Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. P. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, paaiškino, kad 2013-09-19 apie 13:40 – 13:50 val. važiavo Šermukšnių g. prie Jakšto gatvės sankirtos. Eismas buvo intensyvus. Nieko nematę, jeigu būtų matęs, būtų sustojęs. Bandė įkišti automobilį, matomumas buvo minimalus, pasuko į kairę ir atsitrenkė. Labai išsigandom, nes taip jam nutiko pirmą kartą. Paskambino 112, paskui į darbą, o darbovietė susisiekė su jo advokatu.

Kaltės nepripažįsta, nes mano, kad pėsčiosios pažeidė KET. Pėstysis gali eiti per gatvę tik kai tai yra saugu, turi būti įsitikinęs saugumu. Vairuotojas sukantis į dešinę ar į kairę privalo duoti kelią pėstiesiems, bet kaltinamasis tuo metu pėsčiųjų nematė. Prie sankryžos kaltinamasis stovėjo 5-10 min., žiūrėjo į kairę, į dešinę, palydėjo automobilius, pėsčiųjų nematė. Kaltinamasis pagal profesiją yra paramedikas, buvo priėjęs prie nukentėjusiųjų, klausė, kaip jos jaučiasi. Negalėjo pasakyti, koks buvo greitis manevro metu. Dėl ieškinių nurodė, kad atsakyti pagal juos turi draudimo bendrovė, pats jis neturi finansinių galimybių. Dėl A. P. reikalavimų nurodė, kad juos pripažįsta iš dalies. Pripažįsta reikalavimus dėl medicininių išlaidų, susijusių su šiuo įvykiu, konkretizuoti jų negalėjo. Palaikė draudimo bendrovės poziciją šiuo klausimu. Dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies, sutiko atlyginti 1000 eurų. bylinėjimosi išlaidas sutiko atlyginti visiškai solidariai su draudimo bendroves. Dėl I. I. ieškinio nurodė, kad dėl turtinės žalos reikalavimo jeigu sutinka draudimo bendrovė su šiuo reikalavimu, tuomet ir jis sutinka. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą sutiko iš dalies, sutiko atlyginti 1000 eurų kartu su draudimo bendrove, jeigu draudimo suma viršys , tada jis apmokės 1000 eurų. Su reikalavimu priteisti 5 procentų palūkanas sutiko iš dalies. Nesutiko su kaltinimu, kad jis vairavo neatidžiai, nes tuo metu atidžiau vairuoti negalėjo, buvo sunkios eismo sąlygos, kaltinimas absurdiškas. Buvo labai blogas matomumas, jį iš dešinės užstojo. Kai suko į kairę nukentėjusiųjų nespėjo pastebėti, kodėl jų nepastebėjo, negalėjo įsivaizduoti (t. 3, b. l. 106, 161-162).

Apklaustas kaip nukentėjusioji A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pietų pertrauka jos biure yra nuo 13:00 val. iki 14:00 val. Ji su padėjėja buvo pietauti ir grįžinėjo į biurą. Priėjo prie sankryžos su Jakšto gatve, automobilių nebuvo. Matė tolumoje atvažiuojantį automobilį iš Šermukšnių g. Buvo įsitikinę, kad pereiti gatvę yra saugu. Įžengė į Jakšto g ir gavo smūgį į kairį klubą, griuvo ant kairio šono, atsitrenkdama į asfaltą. Atsikėlė pati, I. I. permetė į kitą kelio pusę. Kaltinamasis nepriėjo, nepadėjo, jis kažkam skambino. Greitąją pagalbą išsikvietė pačios, greitoji jas išvežė į ligoninę, kur buvo apžiūrėtos. Sužalojimai pasireiškė ne iš karto. Klubą skauda ir dabar, nuo smūgio lūžo dantų šaknys, negirdi kairiąja ausimi, tai yra nustatyta tik dabar. Ji su I. I. ėjo Jakšto gatve tiesiai į Šermukšnių g. kirsdamos Jakšto g. Ten ženklinimo ant asfalto nėra, pėsčiųjų perėjos nėra, ėjo stačiu kampu. Šermukšnių g. matė tolumoje automobilį, jis jas ir partrenkė, automobilis suko į kairę. Gatvę kirto normaliu tempu. Toje vietoje perėja yra už 400 m. Po įvykio kairėje pusėje buvo sumušimai – klube buvo raudonas sumušimas, buvo mėlynė, kairėje veido pusėje prie ausies buvo raudonis, sumušimas petyje, klube, šlaunyje, po trijų parų mėlynių buvo kelyje, šlaunyje, klube, petyje. Jai darė tomogramą, gydytojas siūlė atsigulti į ligoninę, tačiau ji atsisakė, nes negalėjo palikti darbo. Tą pačią dieną buvo grįžusi į darbą užrakinti seifo. Kitą dieną atrodo darbe nebuvo, leido sau kartas nuo karto nebūti darbe, ėjo į pasažus, pas stomatologus. Iš karto po įvykio 21 ar 22 dieną kreipėsi į A. P. stomatologinę kliniką, nes prasidėjo tinimas. Pas stomatologą anksčiau nesikreipė. Nedarbingumą nustatė gydytoja A.. Nukentėjusioji labai sunkiai vaikščiojo, pažeistas buvo 4-5 stuburo slanksteliai, dėl to siuntė pasidaryti nuotrauką stuburo. Dantis taisė pas daktarą P.. Masažus darė "M.". Ieškinį palaikė, paaiškino, kad ji savo padėjėjai išmokėjo išmokas, susijusias su atleidimu iš darbo. Negautas pajamas paskaičiavo pagal kitų mėnesių atlyginimus. Žala ieškinyje pasidėjo dėl to, kad nuolat važinėja pas gydytojus ir nežino kiek dar reikės važinėti. Turtinę žalą sudaro gydymo kaštai, kompensacija, išmokėta padėjėjai (4 265,97 Lt išeitinė), kompensacija už nepanaudotas atostogas 1 316,75 Lt. I. I. atleido, nes ji negalėjo dirbti su kompiuteriu Taip pat A. P. gydymo išlaidos, nuotraukos ir dantų implantai, tai nebaigtinis sąrašas. Turtinę žalą dar sudaro nedirbtas laikotarpis. Per š savaites tai dirbo, tai nedirbo ir susidarė, tai kas prarasta, t. y. netektos pajamos. Buhalterė išvedė visų metų mėnesio vidurkį, suskaičiuota suma ne vieno mėnesio, o 6 savaičių. Turtinę žalą sudaro naujo darbuotojo paieška, skelbimas internete, laiko skyrimas, apmokymai, paruošimas, nes ji neteko kvalifikuotos darbuotojos. Šią žalą įvardijo minimaliai – 3000 Lt. Apmokymai naujo darbuotojo vyksta dar ir šiandieną. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad kaltininkas neatsiprašė, po įvykio nekreipė į jas dėmesio, visa kita yra kaip kompensacija dėl liekamųjų reiškinių. Turtinę žalą prašo priteisti iš abiejų atsakovų solidariai, o neturtinę tik iš kaltinamojo, atstovavimo išlaidas taip pat prašo priteisti solidariai (t.3, b. l. 106-109).

Apklaustas kaip nukentėjusioji I. I. teismo posėdyje paaiškino, kad 2013-09-19 su A. P. buvo pietauti, gižinėjo į biurą. Priėjo sankryžą, sustojo ant šaligatvio, praleido visus automobilius, Matė, kad šalutiniame kelyje stovėjo kaltinamojo automobilis. Jos pradėjo eiti per gatvę ir matė, kaip pradėjo važiuoti kaltinamojo automobilis. Matė, kad jis nestabdo, o tik greitėja, pradėjo bėgti, smūgis buvo į dešinę koją, nukentėjusioji užkrito ant kapoto, apsivertė ore ir krito ant keturių. Labai skaudėjo, matė gulinčią Auksę, ji bandė keltis. Kaltinamasis nereagavo, j pati išsikvietė greitąją. Atvyko policija, greitoji, nuvežė į ligoninę. Po jo išleido į namus, nukentėjusioji atsisakė nedarbingumo, grįžo į darbą. Kitą dieną nuvyko į kliniką prie namų, kur perrišo žaizdą. Penktadienį jautėsi blogai, paskambino šeimos gydytoja, paprašė nedarbingumą išrašyti. Po to atsirado mėlynės, negalėjo vaikščioti, koja buvo užtirpusi, ranka vis blogėjo, nešiojo įtvarus, nuolat lankėsi pas gydytojus, pripažino nedarbingumą, neteko darbo, pajamų. Nedarbinga buvo iki 2015 m. gegužės mėn. Nedarbingumas buvo maksimaliam laikui, paskui įformino neįgalumą.

Kaltinamojo automobilis stovėjo Šermukšnių g., jis darė posūkį į Jakšto g. Ėjo per Jakšto g. stačiu kampu, nuo T formos sankryžos viršaus link Šermukšnių g. Ten, kur ėjo, pėsčiųjų perėjos nėra. Perėjos yra Goštauto g. ir Gedimino pr. Nuo tos vietos, kur ėjo per gatvę, iki perėjos yra apie pusė kilometrų, į kitą pusę dar daugiau. Jakšto ir Šermukšnių gatvėse perėjos nėra. Jakšto g. yra vienos krypties eismas, dvi plačios juostos, paskui pasidaro trys. Kaltinamasis pagreitėjo ir važiavo į jas. Nuo kelkraščio nukentėjusioji nuėjo maždaug pusę gatvės, vienu metu pradėjo bėgti į priekį, nes matė, kad kaltinamasis nestabdo, greitėja. Iš atsakovų prašo priteisti solidariai neturtinę žalą ir iki 5000 eurų iš draudimo bendrovės, o likusią žalą iš kaltininko. Prašė visas traumas ir sužeidimus susieti su įvykiu. Buvo atlikta dvi specialisto išvados, jos ignoruoja akivaizdžius įrodymus. Jokių kitų traumų nėra turėjusi. Dirbti negalėjo dėl kairės rankos, nešiojo įtvarą, pastoviai jaučia skausmą, tirpimą, rankos nejaučia. Turtinę žalą sudaro konsultacijos, transporto išlaidos, procedūrų išlaidos. Po eismo įvykio tapo nedarbinga, prarado pajamas, darbą, gyvenimą. Šiuo metu dirba vadybininke su finansais, nors yra teisininkė. Pas A. P. dirbo 9 metus, dabar dėl sveikatos negali dirbti kompiuteriu (t. 3, b. l. 109-110).

Civilinio atsakovo AB "Lietuvos draudimas" atstovė I. K. teismo posėdyje su ieškiniuose nurodytais žalos dydžiais sutinka iš dalies. A. P. dalis sumos yra nepagrįsta įrodymais, nėra priežastinio ryšio su eismo įvykio padariniais. Remiantis gautais dokumentais, žalos administravimo medžiaga draudikas paskaičiavo 36,25 eurų turtinės žalos atlyginimą už gydymosi išlaidas, atsisakė dalį apmokėti, nes kiti medikamentai nėra susiję su pačiu eismo įvykiu. Mano, kad neturi būti atlyginta žala už Santariškių klinikos paslaugą, nes nėra medicininiais dokumentais pagrįsta nei priežastis, nei indikacija, nei priežastinis ryšys su eismo įvykiu. Mano, kad neturi būti atlyginti sveikatingumo nugaros masažai, nes tai nėra laikoma gydymo priemone. Didžiąją dalį sumos sudaro išlaidos, susijusios su odontologinėmis paslaugomis. Šios paslaugos taip pat nėra susijusios su eismo įvykiu. Dantų sužalojimai iš karto po įvykio fiksuoti nebuvo. Nuo analogiškų sutrikimų pacientė buvo gydoma nuo 2013 m. vasario mėn. Fistulės ir pūliavimai neatsiranda per vieną dieną po eismo įvykio, tai yra ilgalaikis reiškinys ir jo nereikėtų sieti su eismo įvykiu. Dėl išlaidų, susijusių su naujo darbuotojo paieškomis, jos taip pat nėra susijusios su eismo įvykiu. Atlyginimo mokėjimo darbuotojui negalima vertinti kaip žalos. Reikalavimas dėl negautų pajamų nėra įrodytas priežastinis ryšys, realumas ir dydis. Atlyginimas yra kintamas, nėra fiksuotas, todėl negalima vertinti kaip prarastų pajamų. Byloje nėra dokumentų, kad asmuo buvo nedarbingas. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad ji buvo paskaičiuota ir atlyginta. Draudimas paskaičiavo sumą, kadangi kaltinamasis nepripažįsta kaltės, todėl jos neišmokėjo iki teismo nuosprendžio. Dėl I. I. ieškinio paaiškino, kad draudikas turtinės žalos dydį paskaičiavo 206,53 eurus. Gydymas baigtas 2013 m. lapkričio 5 d. ir tęstas dėl būklės, kuri nėra susijusi su eismo įvykiu. Dėl neturtinės žalos sutinka atlyginti 1500 eurų, mano, kad tokia suma atitinka teismų praktiką (t. 3, b. l. 158-159).

Civilinio atsakovo AB "Lietuvos draudimas" atstovė A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad visas A. P. ilgas gydymas nėra susijęs su eismo įvykiu, nes gydomos stuburo problemos, buvusios iš anksčiau. Dėl odontologinio gydymo po eismo įvykio nukentėjusioji kreipėsi nei iš karto, vadinasi nebuvo didelio diskomforto. Dėl kairės veido pusės skausmų pas neurologus, šeimos gydytojus A. P. gydosi nuo 2000 metų. Pas A. P. dėl dantų kreipėsi 2013-09-26. Gydytojas nenustatė jokio išorinio minkštųjų audinių sužalojimo, kas patvirtintų traumą. Užfiksuota , kad susikaupęs pūlinys. Tai yra ilgalaikis procesas. Nustatė fistulę, kuriai susiformuoti reikia dar ilgesnio laikotarpio. Iki eismo įvykio kreipėsi dėl 24 danties atsicementavimo. Tai įvykus atsiveria infekcijos galimybė. Mano, kad nepakanka duomenų, kad tai yra eismo įvykio pasekmė. A. P. turi problemų su dantimis, jie lūžta be pakankamai aiškio priežasties (t. 3, b. l. 159).

Apklaustas kaip liudytojas R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad A. P. pažįsta seniai, naudojasi jos notarės paslaugomis 8 ar 9 metus. Nurodė, kad įvykio dieną buvo užsirašęs susitikti su antstoliu D. Kisieliumi, kurio kontora yra Šermukšnių – Jakšto gatvių kampe. Perėjo per gatvę ir susimokėjo už parkavimą. Išgirdo riksmus ir suprato, kas vyksta. Priėjęs prie įvykio vietos pamatė, kad I. I. sėdėjo ant šaligatvio sužalota koja ir verkė, A. P. stovėjo susikreipusi už šono, buvo automobilio vairuotojas, kuris nekreipė dėmesio į sužalotus žmones. Kontakto nematė, girdėjo už nugaros. Automobilis stovėjo Jakšto g. išsukus iš Šermukšnių g. Jis jau buvo Jakšto g. Nukentėjusiosios taip pat buvo Jakšto g. Perėja ten yra viena Gedimino per, o kita apačioje. Iki jų keli šimtai metrų. Įvykio vietoje pažymėtos perėjos nebuvo.

Apklaustas kaip specialistas A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad A. P. gydo labai seniai, žinojo jos burnos būklę prieš įvykį ir po įvykio, ji pas jį lankėsi reguliariai nuo 20016 m. po 2013-09-19 ji apsilankė 2013-09-26, sakė, kad patyrė autoįvykio traumą ir jai skauda kairę veido pusę. Apžiūros metu pastebėta, kad 24 dantis paslankus, atsiradusi fistulė, apatiniame žandikaulyje sumušimas burnoje, matėsi kraujosruva, truputį paslankus metalo keramikos tiltas. Padarė nuotrauką. Veidas buvo nubrozdintas, nuskausmino, padarė inciziją. Labai sunku pasakyti, ar danties paslankumas buvo nuo traumų. Jis pastoviai ją prižiūrėjo, tokių problemų anksčiau nebuvo – jokių fistulių, lūžių. Negalėjo tvirtinti, kad tai nuo autoįvykio, nes pačią pirmą dieną burnos neapžiūrėjo. Tiksliai pasakyti, kad tai nuo autoįvykio negalėjo, tačiau teigė, kad šoninių dantų srityje išlaužti sudėtinga. Jeigu pacientę matytų pirmą kartą, negalėtų paneigti, kad tai galėjo būti savaiminis lūžis, ji prižiūrima eilę metų. Fistulė yra vieta, per kurią nuteka pūliai. Apačioje buvo padarytas metalo keramikos tiltas būtent dėl traumos lūžo viršutiniame trečdalyje ir dėl to pacientė ilgą laiką nejautė problemų, nes svarbiau yra viršuje. Praeitą savaitę pacientę operavo, šaknis tikrai buvo lūžusi, buvo padaryta nuotrauka, pūliavimas vyko iš po dantenų. Tikrai apatiniame žandikaulyje buvo lūžęs dantis, bet kadangi buvo tiltas – didelio dirginimo, paslankumo nedavė. A. P. dantys buvo sutvarkyti ir prižiūrėti. Negalėjo nurodyti 47 danties lūžio priežasties. Danties šaknis netirpsta esant tokiam pūliavimui, bet tirpsta aplinkui esantis kaulas. Dėl to jis praranda stabilumą ir tampa paslankus. Pacientės nematė pusę metų. Fistulė gali susiformuoti per 1-2 dienas, negali paneigti, kad šaknis galėjo būti lūžusi iki eismo įvykio. Dėl 37 danties lūžio nurodė, kad nuotraukose matėsi lūžiai. 24 dantis lūžęs horizontaliai, apačioje 37 dantis taip pat lūžis horizontalus.

Apklaustas kaip liudytojas P. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra A. P. gydytojas. A. P. pas jį atvyko 2013-09-23, po pietų. Kai ją pamatė, jam buvo psichologinis sukrėtimas. Jos skruostas buvo pamėlęs, ji parodė jam kairės pusės ranką su mėlyne. Sakė, kad negali normaliai išsižioti, skauda dantį. Pacientė sunkiai išsižiojo. Įvertino dantį, jis spaudžiant judėjo į abi puse. Dar matė, kad viršutinėje burnos dalyje abejose pusėse buvusių metalo keramikos protezų keramika tiesiog kaip su plaktuku buvo numušta. Jis turi 20 m darbo praktiką, kaip antrinio lygio specialisto patirtis 10 metų. Yra matęs ne vieną pacientą po traumos, suprato, kad tai buvo gan stiprus smūgis su galva į žemę. Jis matė, kad yra trauminis centrinės nervų sistemos pažeidimas. Padarė mažą nuotraukėlę, kadangi pacientė sunkiai žiojosi įtarė žandikaulio lūžį ar sąnario išnirimą, todėl atliko panoraminę nuotrauką. Lūžio ar išnirimo nenustatė. Pacientė sakė, kad jai visa kairė pusė tirpsta, ji negirdi kaire ausimi. Jai paaiškino, kad dantį reikia šalinti, bet tuo metu negalėjo leisti nuskausminamųjų ir šalinti danties, patarė kreiptis į traumatologinį ir dėl neurochirurgo konsultacijos. Buvo nuskelta danties keramikinė danga, ji nebuvo nusitrynusi ir to danties dantena iš šono buvo išburkusi, kas neprieštaravo, jog tai įvyko prieš porą dienų. Iš šono buvo atsivėrusi žaizdelė kaip būtų fistulė, pro ją tekėjo serozinis gelsvas skystis. Kaip paprastai, kai dantis būna sulūžęs už kelių dienų tokie procesai prasideda. Tai buvo 24 dantis, esantis viršuje, kairėje pusėje, už iltinio danties sekantis dantis – kaplys. Priekyje yra kandžiai, po to eina iltiniai, du kapliai ir trys krūminiai dantys. Į kortelę įrašė, kad pacientę numušė mašina, buvo nugriuvusi ant kairio šono, matėsi mėlynas žandas, matėsi mėlyna ranka, mėlynas šonas, kažkas panašaus į kritimą. Liudytojas baigęs Kauno medicinos akademiją, bendrosios praktikos specialybę, nuo 2003 iki 2006 m įgijo antrinio lygio gydytojo periodontologo kvalifikaciją – jo kompetencija įvertinti apydančio minkštųjų audinių būklę, danties būklę, kaulo būklę, olveolės būklę, tai kas susiję su minkštaisiais ir kietaisiais audiniai, gali atlikti implantaciją, šalinti dantis, pakelti sinusą. 24 dantis yra dviejų šaknų dantis, jis buvo endodontiškia gydytas, pašalinti nervai, yra kaištis, jis yra lengvo puslankio formos. Nuotraukoje puikiausiai matosi, kad dantis yra suskilęs (tai matosi naudojant negatoskopą nedidelėje nuotraukoje). Nuotraukoje matomas 24 danties šaknies skilimas ties šakniniu kaiščiu, ka neprieštarauja sutrenkimo pobūdžiui. Kadangi kaištis yra pastatytas ne pagal kanalo kryptį nuo smūgio lūžta sienelė. Panoraminėje nuotraukoje nėra tokios raiškos, o mažoje nuotraukoje skilimas matomas kaip brūkšnys. 2013-09-23 negalėjo traukti danties, nes matė centrinės nervų sistemos pažeidimą. Pacientė dėl kitų dantų nesiskundė, bet kai padarė panoraminę nuotrauką ties 35 dantimi nematė integralumo tarp tilto ir šaknies. 37 dantis kaip matyti integralumo nepraradęs. 35 danties neaprašinėjo, svarbus buvo 24 dantis, aplink jį buvo ištinę, kraujavo iš šonų, susikoncentravo į tą dantį. 35 dantis yra apačioje kairėje pusėje, antrasis kaplys, po jo eina 1, 2, 3 krūminiai dantys. 37 dantis yra antrasis krūminis dantis (t. 4, b. l. 138-141).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9008/13(01) matyti, kad po eismo įvykio D. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 48).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.1330 matyti, kad 2013-09-19, 15.05 val., atliekant D. P. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad D. P. blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 49).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 8988/13(01) matyti, kad po eismo įvykio A. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 71).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.G 3997/13(01) matyti, kad A. P. nustatyta minkštųjų audinių patinimas veido kairėje pusėje, 24 danties šaknies lūžis su dantenos supūliavimu ir fistulės susidarymu, 37 danties šaknies lūžis, daugybiniai viso kūno sumušimai, odos nubrozdinimai keliuose, poodinės kraujosruvos liemens kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2013-09-19, aptariamo eismo įvykio metu, ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 79-83).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8987/13(01) matyti, kad po eismo įvykio I. I. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 104).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.G 3996/13(01) matyti, kad I. I. nustatyta minkštųjų audinių patinimas su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva dešinio kelio srityje, kairės alkūnės sumušimas su raiščių patempimu bei po traumos išsivysčiusiais kairės alkūnės lateraliniu epikondilitu bei lenkiamojo alkūninio riešo raumens ir tiesiamojo stipininio riešo ilgojo raumens tendovaginitu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo eismo įvykio metu, t.y. 2012-09-19, ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 112-115).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.KG 81/14(01) matyti, kad I. I. nustatyta minkštųjų audinių patinimas su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva dešinio kelio srityje, kairės alkūnės sumušimas su raiščių patempimu bei po traumos išsivysčiusiais kairės alkūnės lateraliniu epikondilitu bei lenkiamojo alkūninio riešo raumens ir tiesiamojo stipininio riešo ilgojo raumens tendovaginitu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo eismo įvykio metu, t.y. 2012-09-19, ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 138-143).

Iš ekspertizės akto Nr. PEKG 54/2016 (01) matyti, kad A. P. nustatyti šie kūno sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti bylos aplinkybėse nagrinėjamo eismo įvykio metu: poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, juosmens kairėje pusėje, odos nubrozdinimai keliuose.

VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas galvos sumušimas sužalojimu nėra vertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais, t.y. neparašyti konkretūs sužalojimai (pvz., minkštųjų audinių patinimas, kraujosruvos, nubrozdinimai ir pan., jų lokalizacija), o įrašas „daugybiniai sumušimai kūne“ neteikia realios, objektyvios informacijos apie sužalojimų pobūdį.

Pateiktuose radiologiniuose dantų tyrimuose (24 danties dentalinėje nuotraukoje, atliktoje 2013-09-23, dantų panoraminėje rentgenogramoje, atliktoje 2013-09-23, dantų panoraminėje rentgeno nuotraukoje, atliktoje 2013-10-08 bei dantų 3D kompiuterinės tomografijos, atliktos 2013-10-08, vaizduose) aiškių 24 ir 37 dantų šaknų lūžių nestebima. Stebimas 37 danties šaknies kontūro vientisumo praradimas, remiantis 3D kompiuterinės tomografijos tyrimu, yra ne lūžis, o rijimo artefaktas.

Medicinos centre UAB „N.“ 2013-09-24 pirmą kartą fiksuojamas A. P. nusiskundimas dėl kairės veido pusės tinimo (po pirmo apsilankymo — 2013- 09-20 - minėto skundo nebuvo), kaip sužalojimas nėra vertinamas, nes nesant aprašytiems trauminiams požymiams veido išoriniame paviršiuje bei/ar burnoje, tinimas laikomas kaip pasekme dėl atsivėrusios pūliuojančios fistulės ties 24 dantimi, kurios priežastis yra lėtinės infekcijos paūmėjimas, nes pateiktoje 2013-09-23 dentalinėje 24 danties rentgeno nuotraukoje stebima kaulo destrukcija aplink šaknų viršūnes liudija apie ilgą lėtinį infekcijos procesą (skaičiuojama keletos metų laikotarpiu).

Prieštaringi gydytojų įrašai pateiktuose medicininiuose dokumentuose (pvz., 2013-09-23 UAB „P. G. subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos instituto“ kortelėje gydytojo P. G. įrašas - „patinęs, su hematomom kairys skruostas“, 2013-09-24 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo neurochirurgo J. S. įrašas - „galvoje išorinių traumavimo požymių nėra“, nors buvo skųstasi kairio skruosto tirpimu, 2013-09-24 „AP klinika“ gydytojas odontologas A. P. nefiksuoja jokių išorinių sužalojimo žymių, bet savo išduotame medicininių dokumentų išraše (kurios data ir kilmė nėra žinoma) - nurodo kraujosruvas dantenose ties 35-37 dantų tiltu, kuris juda, o tuo tarpu gydytojo odontologo P. G. odontologo įrašuose tokių duomenų nukentėjusiosios burnoje nefiksuojama; MIR Tarptautinio implantologijos centro 2013-10-08 įrašas - išorinių traumavimo požymių burnoje nestebėta) neteikia neginčijamai patikimų medicininių duomenų apie buvusius sužalojimus burnos ertmėje. Todėl teismo medicininiam tyrimui turimi paviršutiniški, neišsamūs bei prieštaringi gydytojų įrašai medicininiuose dokumentuos nesuteikia galimybės jais remtis, vertinant aprašytų sužalojimų patikimumą jų pobūdį, padarymo mechanizmą bei sveikatos sutrikdymo mastą.

A. P. nustatyti kūno sužalojimai - poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, liemens kairėje pusėje bei odos nubrozdinimai keliuose - galėjo būti padaryti bylos f aplinkybėse nagrinėjamo eismo įvykio metu (2013-09-19).

A. P. nustatyti kūno sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais ' bukaią paviršiais, galimai bylos aplinkybėse nagrinėjamo eismo įvykio metu (2013-09-19).

Pateiktuose A. P. dantų radiologiniuose tyrimuose 24 ir 37 dantų šaknų lūžių buvimo nestebima, todėl pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuotos 24 ir 37- dantų šaknų lūžių diagnozės nėra tvirtinamos. Ties 24 dantimi rasta fistulė ir dantenose supūliavimas nėra siejamas su bylos aplinkybėse nagrinėjamu eismo įvykiu, nes fistulės, susidarymo kilmė ir dantenos supūliavimo priežastis nurodyta išvados I-ame punkte.

Pateiktuose A. P. dantų radiologiniuose tyrimuose 24 ir 37 dantų šaknų lūžių buvimo nestebima.

Pateiktuose A. P. dantų radiologiniuose tyrimuose 24 danties šaknies lūžio nestebima.

A. P. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ilgesnis nei 10 dienų laiko gydymas siejamas su lėtinės infekcijos paūmėjimu ties 24 dantimi.

A. P. 2013-09-26 kreipimosi pas odontologą A. P. metu „AP k.“ ambulatorinėje kortelėje, įrašų apie kairės veido pusės tinimą, danties pūlinį bei susiformavusią fistulę pereinamojoje raukšlėje, nėra. Įrašas, kad „padaryta incizija ties 24 dantimi“, leidžia manyti apie buvusią fistulę, kurios atsiradimą priežastiniu ryšiu susieti su 2013-09-19 autoįvykiu dėl priežasčių, nurodytų išvados 1-ame punkte, negalima.

Pateiktuose A. P. dantų radiologiniuose tyrimuose 37 danties šaknies lūžio nestebima.

Dėl medicininių dokumentų prieštaringų ir neišsamių įrašų (žr. išvados 1-ame punkte), užduoto klausimo turinyje nurodyti sužalojimai veide nėra vertinami, nuskelto protezo dangos pažeidimas radiologiniuose dantų tyrimuose nestebimas (t. 4, b. l. 77-74).

Apklausta kaip ekspertė J. M. –Č. teismo posėdyje paaiškino, kad tiriant medžiagą kilo daug neaiškumų, 2013-12-03 specialisto išvada Nr. G 3997/13 (01) surašyta remiantis A. P. apklausos protokolu. Fistulė buvo susieta su trauma, todėl buvo duotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, Teisme išklausiusi A. P. paaiškinimus teigė, kad jeigu šaknies lūžis būtų pripažintas kaip po trauminis, tai ir supūliavimas turėtų būti pripažintas kaip po trauminis, jeigu dantis nelūžo dėl traumos, tai tada sveikatos sutrikdymo mastas turėtų būti pakeistas. Duodant specialisto išvadą asmuo nebuvo apžiūrėtas. Su UAB "N. kortele susipažino. Objektyvius traumos požymius nurodė A. gydytoja. Vienas iš požymių yra patinimas, jeigu jis yra kurioje nors veido pusėje, galima pasakyti, kad toje pusėje buvo traumuojama. Ji būtent ir parašė apie patinimą dėl dantų lūžio, o ne dėl pūlinio. Fistulei susidaryti reikia laiko, ne mažiau savaitės. Pūlinys gali susidaryti nuo 1 paros, priklausomai nuo asmens būklė. Negali atmesti, kad lūžimas įvyko iki eismo įvykio, bet negali atmesti ir 1 d.

Specialistė palaikė 2014-03-24 specialisto išvadą Nr. KG 81/14(01). Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio dieną. Sausgyslės patempimas gyja apie 10 d. ir kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kontraktūra yra visiškas sąnario nejudrumas. Tai nebuvo diagnozuota (t. 4, b. l. 21-22).

2016-11-14 teismo posėdyje ekspertė J. M. – Č.palaikė 2016-03-03 ekspertizės akto Nr. PEKG 54/2016 (01) išvadas. Paaiškino, kad atliekant ekspertizę dalyvavo trys specialistai, išvada yra bendra, jas formuluojant buvo remtasi medicininiais dokumentais. Liudytojo P. G. paaiškinimų negalėjo pakomentuoti, nes tai ne jos kompetencija. Ar yra 24 danties lūžis, gali vertinti tik endodontologas, tiek odontologas, tiek radiologas, ekspertizę atliekant dalyvavo visi specialistai. Kompiuterinę tomografiją vertino tik radiologas. Formuluojant išvadą, kad rentgeno nuotraukose nematyti aiškių 24 ir 37 dantų šaknų lūžių, buvo taikoma vizuali apžiūra ir per negatoskopą. Galima pažiūrėti mažas nuotraukas prieš šviesą. Jokia technika nebuvo naudota. Atliekant ekspertizę naudotas tik negatoskopas iš techninių priemonių. Teikiant išvadas jeigu reikia naudojasi prietaisais, kompiuteriais. Radiologiniai tyrimai yra patiki medicininiai dokumentai, medicininių įrašų būna visokių, jeigu remiantis jai negali atsakyti į teismo klausimus, taip ir nurodo. 24 danties lūžio pateiktose nuotraukose nesimato, jas vertino specialistė. Kad dantis juda yra gydytojo pojūčiai. Dantis gali klibėti, bet nebūtinai turi būti lūžusi šaknis, bet tai odontologo kompetencija, ji negali tiksliai atsakyti. Kai yra nurodyta diagnozė – galvos sumušimas, daugybiniai sumušimai, tai nėra sužalojimas, tai yra procesas. Jai jis neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį, kas slepiasi tame sumušime – ar dėl to, kad skauda, ar dėl kraujosruvos, nubrozdinimo. Diagnozė – sumušimai, neteikia jokios informacijos teismo medicinos ekspertui, kur reikia aiškinti, o kaip tie sužalojimai atsirado, koks mechanizmas, laikas ir kt. iš tokios informacijos, iš tokių įrašų jie negali nieko apibendrintai kalbėti apie sužalojimus, negali vertinti. Iš vėlesnių įrašų UAB "N." atsiranda kraujosruvos kairėje rankoje, kairiame šone, kalbama apie nubrozdinimus keliuose. Jie yra įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Viskas kas buvo pateikta ekspertams, buvo išanalizuota, argumentuota. Su medžiaga iš M. G. susipažino, iš jos matyti, kad gydytojas tik įtarė, kad yra lūžis, bet jis nėra radiologas. Ekspertų komisijoje dalyvavusi radiologė apžiūrėjo kompiuterinę tomografiją, 37 danties lūžio nematė. 37 lūžio jokio nebuvo, 35 danties niekas nevertino. Radiologė peržiūrėjo nuotraukas, radiologinius vaizdus 3D formatu, žiūrėjo per kompiuterį nematė 37 danties lūžio. Viename vaizde lyg ir yra nelygumas, galima įtarti lūžį, bet kitose nuotraukose to nesimato. Radiologė iš praktikos nustatė, kad tai galimai rijimo artefaktas – sujudimas darant kompiuterinę tomografiją (t. 4, b. l. 141-145). 2016-11-21 teismo posėdyje ekspertė paaiškino, kad pagal esamus duomenis ir dokumentus, kurie buvo pateikti, įvertino, nėra objektyvių duomenų apie galvos sumušimą, nes galvos sumušimas tik klinikinė diagnozė. Sumušimas nėra sužalojimas, tai yra tik procesas. Jeigu vertinti sužalojimą, tai turėjo būti aprašytas sužalojimo pobūdis, nubrozdijimas, kraujosruvos, žaizdos ir panašiai. Nesant objektyvių sužalojimų, sumušimo nevertiname, kaip galvos trauma. Atmetus diagnozę, kaip galvos sumušimą, kurį įrašė gydytojas, toliau vertinti klausos susilpnėjimą, kaip trauminės kilmės, nėra pagrindo.

2016-11-14 teismo posėdyje apžiūrėjus nuotrauką, esančią voke su užrašu "A. P. asmens sveikatos istorijos originalas", kuriame yra kompaktinis diskelis, ir mažas vokelis su maža fotonuotrauka. Negatoskopo pagalba buvo apžiūrėta maža danties fotonuotrauka. Ją pakomentavo P. G.. Paaiškino, kad joje matosi gutaperča (štiftas – padaryta įeiga) į šoną, toje vietoje yra lūžis. Matosi du danties kanalai, gutaperča nueina šonu, yra įstrižinis lūžis. Nuotraukoje lūžis kontrastuoja, įsiremia į kaulą. Kaištis buvo įvestas ir eina įstrižai per dantį, pereina per danties struktūrą, toje vietoje įtariamas lūžis. Teigė, kad ekspertas to neaprašė. Pirmas dantis į dešinė yra 23 iltinis, 24 dantis, implantas 25 ir implantas 26. Šone matosi keramikos nuskilimas.