Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-13 · Administracinė byla Nr. AS-525-207-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-01-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
AS-525-207-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00847-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-207/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00847-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 81 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. S. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) priimti sprendimą pagal 2010 m. gruodžio 15 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. sausio 10 d. įskaitytinai skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 100 Lt žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 23 d. raštu skundo priėmimo stadijoje teismas kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas pateikti duomenis apie pareiškėjo pateiktą prašymą ir jo išnagrinėjimo rezultatą. 2010 m. gruodžio 27 d. teismui pateiktas raštas Nr. (1.11.)-SR-4653, kuriuo nurodoma, kad Klaipėdos tarnyba, 2010 m. gruodžio 15 d. gavusi pareiškėjo J. S. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jį išnagrinėjo ir 2010 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-2002-10 teikti antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-609-583/2010 ir sprendimas 2010 m. gruodžio 20 d. išsiųstas pareiškėjo nurodytu adresu bei 2010 m. gruodžio 22 d. įteiktas pareiškėjui. Tokias aplinkybes patvirtino ir J. S. 2010 m. gruodžio 23 d. pranešimas (registracijos Nr. 2-8707), pateiktas administracinėje byloje Nr. II-609-583/2010. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS248-234/2008) ir pažymėjo, jog įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 4 d.). Teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, 41 straipsniu, įvertinęs tai, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dėl teisinės pagalbos suteikimo patenkintas ir sprendimas priimtas iki kreipimosi į teismą dienos, o teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi, kreipiantis skundu į teismą, pareiškėją įpareigojo sumokėti ABTĮ 39 straipsnyje numatytą 100 Lt žyminį mokestį.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nurodė, jog 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjas įpareigotas iki 2011 m. sausio 10 d. įskaitytinai pašalinti teismo nurodytus trūkumus, tačiau tokie trūkumai per teismo nurodytą terminą nepašalinti, todėl skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Nurodo, kad Klaipėdos tarnyba veikė nesąžiningai, nesuteikė jam informacijos, paskirtas advokatas taip pat elgėsi nesąžiningai, nes neatvyko į 2010 m. gruodžio 21 d. teismo posėdį, o apie neatvykimą pareiškėjo neinformavo, todėl, žinodamas Klaipėdos tarnybos priešišką poziciją jo atžvilgiu ir siekdamas operatyviai ginti pažeistas teises, 2010 m. gruodžio 21 d. pateikė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl atsisakymo atlikti veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo klausimą sprendė šališkai, remdamasis subjektyviomis aplinkybėmis. Teigia, jog jo veiksmai buvo sąžiningi ir tinkami, jis turėjo pagrindą skundui pateikti. Be to, skundo nagrinėjimas yra aktualus, nes paskirtas advokatas negali jo atstovauti dėl interesų konfliktų, kurie tiek jam, tiek Klaipėdos tarnybai žinomi. Priėmus skundą, jis bus tikslinamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino ankstesnėje teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas žyminio mokesčio šiuo atveju nesumokėjo, tačiau pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad teismas, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir tai tampa formaliu bylinėjimusi, netenkino jo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. AS442-180/2010), jog, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, turi būti taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Be to, atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą reikšmingumą, piktnaudžiavimas šia teise neturėtų būti konstatuojamas, remiantis vien kiekybiniu kriterijumi. Tokiu atveju turi būti įvertintas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis.

Byloje pateiktas išrašas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (b.l. 24–25) patvirtina, jog pareiškėjas per laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 metų pabaigos į administracinį teismą kreipėsi 6 kartus, tris iš jų gruodžio mėnesį. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo sudaryti pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo teisminės gynybos teise. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos tarnybos 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-2002-10 (b.l. 17–18) pareiškėjui buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal jo 2010 m. gruodžio 15 d. prašymą, t. y. iš esmės buvo įvykdyti veiksmai, kuriuos skunde teismui pareiškėjas prašo įpareigoti atlikti Klaipėdos tarnybą. Tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismui taip pat sudarė pagrindą atitinkamu būdu vertinti keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdį, kaip nurodyta minėtoje administracinių teismų praktikoje.

Konstatuotina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė terminą trūkumams pašalinti.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo J. S. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai` Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas