Kauno apygardos teismo nutartis

2022-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-607-923/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-12
Bylos Nr.
1A-607-923/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
Nuteistasis
A. G.
Advokatai
Gintaras Česnulevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-607-923/2022Proceso Nr. 1-01-1-03436-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.1.9.2; 2.4.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,nuteistajam A. G. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL – 3 000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta 40 MGL – 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, A. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. vasario 4 d.;

2) turto konfiskavimas, konfiskuojant A. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)

2022 m. vasario 10 d. nutarimu paskirtas laikinas A. G. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. (toliau – A. G.) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. sausio 28 d. apie 19.05 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 19 kilometre, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,98 promilės neblaivumas.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde apygardos teismui nuteistojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendį ir atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos M. J. atsakomybei bei paskirti jam minimalų vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

2.1. Skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. G. pateikė prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, tačiau apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę bei atsižvelgdamas į jo turimas administracines nuobaudas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi padaryti administraciniai nusižengimai neigiamai charakterizuoja baudžiamojon atsakomybėn patrauką asmenį. A. G. nėra suformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, yra charakterizuojamas teigiamai, savo padarytą klaidą yra visiškai suvokęs ir įsisąmoninęs. Nuteistasis pripažįsta, kad elgėsi neapgalvotai, lengvabūdiškai ir neatsakingai, savo veiksmus vertina labai kritiškai ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis suprato savo neapgalvotų veiksmų sukeltą žalą sau, šeimai ir visuomenei, todėl įvertinus visą bylos medžiagą, buvo galima nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.2. Skunde taip pat prašoma sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes A. G. gyvena kaimiškoje vietovėje, rūpinasi savo senyvo amžiaus motina, turinčia rimtų sveikatos problemų, verčiasi miškotvarkos ir miškų ruošos darbais pagal sudarytas rangos sutartis, dėl ko teisė vairuoti jam yra itin svarbi, o ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, pasak nuteistojo gynėjo, neproporcingai apribotų tiek apelianto, tiek ir jo šeimos narių galimybes, teises bei teisėtus lūkesčius.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, tiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde prašoma nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones terminą.

5. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jei ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). BK 40 straipsnyje įtvirtintos nuostatos gali būti taikomos tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Teismas, tiek taikydamas, tiek atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, savo sprendimą turi motyvuoti bei pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018).

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pirmą kartą, t. y., jis pirmą kartą padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kurio metu buvo šiurkščiai pažeistos Kelių eismo taisyklės (toliau – KET). Savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo veiksmais turtinė žala padaryta nebuvo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, t. y. nėra nustatyta, kad A. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už paskutinius 5 metus patvirtina, kad A. G. daromi administraciniai nusižengimai yra iš esmės susiję su KET pažeidimais. Šio išrašo duomenys patvirtina, kad nuteistasis KET pažeidimus sistemingai daro nuo 2017 metų. 2017 metais A. G. kartą baustas už greičio viršijimą; 2018 metais administracine tvarka baustas du kartus, tame tarpe ir už vairavimą automobilio, kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei automobilis neapdraustas nustatyta tvarka civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; 2019 metais A. G. buvo paskirtos net 5 administracinės nuobaudos, o visi padaryti administraciniai nusižengimai susiję su KET pažeidimais (transporto priemonės vairavimas, kai ji neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kurio privalomoji techninė apžiūra yra negaliojanti, taip pat ir vairavimas viršijant leistiną greitį); 2020 metais A. G. administracine tvarka baustas už vairavimą transporto priemonės, kuri neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir už transporto priemonės vairavimą neužsisegus saugos diržo, kai jis yra įrengtas; 2021 metais A. G. administracinės nuobaudos paskirtos už greičio viršijimą (4 administracinės nuobaudos), taip pat už transporto priemonės vairavimą, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat už vairavimą transporto priemonės, kuriam nustatyta tvarka nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra (2 administracinės nuobaudos), taip pat už tai, kad vairavo transporto priemonę ir vežė automobilio salone mažametį vaiką, neprisegtą ir be jo ūgiui ir masei pritaikytos atitinkamos grupės sėdynės); 2022 metais baustas už transporto priemonės vairavimą, kurioje įrengti saugos diržai, neprisisegus saugos diržo. Būtina pažymėti ir tai, kad 2022 m. A. G. buvo atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui, tačiau net ir tokia nuobauda asmens nuo neteisėto elgesio nesulaikė ir jis už automobilio vairo sėdo būdamas neblaivus, suvokdamas, kad toks jo elgesys kelia itin didelį pavojų ne tik jo, tačiau ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis teigė, kad jis alkoholį vartoja retai, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog antrojo neblaivumo patikrinimo metu A. G. buvo nustatytas 1,98 promilės neblaivumas, todėl akivaizdu, kad retai alkoholį vartojantis žmogus turėjo suvokti, jog yra neblaivus ir vairuoti negali. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys atskleidžia neigiamą jo požiūrį į įstatymais nustatytą tvarką, visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skiriamos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, o pritaikius laidavimą ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam gali susidaryti nebaudžiamumo įspūdis, kas ateityje skatintų tik neteisėtą ir neatsakingą jo elgesį bei aplaidų požiūrį į įstatymus.

7. Būtina įvertinti ir tai, kad laiduotoja šioje byloje prašoma paskirti nuteistojo A. G. gyvenimo draugę – M. J., kuri nusikalstamos veikos metu buvo kartu su nuteistuoju jo vairuojamame automobilyje. Nors pastaroji pirmosios instancijos teisme ir nurodė neįtarusi, jog A. G. buvo neblaivus, tačiau teismo vertinimu, toks M. J. paaiškinimas yra neįtikinamas, kadangi esant sąlyginai mažoje ir uždaroje patalpoje (automobilyje) su asmeniu, kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,98 promilės girtumas (pirmuoju tikrinimu – 2,23 promilių), asmens girtumo fakto nepastebėti yra neįmanoma. Juo labiau, kad policijos pareigūnas Ž. A., 2022 m. sausio 28 d. 19.05 val. sustabdęs A. G. ir pradėję su juo kalbėti, iškart pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, taip pat pastebėjo, kad asmuo kalba nerišliai. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad M. J. negalėtų būti tinkama laiduotoja, nes į A. G. neteisėtą elgesį ji žiūrėjo neatsakingai ir aplaidžiai, todėl abejotina, jog ji galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą netaikyti laidavimo A. G. atžvilgiu priėmė tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl laidavimo atmestini kaip nepagrįsti.

8. Skunde taip pat prašoma nuteistajam paskirti minimalų vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Specialiosios teisėmis teismas gali uždrausti naudotis terminui nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik A. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Apygardos teismas aplinkybes, susijusias su A. G. padarytais administraciniais nusižengimais, jau aptarė šios nutarties 6 punkte. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistajam paskirtas 2 (dvejų) metų baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. A. G., gyvendamas kaimiškoje vietovėje ir žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinės veiklos vykdymui bei garbaus amžiaus ir ligotos motinos priežiūrai, privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo būtent jis pats ir yra kaltas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą, todėl taikant prevencines priemones ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Maksimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra penkeri metai, todėl nagrinėjamu atveju paskirtą 2 (dvejų) metų terminą, kuris yra mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo. Vien tai, kad dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo A. G. ar jo artimieji patirs tam tikrų suvaržymų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia teigti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas.

9. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė neatleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir juos pažeidinėti. Asmuo turi prisiimti visą atsakomybę ir kartu jo atžvilgiu kylančias neigiamas pasekmes dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas taip pat nustatytas pagrįstai ir nepažeidžia nei proporcingumo, nei teisingumo principų. Teisėjų kolegija, įvertinus visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jis atmetamas, o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDarius KantaravičiusLina Lesinskienė