Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-490-191/2016 pagal ieškovo J. A. B. patikslintą ieškinį atsakovams R. M., B. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto, sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl sutarties sudarymo patvirtinimo, įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas J. A. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais:Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 02-01-139 VĮ Registrų centre įregistruoti 1959 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 2005 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr.1786), sudarytą tarp atsakovės – Nacionalinės žemės tarnybos (tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijos) ir J. V. J., pagal kurią J. V. J. buvo parduota dalis – 901 kv. m. (duomenys neskelbtini) esančio sklypo ir 2005 m. balandžio 7 d. šios sklypo priėmimo – perdavimo aktą pripažinti negaliojančiais dalyje dėl 365,50 kv.m.;2008 m. kovo 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų – Nacionalinės žemės tarnybos (tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijos) ir R. M. (notarinio reg. Nr.2-1783) su papildomu 2008 m. gegužės 19 d. susitarimu prie šios sutarties pagal kurią R. M. buvo perduota dalis – 901 kv.m. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. balandžio 1 d. šios dalies priėmimo – perdavimo aktą pripažinti negaliojančiais dalyje dėl 365,50 kv.m.;patvirtinti 731 kv.m. žemės sklypo šalia namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą tarp ieškovo J. A. B. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Kauno m. skyriaus ir įpareigoti atsakovę įforminti šią sutartį pagal įstatymo reikalavimus;Ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad dar Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3092/96 (kurioje suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta Kauno apskrities viršininko administracija), buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas nuo 1994 metų faktiškai naudojosi 731 kv.m. žemės sklypu prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu „A“, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Tačiau po to namų valdos dalies žemės sklypo išpirkimo procesas, dėl ieškovui nežinomų priežasčių sustojo, nors ir toliau naudojosi nurodyta sklypo dalimi, tačiau atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsisakė parduoti tą sklypo dalį. Ieškovas nurodė, kad ginčijamo sklypo dalis (731 kv.m.), šiuo metu perleista atsakovams jau po to kai jis su visomis tarnybomis buvo suderinęs šio sklypo projektą ir už jį sumokėjęs. Ieškovo nuomone, jis gali reikalauti, kad teismas patvirtintų šio sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą tarp ieškovo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos. Ieškovas taip pat nurodė, kad senaties terminai nepraleisti, todėl prašė ieškinį tenkinti. Atsakovai su pareikštu ieškovo ieškiniu nesutiko.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracija dar paminėtu 1995 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 499-B ieškovui nurodė, kad jo noras pakeisti žemės sklypo ribas remiantis parengtu 1241 kv.m. žemės sklypo plano projektu, pažeidžia gretimos žemės valdos savininkų interesus, taigi 1996 m. spalio 3 d. teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo realiai nebuvo realizuotas ir 731 kv.m. žemės sklypas ieškovui nebuvo parduotas, teismo sprendimas nebuvo ir nėra įregistruotas viešame registre, todėl esant ginčui su trečiaisiais asmenimis, juo negalima vadovautis. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas niekada iki 1992 m. neturėjo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, jame nėra ir nebuvo ieškovo statinių, pastatų, tai gretimas žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini).Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, susiję su pareikštais reikalavimais dėl administracinio akto ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8101-584/2012, kurioje buvo nagrinėjamas J. A. B. ieškinys dėl tapačių reikalavimų atsakovams, todėl tai iš esmės tapatūs reikalavimai, kurie išspręsti minimu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kadangi atsakovai R. M., J. V. J. teisių perėmėja B. J. yra sąžiningi žemės sklypo įgijėjai, todėl, teismo nuomone, nereikėjo įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose civilinėse, administracinėse bylose.Teismas taip pat sutiko su atsakovų nuomone dėl vieno mėnesio senaties terminų taikymo ir nurodė, kad ieškovas yra praleidęs terminą ginčyti pirminiame pagrindiniame reikalavime nurodytą administracinį teisės aktą, taip pat, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja teise, dalinai keisdamas, tikslindamas ieškinius reikalavimus, ieškinio pagrindą, užvesdamas naujas bylas.

Apeliaciniu skundu ieškovas J. A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Buvo pažeistos ieškovo teisės, susijusios su Kauno apylinkės teismo 1996 m. spalio 3 d. sprendimu dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatyto tikslo – sudaryti 731 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį tarp jo ir atsakovų. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 02-01-139. Nurodo, kad nebuvo praleistas senaties terminas, kadangi, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 3 dalimi vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas tik iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Tuo tarpu ieškovo atžvilgiu nuo 1996 m. spalio 3 d. yra vykdomas tęstinio pobūdžio pažeidimas, kadangi atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą su ieškovu sudaryti žemės pirkimo – pardavimo sutartį ir ši pareiga iki šiol nėra pasibaigusi. Be to, teise nepiktnaudžiauja, kadangi įstatymas numato jo teisę keisti ieškinio pagrindą, tikslinti ieškinį ar užvesti naują bylą. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovo J. A. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą. Nurodo, kad ieškovo patikslintu ieškiniu keliami reikalavimai jau yra išnagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-8101-587/2012, tuo tarpu ieškovas nėra pateikęs duomenų, kad jau išnagrinėti ieškovo reikalavimai nurodytoje byloje skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje keliamų. Dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 02-01-139 nurodė, kad ieškovas yra praleidęs terminą nurodytą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, jo atnaujinti neprašė, nenurodė ir nepagrindė nei vienos ABTĮ 89 straipsnyje numatyto administracinio akto panaikinimo pagrindo. Tuo tarpu ieškovas neįrodė, kad buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, susiję su pareikštais patikslinto ieškinio reikalavimais dėl administracinio akto ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atsakovai R. M. ir B. J. atsiliepimu į ieškovo J. A. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantas pareiškė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nori pateikti teismui paaiškinimus dėl bylos esmės, pateikti atsakovams klausimus susijusius su bylos nagrinėjimu. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti suteikta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Apeliantui nekonkretizavus savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, t. y. nenurodžius, kokias aplinkybes, reikšmingas civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui, apeliantas ketina paaiškinti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir kokias aplinkybes teismas papildomai turėtų išsiaiškinti, taip pat teismui nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso būtinybę nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, naudodamasi jai suteikta diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir jo pateiktą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 02-01-139 VĮ Registrų centre įregistruoti 1959 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)

Šioje byloje ieškovas J. A. B. prašo pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 02-01-139 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo. Ieškovas savo reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad ginčo įsakymu buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas, šio žemės sklypo ribų nesuderinus su gretimame žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo bendraturčiais.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad administracinis aktas gali būti pripažintas negaliojančiu remiantis sandorių negaliojimo pagrindais. Pripažįstant administracinį aktą, kaip ir sandorį, negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, reikia konstatuoti dvi sąlygas: pirma, kad įstatymo norma yra imperatyvi; antra, kad administracinis aktas šią imperatyviąją įstatymo normą pažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Kauno miesto savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-383/2006).Pažymėtina, kad ieškovas J. A. B. yra 7/100 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtis. Ginčo administraciniu aktu įregistruotas kaimyninis valstybinis žemės sklypas, kuris byloje ginčijamais sandoriais parduotas jame esančio statinio bendrasavininkiams. Valstybinės žemės savininkas yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žemės santykiai turi būti tvarkomi laikantis įstatyminių žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, kt. principų. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatavimui, taip pat – teisė teisės aktų nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija), kt. specialieji įstatymai). Tuo tarpu civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.109 str.). Tai reiškia, kad asmuo gali įgyti teises į žemės sklypą, kuris yra suformuotas pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre.Naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kurią reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Esminė šio teisės akto nuostata yra ta, kad joje numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2006).Žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės nustatytos teritorijų planavimo įstatymų, sklypai formuojami kompetentingoms valstybėms institucijoms priimant atitinkamus administracinius aktus. Tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti tiek administracinio akto atitiktį pagrindinėms procedūrinėms taisyklėms, tiek tai, ar jis yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei materialinėmis teisės normomis ir ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių. Formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Taigi, pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono tvarka) nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nuosavybės teise nuo 2005 m. sausio 20 d. registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas ginčo Kauno apskrities 2005 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 02-01-139 (b. l. 43-45, 25). Siekiant įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu valstybinės žemės sklypą buvo sudarytas žemės sklypo planas. Pagal sudarytą planą nustatytas sklypo plotas 1959 kv.m., planas suderintas su sklypo naudotojais bei Kauno miesto savivaldybės įgaliotu asmeniu. Tuo tarpu ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog 2005 m. sudaryto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos ribos nebuvo suderintos su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudotojais – greta esančio namo bendrasavininkiais, atsižvelgiant į tai, kad formuojant žemės sklypą namų valdos duomenys nebuvo keičiami, ginčo tarp gretimų sklypų ribų nėra, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo pažeista Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės formavimo ir pardavimo tvarka ar ieškovo teisės bei teisėti interesai.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtas žemės sklypo naudojimas pagal Vyriausybės nutarimais patvirtintą naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką reiškia nustatyta tvarka suteikto žemės sklypo naudojimą, bet ne faktišką naudojimąsi žemės sklypu, esančiu prie nuosavybės teise priklausančių pastatų; parduodamo žemės sklypo dydis priklauso nuo to, koks žemės sklypo dydis buvo nustatytas kompetentingos valstybės institucijos sprendime dėl žemės sklypo suteikimo gyvenamajam namui statyti, ir nesiejamas su tuo, kokio dydžio žemės sklypu asmuo faktiškai naudojasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-3-402/2007). Žemėnauda atsiranda specifinių juridinių faktų – administracinių aktų – pagrindu, kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-1145/2003). Pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai, kaip tokie, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl apelianto teisės naudotis greta jo namų valdos esančio 731 kv. m sklypo dalimi.Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamoje byloje teigdamas apie esą pažeistą jo teisę naudotis greta esančio sklypo 731 kv. m. dalimi, formuojant ginčo žemės sklypą, apeliantas turėjo pateikti, be kita ko, įrodymus (administracinius aktus ar kt.), patvirtinančius tokio sklypo skyrimą (suteikimą) jam naudotis. Tuo tarpu byloje tokių įrodymų nepateikta ir nėra duomenų apie jų egzistavimą. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad toks faktinis naudojimasis apeliantui nustatyta tvarka nesuteikta ginčo žeme, galėtų (turėtų) būti kvalifikuojamas kaip naudojimasis, suteikiantis teisę į naudojamo ginčijamo sklypo privatizavimą ar nuosavybės teisų atkūrimą. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomas Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3092/96. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė administracinio ir civilinio pobūdžio reikalavimus – prašė pripažinti negaliojančiu administracinį aktą bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Ginčijamas Kauno apskrities viršininko įsakymas yra individualus administracinis aktas. Tokiam savarankiškam administracinio teisinio pobūdžio reikalavimui taikomi administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. R. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2014, ir joje nurodyta praktika). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) dėl tokio akto paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013, ir joje nurodyta praktika; kt.). Dėl to šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.Nustačius, kad turėjo būti taikomas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, spręstinas klausimas, ar ieškovas nepraleido šio termino. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 02-01-139, į teismą su tokiu reikalavimu kreipėsi 2015 m. balandžio 3 d. Kaip matyti iš ieškovo teismui pateikto procesinio dokumento – ieškinio, ieškovui buvo žinoma apie Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymą nuo 2012 m. pradžioje vykusio teismo posėdžio administracinėje byloje. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą nurodytam administraciniam aktui skųsti.Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 str., CPK 78 str. 1 d.). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė įrodymų, įgalinančių spręsti, kad procesinis terminas administraciniam aktui ginčyti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujinti šį terminą pirmosios instancijos teismas pagrindo neturėjo.

Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8101-584/2012 yra išspręsti ieškovo J. A. B. atsakovams R. M. ir B. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pareikšti reikalavimai dėl 2005 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir J. V. J., pagal kurią J. V. J. buvo parduota dalis – 901 kv. m. (duomenys neskelbtini) esančio sklypo bei dėl 2008 m. kovo 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir R. M. su papildomu 2008 m. gegužės 19 d. susitarimu prie šios sutarties pagal kurią R. M. buvo perduota dalis – 901 kv.m. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinį ieškovas šioje byloje grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis jis grindė reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-8101-584/2012, t. y. kad ginčo sutartys yra niekinės, nes jas sudarant nesilaikyta notarinės formos. Nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-8101-584/2012 įsiteisėjusiu sprendimu sprendus, kad atsakovų sudaryti valstybinės žemės įsigijimo sandoriai sudaryti notarine forma, atitinka visus įstatymo reikalavimus, ieškovo reikalavimai dėl ginčo sutarčių pripažinimo niekinėmis yra atmesti. Šioje byloje ieškovas naujų aplinkybių nenurodo, pakartotinai ginčija tuos pačius atsakovų sudarytus sandorius bei tuo pačiu pagrindu, t. y., kad ginčo sandoriai, ieškovo vertinimu, nėra sudaryti notarine forma (CK 6.393 str. 1 d.). Nustačius šias aplinkybes spręstina, kad ieškinio pagrindas yra tapatus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008).Kadangi tiek nagrinėjamojoje byloje, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8101-584/2012 reikalavimai ir jų pagrindas yra tapatūs, pareikšti toms pačioms šalims (jų teisių perėmėjams), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas taikyti CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias ieškinio tapatumą ir bylą šių reikalavimų – dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Dėl 731 kv.m. žemės sklypo šalia namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo

Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Jeigu nurodytų aplinkybių, apibūdinančių sutarties dalyką, nėra, sutartis negali būti pripažinta sudaryta. Pagal 1995 m. birželio 29 d. galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 2 straipsnį žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Pagal Žemės įstatymo 14 straipsnį privaloma bet kurio žemės sandorio dalis – žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Visi žemės sandoriai per tris mėnesius įregistruojami valstybinį žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo įforminimas tapo galimas tik nuo valstybinės žemės sklypo suformavimo ir teisinio jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovui atlikus mokėjimus 1992 metais (b. l. 22) dar nebuvo pirkimo – pardavimo sutarties objekto – žemės sklypo kaip atskiro objekto. Minėta, kad ieškovas į bylą teikė įrodymus, jog prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo rengiamas žemės sklypo planas, kuris įstatymu nustatyta tvarka neįregistruotas, jo detalusis planas neparuoštas, o pradėtos žemės sklypo išpirkimo procedūros pagal namų valdos bendraturčių susitarimą nėra užbaigtos. Ieškovo iniciatyva 1994 metais buvo parengtas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), 1241 kv.m. žemės sklypo planas, pagal kurį prie šios namų valdos žemės sklypo buvo prijungtas ir 731 kv. m. dydžio žemės sklypas, kuris pagal namų valdos inventorizacinius duomenis iki ginčijamų sandorių sudarymo priklausė gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams (b. l. 19).Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pagrindo patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį pagal byloje pareikštą reikalavimą nebuvo, ieškovo atliktų mokėjimų metu įstatymo nustatyta tvarka buvo nesuformuotas sutarties dalykas – perkamas žemės sklypas, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su sutarties pripažinimu galiojančia, atmestini (CK 1.93 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 4,56 Eur (Kauno apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, b. l. 158), todėl apeliacinio skundo netenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš apelianto (ieškovo) J. A. B. (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.

Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo J. A. B. patikslintą ieškinį atsakovams R. M., B. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dalyje, kurioje ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais:

2005 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr.1786), sudarytą tarp atsakovės – Nacionalinės žemės tarnybos (tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijos) ir J. V. J., pagal kurią J. V. J. buvo parduota dalis – 901 kv. m. (duomenys neskelbtini) esančio sklypo ir 2005 m. balandžio 7 d. šios sklypo priėmimo – perdavimo aktą pripažinti negaliojančiais dalyje dėl 365,50 kv.m.;

2008 m. kovo 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų – Nacionalinės žemės tarnybos (tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijos) ir R. M. (notarinio reg. Nr.2-1783) su papildomu 2008 m. gegužės 19 d. susitarimu prie šios sutarties pagal kurią R. M. buvo perduota dalis – 901 kv.m. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. balandžio 1 d. šios dalies priėmimo – perdavimo aktą pripažinti negaliojančiais dalyje dėl 365,50 kv.m.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,56 Eur (keturis eurus penkiasdešimt šešis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.