Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-01-26 · Byla Nr. ATP-22-185/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-26
Bylos Nr.
ATP-22-185/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-22-185/2015
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02604-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija 79.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-20 nutarimu V. B. pripažinta kalta padariusi pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir jai paskirtos nuobaudos: pagal ATPK 123 str. 5 d. – 80 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. - 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir V. B. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad ji 2014-09-29 apie 17.45 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) kieme, vairuodama automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė gale stovintį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo priekinį bamperį savo priekinėmis kairės pusės durelėmis bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešusi apie įvykį policijai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Automobilis „Opel Signum“ nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106, 234, 238 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta V. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal ATPK 130 str. 1 d., ir bylos teiseną dėl šio teisės pažeidimo nutraukti, nesant pažeidimo sudėties, t. y. tyčios. Kitą nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad teismas netinkamai ir nepagrįstai ją pripažino kalta pagal ATPK 130 str. 1 d., nesant jos veiksmuose tyčios, ir neteisėtai ją nubaudė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Taip pat teismas nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai vertino aplinkybes, pažeidė jos teisę į darbą, nepagrįstai ją nubaudė, nesant jos sąmoningos tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl mano, kad nutarimas turi būti panaikintas. Teigia, kad apylinkės teismas nustatė jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – padėjo policijos pareigūnams išaiškinti visas įvykio aplinkybes, atlygino padarytą nedidelę žalą, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, nuoširdžiai gailėjosi, nieko neslėpė ir nevengė atsakomybės. Mano, kad šios teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad jos veiksmuose nebuvo sąmoningo pabėgimo iš įvykio vietos – tai neabejotinai rodo, kad ji iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Nurodo, kad ji nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, tačiau teismas ją vis tiek nubaudė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio straipsnio esmę, jo padarymą, kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu - tyčia. Taigi ji turėjo suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tačiau ji nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl ir nuvažiavo. Apylinkės teismas netinkamai taikė šią teisės normą – ją nubaudė nesant tyčios, todėl mano, kad nutarimas turi būti panaikintas. Nurodo, kad pradėjusi apsisukimo manevrą (duomenys neskelbtini) namo kieme, nepastebėjo, kad siekė kitą automobilį, negirdėjo susilietimo garso. Įvykis įvyko apie 17.30 val., t. y. piko metu, gatvėje buvo intensyvus eismas, triukšminga. Todėl natūralu, kad ji galėjo nieko negirdėti. Jos automobilio durelių nubraukimo nesimatė. Tik policijos pareigūnams nuvalius purvą pasimatė kontaktas. Fotonuotraukoje matyti purvinos durelės ir nežymus brūkšnys. Kito automobilio nuotraukoje bamperio nubrozdinimo irgi beveik nesimato, taip pat sunku nustatyti ir bamperio pasislinkimą, nes prie kairės ir dešinės pusės žibintų bamperis stovi beveik analogiškai. Be to, bamperių kampai daugelio automobilių yra nubrozdinti, todėl tokio nedidelio nubrozdinimo nepastebėjo ir negalėjo suprasti, kad tą vietą siekė savo automobiliu. Niekas nesudužo, jokių šukių nebuvo, niekas nenukrito, todėl mano, kad tokioje situacijoje tik nedaugelis būtų pastebėjęs atsiradusius įbrėžimus. Kad žala nedidelė įrodo ir automobilio taisymo kaina – tik 320 Lt, todėl daro išvadą, kad tokį nubrozdinimą pastebėti buvo labai sunku. Liudytojų parodymai neprieštarauja jos parodymams. Taigi visa tai rodo, kad ji iš tikrųjų negirdėjo pašalinio garso bei nepastebėjo nedidelių nubrozdinimų, pareigūnams paaiškino visą situaciją, todėl konstatuotina, jog nebuvo sąmoningo pabėgimo, nebuvo sąmoningo atsakomybės vengimo, ji nieko neslėpė, todėl mano, kad nebuvo pagrindo ją bausti už pasišalinimą iš įvykio vietos, nes nėra nusikaltimo sudėties – tyčios. Nurodo, kad eismo įvykis buvo gana mažareikšmis, automobilis apgadintas nežymiai. Mano, kad tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Nedidelis nubrozdinimas ir bamperio paslinkimas, akivaizdu, kad negalėjo sukelti didesnių garsų už gatvės triukšmą vakarinio piko metu. Teigia, jog nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau yra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių – padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes ir atlygino padarytą nedidelę žalą. Mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir lengvinančių jos atsakomybę aplinkybių buvimo nuobaudos skirti pagal ATPK 130 str. 1 d. nebuvo pagrindo. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino jos ankstesnes nuobaudas, nes visos tos nuobaudos nieko bendro neturi su aptariamu įvykiu. Niekam nebuvo sukeltas joks pavojus, nebuvo jokių šviesoforų, nedidelėje aikštelėje buvo tik keletas automobilių. Teigia, kad jai paskirta nuobauda neproporcingai didelė ir nepakeliama, nes atimamas vienintelis pragyvenimo šaltinis – darbas. Nurodo, kad teismas, neįsigilinęs į jos asmenį, lengva ranka atėmė galimybę dirbti trejus metus. Teismas nurodė, kad yra galimybė dirbti kitą darbą, tačiau Panevėžio mieste bedarbystė yra viena iš didžiausių šalyje, todėl kito darbo paprasčiausiai nėra. Nuo 2014-12-01 ji grįžo į darbą po vaiko gimdymo atostogų. Darbe yra naudojamas automobilis pagal panaudos sutartį. Jos darbas tiesiogiai yra susijęs su automobilio vairavimu. Taip pat jos sūnui yra nustatyta alerginė astma ir paskirtas vibracinis krūtinės ląstos masažas. Sūnų yra būtina nuolat nuvežti į gydymo įstaigą, nes reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra. Jos sutuoktinis buvo laikinai įsidarbinęs Norvegijoje, tačiau jį atleido dėl etatų mažinimo. Šiuo metu sutuoktinis registruotas Darbo biržoje ir intensyviai ieško darbo. Jis vienam mėnesiui gavo darbą Lietuvos pašte 0,6 etato, tačiau darbas tik iki gruodžio pabaigos. Nurodo, kad ji su sutuoktiniu automobilį pirko išperkamąja nuoma, paėmė kreditą 8627,50 Lt, todėl šeimoje nė vienam nedirbant, negalės grąžinti kredito. Netekus vairuotojo pažymėjo, netektų ir darbo, todėl mano, kad nuobauda akivaizdžiai per griežta. Nurodo, kad teismų praktika analogiškose situacijose yra nuosekli, nesant vairuotojo tyčios – nebaudžia ir neatima vairuotojo pažymėjimo. Neteisėtai ir neteisingai paskirta nuobauda yra nepakeliama ir neįvykdoma, nes ji praranda darbą. Prarasti darbą dėl to, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, netinkamai pritaikė įstatymą, yra neteisėta. Kituose darbuose taip pat dažnai reikalaujama vairuotojo pažymėjimo. Teismas, netinkamai taikydamas įstatymą, atima galimybę išgyventi. Mano, kad jos veiksmuose nesant teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena dėl šio pažeidimo turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Virginijus Mačėnas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo 2014-11-20 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš skundo turinio, ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str. 5 d. numatytų pažeidimų fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos teisės pažeidimus. Apeliaciniame skunde V. B. kelia klausimą dėl jos kaltės ir nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d., teigia, kad jos veiksmuose nebuvo šio administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio – tyčios, nes ji jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, negirdėjo susidūrimo garso ir nematė automobilių apgadinimų, todėl nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis, kuriame ji dalyvavo, dėl to iš eismo įvykio vietos išvažiavo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pagrįstai V. B. pripažino kalta padarius ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. B. kaltės padarius jai inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., yra išsamiai argumentuotos, padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

KET 234 p. (galiojęs pažeidimo padarymo metu), kuris inkriminuotas apeliantei, nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas apeliantės paaiškinimus, kad ji nepajuto kontakto su kitu automobiliu, negirdėjo susidūrimo garso ir nematė automobilių apgadinimų, todėl nesuprato, kad išvažiuodama iš eismo įvykio vietos daro priešingą teisei veiką, pagrįstai laikė gynimusi nuo pareikšto kaltinimo, siekiant išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas motyvuotai, vertindamas tik visus byloje surinktus duomenis, palyginęs juos tarpusavyje, pripažino, kad V. B. teiginius, jog ji nepajuto automobilių kontakto, nematė automobilių apgadinimų ir dėl to pasišalino iš eismo įvykio vietos, paneigia nukentėjusiojo R. V. paaiškinimai, liudytojos N. S. parodymai, taip pat rašytiniai bylos duomenys – automobilių nuotraukos, kuriose matomi apgadinimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės, eismo įvykio schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, kur detalizuoti abiejų automobilių apgadinimai bei kiti bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai po jų kontakto (nukentėjusiojo automobiliui „Citroen“ apgadintas priekinis kairės pusės bamperis, o pažeidėjos automobiliui „Opel Signum“ apgadintos priekinės kairės pusės durelės), skundžiamame nutarime pagrįstai pažymėjo, kad šie apgadinimai yra akivaizdūs, kurių priešingai nei nurodė V. B., nepastebėti buvo neįmanoma (b. l. 17-18), juolab kad automobilis „Citroen“ yra šviesios spalvos, eismo įvykis įvyko taip pat šviesiu paros metu, nukentėjusysis atėjęs į įvykio vietą irgi iš karto pastebėjo jo automobiliui padarytus apgadinimus, tyrimo metu apgadinimus ant abiejų automobilių nustatė ir policijos pareigūnai. Taip pat atsižvelgęs į eismo įvykio mechanizmą, t. y. į tai, kad pažeidėja kitą transporto priemonę kliudė savo automobilio kairės (vairuotojo) pusės durelėmis, apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė ir tai, kad tokio tarp automobilių įvykusio kontakto apeliantė negalėjo nepamatyti, o kartu, aukštesniojo teismo nuomone, ir jo nepajusti. Kaip liudytoja apklausta N. S., tiesiogiai mačiusi eismo įvykį, kurios parodymais abejoti nėra pagrindo, teisme parodė, kad ji pastebėjo aikštelėje įtartinai pastatytą automobilį, matė, kaip prie jo atėjo mergina, atsitūpė, pažiūrėjo, sėdo ir pradėjo važiuoti. Ji įdomiai suko (pavažiavo atgal ir vėl į priekį) ir atsitrenkė į kitą (nukentėjusiojo) automobilį, liudytoja girdėjo automobilių kontakto garsą. Mergina išlipo, pažiūrėjo. Liudytoja iš pradžių bandė skambinti nukentėjusiajam, o po to ir nuėjo prie automobilio, bet mergina nuvažiavo. Be to, ir pati V. B. teisme pripažino mačiusi, kaip manevravimo metu jos vairuojamas automobilis buvo per arti kito automobilio, dėl ko ji buvo išlipusi pažiūrėti savo automobilio. Pažymėtina, kad kiekvienas vairuotojas, matydamas, kad atstumas tarp transporto priemonių yra gana mažas, manevruodamas savo automobilį turi elgtis ypatingai atidžiai ir apdairiai, įvertinti galimas atstumo nesilaikymo pasekmes. Kiekvienas apdairus vairuotojas, matydamas, kad susidariusi situacija, kuomet atstumas tarp transporto priemonių yra gana mažas, atlikdamas bet kokius veiksmus neabejotinai suklūsta bei atkreipia dar didesnį dėmesį atliekant rizikingą manevrą. Nagrinėjamu atveju apeliantė žinodama ir matydama, kad atstumas tarp jos ir šalia esančios transporto priemonės yra gana mažas, manevruodama atbuline eiga ir kliudydama šalia esančią transporto priemonę vairuotojo pusės durelėmis, negalėjo nesuprasti, nematyti ir nepajusti, kad savo automobiliu kliudo kitą automobilį, o atsižvelgus į padarytus automobiliams sužalojimus, kurie, kaip minėta, yra akivaizdūs, apeliantė išlipusi pažiūrėti ir žinodama, kurioje vietoje automobiliai ypač priartėjo, būdama rūpestinga ir atidi, negalėjo jų nepastebėti. Taigi apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyręs, išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, skundžiamame nutarime motyvuotai konstatavo, kad automobilių apgadinimo pobūdis ir lokalizacija, eismo įvykio mechanizmas bei kitos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad atsitrenkimas į kitą automobilį buvo juntamas, dėl ko V. B. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams ir negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje bei informuoti policiją apie sukeltą eismo įvykį ir jo metu kitam automobiliui padarytą žalą. Būtent šios pareigos neatlikimas, įvertinus šio įvykio metu kilusius padarinius, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą bei teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytus reikalavimus, yra tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodančios aplinkybės. Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, kad apeliantė sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus, t. y. suvokusi, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą ir padarė jam žalą, privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, apie padarytą žalą pranešti policijai, kaip tai numato KET 234 p. nuostatos, tačiau to nepadarė ir sąmoningai, tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, kuriame ji dalyvavo, vietos, apie tai nepranešusi policijai, o be to, šiuo atveju ir pats nukentėjusysis netrukus atvyko į įvykio vietą. Taigi nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad V. B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešusi policijai, kaip privalėjo tai padaryti pagal KET 234 p. nustatytus reikalavimus. Jokių tokius apeliantės veiksmus pateisinančių aplinkybių nebuvo, ką pagrįstai skundžiamame nutarime pažymėjo ir apylinkės teismas, todėl sprendimas V. B. pripažinti kalta padarius ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., yra pagrįstas, priimtas objektyviai, išsamiai ir nešališkai įvertinus įrodymus, jų visumą, dėl to naikinti šią skundžiamo nutarimo dalį ir pradėtą teiseną V. B. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantei už ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytųjų pažeidimų padarymą paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, t. y. paskyrė tokio dydžio nuobaudą, kokia numatyta įstatyme minimali už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 130 str. 1 d. imperatyviai numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą kartu su bauda privalo būti skiriama ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Kai sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos rūšies taikymas yra privalomas, jis gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė aukštesniųjų teismų suformuotą praktiką ir įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios savo išskirtinumu galėtų lemti žymiai švelnesnės nuobaudos V. B. taikymą.

Nors V. B. savanoriškai atlygino padarytą turtinį nuostolį, kas apylinkės teismo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau bylos duomenimis įrodyta, kad apeliantė, apgadinusi svetimą automobilį, pasišalino iš įvykio vietos, neketindama į jį sugrįžti, ir jei ne įvykio liudytojos N. S. nurodytos aplinkybės, V. B. ne tik būtų išvengusi atsakomybės už neteisėtus veiksmus, bet ir automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui šiais savo veiksmais būtų sukėlusi turtinę žalą. Savo kaltės dėl šio teisės pažeidimo padarymo apeliantė viso proceso metu nepripažino. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad V. B. anksčiau ne kartą šiurkščiai buvo pažeidusi KET taisykles, jai ne kartą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, paskutinį kartą 2013-02-05 nutarimu už tai, kad V. B. vairavo automobilį neblaivi (esant vidutinio, 1,92 promilės girtumo laipsnio), jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams, 2014-05-21 teismo nutarimu šis specialiosios teisės atėmimo terminas buvo sutrumpintas iki 2014-07-04, teismui patikėjus, jog ateityje V. B. bus pakankamai atidi kelyje, bus pakankamai rūpestinga ir daugiau nedarys jokių KET pažeidimų. Tačiau praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai V. B. buvo sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones, ji vėl padarė tris ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d. ir 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus, kurių vieno sankcijoje (ATPK 130 str. 1 d.) numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pažeidėją, rodo, kad ji piktybiškai ignoruoja KET reikalavimus ir iš ankstesnių baustumų išvadų nedaro, ankstesnės nuobaudos ir teismo parodytas pasitikėjimas, sutrumpinant jai už ankstesnio teisės pažeidimo padarymą atimtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, teigiamos įtakos jai neturėjo, nes ji ir vėl pažeidė KET taisykles. V. B. turi galiojančių administracinių nuobaudų už šiurkščius KET pažeidimus.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju dėl savo ypač neatsakingo ir nerūpestingo, pavojingo elgesio pažeidėja yra priversta patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, ji netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių gėrybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, dėl kurių kalta yra tik ji pati. Pažeidimus padariusios V. B. darbinė, šeiminė padėtis, taip pat ir jos artimųjų sveikatos būklė, nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo darbui, šeimai turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Be to, bylos duomenimis, apeliantė gyvena kartu su vyru, ji taip pat turi seserį, todėl nėra pagrindo manyti, kad nebūtų kam jos sergančio vaiko nuvežti pas gydytojus.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų pažeidimų sunkumui, už ką yra atsakinga ji pati, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog nėra pagrindo V. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų ir skirti jai už padarytus teisės pažeidimus švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme. Aukštesniojo teismo nuomone, apeliantei skirta nuobauda yra tinkamai individualizuota, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju tik skundžiamu nutarimu apeliantei paskirta nuobauda bus galima pasiekti nuobaudoms keliamus tikslus, numatytus ATPK 20 str.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl V. B. skundas netenkinamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti toks, koks buvo priimtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

Palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-20 nutarimą nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus