Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas R. S. turtui – piniginėms lėšoms (32 050 Norvegijos kronų, 1 200 Eur ir 14 000 Eur) – pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 19 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų kaltinamųjų, R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje.

2. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu, siekiant užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. S. turtui – piniginėms lėšoms (32 050 Norvegijos kronų, 1 200 Eur ir 14 000 Eur), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, naudotis ir jį valdyti, grynuosius pinigus paliekant saugoti Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo R. S. gynėjas advokatas A. Mažeika skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį, iš esmės motyvuojant tuo, kad žemesnysis teismas, pratęsdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą R. S. turtui – piniginėms lėšoms (32 050 Norvegijos kronų, 1 200 Eur ir 14 000 Eur), nepagrįstai nurodė, jog lėšos galėjo būti gautos iš nusikalstamos veikos. Atkreipiamas dėmesys, kad R. S. tik vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo pareikšti įtarimai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti į teismą, jokie kaltinimai dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų jam nebuvo pareikšti. Šioje byloje R. S., kiek tai susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaltinamas tik baudžiamojo nusižengimo padarymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl, priešingai nei nurodė žemesnysis teismas, bylą perdavus nagrinėti į teismą, neliko ir pagrindo, kuriuo anksčiau buvo paskirta ši procesinė prievartos priemonė. Akivaizdu, kad piniginės lėšos negalėjo būti gautos iš šios nusikalstamos veikos, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, dėl to turėtų būti panaikinta, o grynieji pinigai – grąžinti kaltinamajam R. S.

5. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo bei kitų prašymų byloje negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato A. Mažeikos skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamojo R. S. gynėjo skundo argumentus ir skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, jog žemesniojo teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, todėl ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas ir jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

8. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas šešiems mėnesiams R. S. turtui – piniginėms lėšoms (32 050 Norvegijos kronų, 1 200 Eur ir 14 000 Eur), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuos laikino nuosavybės teisės apribojimo ir jo termino pratęsimo pagrindus bylą nagrinėjantis teismas nustatė teisingai ir jie šioje proceso stadijoje nėra išnykę ar pasikeitę.

9. Iš skundo turinio matyti, kad kaltinamojo R. S. gynėjas nesutinka su šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimu iš esmės nurodydamas, jog pinginės lėšos (32 050 Norvegijos kronų, 1 200 Eur ir 14 000 Eur) niekaip nėra susijusios su šioje byloje R. S. pareikštais kaltinimais, todėl, pasak gynėjo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas R. S. turtui, turėtų būti panaikintas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. S. šioje byloje yra pareikšti kaltinimai dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, taip pat dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 3 dalyje, ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Taigi sutiktina su gynėjo skundo argumentais, jog jokie kaltinimai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį R. S. šioje byloje nėra pareikšti, tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netiksliai nurodė, jog R. S. yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti kaltinamajam pinigus, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apibijomas. Visų pirma, pažyminėtina, kad R. S. šioje byloje kaltinamas ne tik neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, kaip nurodoma skunde, tačiau ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis bei neteisėtu alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių (mišinių) ir denatūruoto etilo alkoholio skiedinių gaminimu ir laikymu, turint tikslą juos realizuoti ir gauti neteisėtų pajamų, bei dalies jų realizavimu. Šie R. S. pareikšti kaltinimai grindžiami baudžiamosios bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog kaltinamasis galimai sistemingai užsiėmė nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 3 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje, darymu ir iš jų galėjo gauti pakankamai didelį pelną (turtinę naudą). Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad kratos kaltinamojo R. S. gyvenamojoje vietoje metu rasti grynieji pinigai (32 050 Norvegijos kronų, 1 200 Eur ir 14 000 Eur) galėjo būti gauti nusikalstamu būdu, dėl ko, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali būti sprendžiamas jų konfiskavimo klausimas. Taigi aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog šioje byloje panaikinus dalį įtarimų R. S., išnyko anksčiau paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai. Prieš tai aptartas ir nustatytas žemesniojo teismo netikslumas dėl R. S. pareikštų kaltinimų pobūdžio nagrinėjamu atveju nėra esminis ir skundžiamos nutarties nedaro neteisėtos ar nepagrįstos, todėl šia nutartimi tikslintinas, nurodant, kad R. S. gyvenamojoje vietoje metu rasti grynieji pinigai (32 050 Norvegijos kronų, 1 200 Eur ir 14 000 Eur) galėjo būti gauti nusikalstamu būdu, R. S. darant šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 3 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje.

11. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad šioje proceso stadijoje, sprendžiant klausimą dėl minėtos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo, teismas nevertina, ar byloje realiai bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas ar (ir) išplėstinis turto konfiskavimas (BK 72³ straipsnis). Konkretaus turto atitikimo konfiskuotino turto požymiams, numatytiems BK 72 straipsnyje, klausimas, taip pat turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą jo išplėstinį konfiskavimą, įgijimo pagrindas ir laikas, šio turto vertė yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Todėl tik išnagrinėjus bylą iš esmės, ištyrus visus joje surinktus įrodymus ir juos įvertinus kiekvieną atskirai ir jų visumą, bus galima pagrįstai spręsti, ar turtas, į kurį prokurorės nutarimu laikinai buvo apribota kaltinamojo R. S. nuosavybės teisė, o skundžiama nutartimi pratęstas tokio ribojimo terminas, gali būti konfiskuotas BK 72 ar 72³ straipsniuose numatyta tvarka, ar, vis tik, šis turtas yra gautas teisėtu būdu ir turi būti grąžintas turto savininkui. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, pakanka pagrįsto manymo, kad šis turtas galėjo būti įgytas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį bei aplinkybes, tai ir buvo nustatyta, kas, be kita ko, ir sudarė pakankamą pagrindą bylą nagrinėjančiam teismui toliau pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą kratos metu rastam ir paimtam turtui – gryniesiems pinigams (32 050 Norvegijos kronų, 1 200 Eur ir 14 000 Eur).

12. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas R. S. turtui, neabejotinai sukelia kaltinamajam nepatogumus, tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės masto ir griežtumo šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. Ilgėjanti taikomos procesinės prievartos priemonės trukmė yra svarbi aplinkybė, tačiau, įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuotos kaltinamajam R. S., pobūdį, jų sunkumą, pavojingumą, kiekį bei baudžiamojo proceso trukmę, konstatuoti, kad R. S. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, teisinio pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas nenustatė objektyvių duomenų, jog dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo kratos metu paimtoms piniginėms lėšoms, kaltinamasis patirtų tokius suvaržymus, kurie viršytų teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo ribas.

13. Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo R. S. turtui, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ir (ar) išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas, todėl kaltinamojo R. S. gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.