustatinėti skirtinguose procesuose, suteikiant šiems asmenims vienam kito atžvilgiu skirtingą procesinį statusą, paprastai tampa sudėtingas ir apsunkintas tikrųjų bylos aplinkybių nustatymas. Dėl to ikiteisminis tyrimas dėl vieno įvykio turėtų prasidėti ir vykti vienoje byloje, tik tada, kai surinkti pagrindiniai bylos įrodymai, jais paneigta būtinosios ginties situacija, patvirtintos aplinkybės, kad būtent abi pusės vadovavosi agresyviais, puolamaisiais interesais, panaudotu įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką, baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje tyrimas gali būti atskirtas į du atskirus tyrimus“. Iš bylos matyti, kad 2015-10-01 dienos įvykio, įvykusio tarp D. Č. ir A. E., aplinkybės dėl jų sužalojimo jau yra nustatytos, nors ir buvo tiriamos skirtinguose procesuose, tačiau šiuo metu ikiteisminiai tyrimai abejose baudžiamosiose bylose jau yra baigti, surašyti kaltinamieji aktai tiek D. Č., tiek ir A. E., ir bylos perduotos nagrinėti teismui. Be to, iš prokuroro skundo argumentų matyti, kad byloje surinktais duomenimis yra paneigta būtinosios ginties situacija. Pažymėtina, jog spręsti, ar šioje byloje D. Č. veikė būtinosios ginties sąlygomis, ar vis dėl to tarp jo ir A. E. įvyko abipusės muštynės, galima tik byloje surinktus duomenis ištyrus teisiamajame posėdyje.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad minėto įvykio metu A. E. dėl nosies kaulų lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis pripažintas nukentėjusiuoju, byloje yra pareikštas civilinis ieškinys. Taigi, sujungus bylas A. E. būtų ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis baudžiamajame procese negali turėti dvigubo teisinio statuso – tuo pačiu metu toje pačioje byloje būti ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis (išskyrus privataus kaltinimo bylas), darytina išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad abiejų įtariamųjų veiksmai turi būti tiriami vienoje byloje.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi bylą perdavė prokurorui, todėl nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje D. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, perduoti nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.