- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- I-4413-189/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02462-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Konradas Pabijanskas
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Aivarui Danusui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012-08-24 įsakymu Nr. 1P-735 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. G.“, pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta dėl to, kad S. G. 2012-07-15 pasirašytinai pasiėmusi nesugadintą spaudą su užrašu „VL 1075 S. G.“ iš Vilniaus teritorinės muitinės pamainos viršininko R. M., atliekančio pareigas Raigardo kelio poste, būdama materialiai atsakinga už jai perduotų materialinių vertybių saugumą (2011-02-07 Individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 163), 2012-07-15 perdavimo – priėmimo akte nenurodžiusi jokių pastabų dėl priimamo spaudo su užrašu „VL 1075 S. G.“, šio spaudo tinkamai nesaugojo, dėl ko 2012-07-21 atvykusi į darbą Vaidotų geležinkelio poste negalėjo šio spaudo naudoti pagal paskirtį, nes spaudo polimeras buvo sugadintas (spaudo žyma neįskaitoma). Šia veika (neveikimu) muitinės pareigūnė S. G. pažeidė 2011-02-07 Individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 163 1.1 punkto (saugoti nuo sužalojimo, sunaikinimo ar kitokio praradimo patikėtas materialines vertybes, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti) bei atitinkamai Vilniaus teritorinės muitinės geležinkelio posto (Vaidotų, Kenos) inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. 3B-303, 9.13 punkto (užtikrinti jai patikėtų materialinių vertybių apsaugą) reikalavimus (toliau – Įsakymas, b. l. 11).
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutikdama su priimtu Įsakymu, su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-08-24 įsakymą Nr. 1P-735 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. G.“.
Pagrįsdama nesutikimo su priimtu Įsakymu argumentus nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas tam nesant pagrindo, taip pat pažeidžiant Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisykles (toliau – Taisyklės), Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą (toliau – Statutas) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ).
Nurodė, kad tarnybinis tyrimas buvo pradėtas Vilniaus teritorinės muitinės 2012-07-27 rašto Nr. (3.10)2B-14780 (b. l. 27) ir 2012-07-23 Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko atliekančio pareigas Vaidotų geležinkelio poste, tarnybinio pranešimo „Dėl spaudo VL 1075“ pagrindu. Tuo tarpu atlikus tarnybinį patikrinimą buvo priimta 2012-08-20 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-979 (b. l. 6-10, toliau – Išvada), kurioje buvo konstatuota, jog pareiškėjos veiksmuose nebuvo nustatytos tarnybinio nusižengimo sudėties. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą skiriantis pareigūnas privalo vadovautis tarnybinio patikrinimo išvada, joje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl negalima situacija, kai priimamas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą, jei Išvada patvirtina, jog tarnybinis nusižengimas nebuvo padarytas. Taigi atsakovas priimdamas ginčo Įsakymą nevertino fakto, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta nusižengimo sudėtis.
Pažymėjo, kad Įsakymas neatitinka VAĮ nuostatoms, nes Įsakymas pareiškėjai buvo įteiktas susipažinti nepasirašytas jį priėmusio asmens. Vadinasi Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant VAĮ 8 str. 3 d. Taip pat pažymėjo, kad Išvadoje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad spaudas perdavimo metu nebuvo sugadintas, be to, spaudo sugadinimo pareiškėjos veiksmais faktą pagrindžia tik pamainos viršininko R. M. paaiškinimas, tačiau tiek pareiškėjos, tiek pamainos viršininko paaiškinimai, dėl faktinių aplinkybių yra skirtingi. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad daugiau neegzistuoja jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą, o esantys įrodymai yra prieštaringi bei atsakovo vidaus dokumentai, nustatantys reikalavimus susijusius su spaudo perdavimu – paėmimu yra ydingi ir prieštaraujantys teisės aktams (reikalavimuose spaudo perdavimo – priėmimo aktams ir žurnalų formoms nėra reikalavimo spaudų perdavimo – paėmimo akte ir žurnale dėti spaudo žymą, tokiu būdu patikrinant spaudo kokybę), todėl egzistuojant daugeliui neaiškumų ir teisinio reguliavimo spragų Įsakymas privalo būti panaikintas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas advokatas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo (b. l. 17-19) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Departamento generaliniam direktoriui yra privaloma tarnybinio tyrimo išvada. Šiuo aspektu nurodė, jog sistemiškai vertinant Statuto (34 str. 2 d.,), Muitinės įstatymo (16 str. 6 d. 1 p., 16 str. 6 d. 3 p., 16 str. 6 d. 5 p., 16 str. 6 d. 8 p.) nuostatas, Departamento direktorius naudojasi jam suteikta diskrecijos teise priimant sprendimus dėl jam pavaldžių pareigūnų atsakomybės, todėl nėra saistomas pavaldžių pareigūnų surašyta tarnybinio patikrinimo išvada. Pabrėžė, kad nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai, nes tiek Išvadoje, tiek Įsakyme yra nurodytos tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės, padaryta žala, be to, Įsakyme pateiktas teisingas padaryto nusižengimo teisinis įvertinimas ir nustatyta kaltė. Taip pat, pagal 2011-02-07 Individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį pareiškėja prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdavio, jai patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumą ir įsipareigoja saugoti nuo sužalojimo ar sunaikinimo.
Pažymėjo, kad šiuo atveju yra reikšminga ir tai, kad pareiškėja 2012-07-21 atvykusi į tarnybą ir neturėdama asmeninio spaudo, negalėjo atlikti jai, kaip pareigūnei, pavestų funkcijų.
Dėl pareiškėjos argumento, kad Įsakymas yra nepasirašytas įgalioto asmens pažymėjo, kad ginčo Įsakymas buvo pasirašytas l. e. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigas R.Liupkevičienės. Pareiškėja buvo supažindinta su skundžiamo Įsakymo kopija, ant kurio pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos darbo reglamento, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012-04-24 įsakymu Nr. 1B-320, 45 punktą Muitinės departamento generalinio direktoriaus parašas nededamas, o atžymimas Personalo administravimo skyriaus spaudu. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pasirašytas įsakymas (originalas) yra saugomas Muitinės departamento Personalo administravimo skyriuje. Tiek pasirašyto, tiek spaudu pažymėto skundžiamo Įsakymo turinys yra identiškas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenys patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas Departamente gauto Vilniaus teritorinės muitinės 2012-07-26 rašto Nr. (3.10)2B-14780 „Dėl duomenų persiuntimo“ (b. l. 27), pagrindu. Minėtu raštu buvo informuojama, jog Vilniaus teritorinėje muitinėje 2012-07-23 buvo gautas Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko, atliekančio pareigas Vaidotų geležinkelio poste 2012-07-23 tarnybinis pranešimas „Dėl spaudo VL 1075“ (b. l. 29), kuriame nurodyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorė S. G., atliekanti pareigas Vaidotų geležinkelio poste, nuo 2012-05-01, po nedarbingumo dėl ligos, 2012-07-21 atvyko į pamainą su sugadintu savo spaudu – užrašas „VL 1075 S. G.“, t. y. spaudas visai neišskaitomas bei užklijuotas plastmasės gabalėliu.
Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, jog pareiškėja 2012-04-21 Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste buvo sulaikyta Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir išvežta į Vilnių. Tuo tarpu pareiškėja savo asmeninį nesugadintą spaudą paliko Raigardo kelio posto pamainos viršininkui. Vėliau nuo 2012-04-24 iki 2012-07-18 pareiškėja sirgo, todėl spaudą iš pamainos viršininko pasiėmė tik po ligos, t. y. 2012-07-15. 2012-07-21 atvykusi į darbą Vaidotų geležinkelio poste, su spaudu dirbti negalėjo, nes spaudas buvo sugadintas. Tokias pačias aplinkybes pareiškėja nurodė 2012-07-25 (b. l. 30), 2012-08-07 (b. l. 57), 2012-08-14 (b. l. 65) paaiškinimuose, kuriuose taip pat pažymėjo, kad paliekant spaudą pamainos viršininkas spaudo nepatikrino, o atiduodant spaudą pareiškėjai spaudo taip pat netikrino, kurio, beje, atsiimdama nepatikrino ir pati pareiškėja. Raigardo kelio posto pamainos viršininkas 2012-08-12 (b. l. 59) ir 2012-08-16 (b. l. 65) paaiškinimuose taip pat nurodė, kad pareiškėjai prieš išvažiuojant į Vilnių, pastaroji spaudus grąžino, kurie buvo saugomi seife. Pareiškėjai atvykus atsiimti spaudo ir surašius spaudų perdavimo – priėmimo aktą, prieš atiduodamas spaudą, šalia esant tik pareiškėjai, atvertęs spaudą pažiūrėjo, ar spaudas tikrai priklauso pareiškėjai. Tikrindamas matė, kad spaudo būklė buvo tokia pat, kaip ir iki perdavimo saugoti (spaudas nesugadintas). Tuo tarpu pareiškėja pasirašydama spaudų perdavimo – priėmimo akte, patvirtino, kad spaudas yra jos ir yra tvarkingas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo spaudo atsiėmimo (2012-07-15) iki grįžimo į darbą (2012-07-21) spaudas buvo pareiškėjos atsakomybėje. Atlikus tarnybinį patikrinimą ir atsižvelgiant tiek į pareiškėjos, tiek į Vilniaus teritorinės muitinės pamainos viršininko (priėmusio ir išdavusio spaudą) skirtingai nurodytas įvykio faktines aplinkybes, buvo nustatyta, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl, tuo pagrindu, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, pareiškėjai buvo siūloma neskirti tarnybinės nuobaudos.
Muitinės departamento generalinis direktorius įvertinęs faktines situacijos aplinkybes užfiksuotas Išvadoje bei vadovaudamasis Statuto 33 str., 34 str. 1 d. 1 p., 2 d., 35 str., 37 str. 1 d., priėmė ginčo Įsakymą, kuriuo pareiškėjai už padarytą tarnybinį pažeidimą skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Taigi administracinės bylos ginčo dalykas – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-08-24 įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. G.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėja nagrinėjamoje byloje ginčija Įsakymą tuo pagrindu, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta įrodymų, nustatančių aplinkybes, galinčias patvirtinti tarnybinio nusižengimo padarymo faktą. Tuo pagrindu, pareiškėja, pabrėždama, jog ji nepadarė tarnybinio nusižengimo, už kurį jai paskirta tarnybinė nuobauda, taip pat akcentavo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pažeidžiant Taisyklių nuostatas (t. y. tarnybinę nuobaudą skiriančiam pareigūnui privalu vadovautis tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodyti visi įrodymai patvirtinantys ar paneigiantys tiriamo nusižengimo faktą) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo atitinkamas nuostatas (individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo, ar viešojo administravimo subjekto vadovo, pavaduotojo, ar įgalioto asmens bei patvirtintas antspaudu).
Kaip pagrindas tarnybinei nuobaudai skirti Įsakyme nurodyta: 2011-02-07 Individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 163 (b. l. 56) 1.1 punkto pažeidimas, kuriame nustatyta, jog pareiškėja pasirašydama sutartį įsipareigoja saugoti nuo sužalojimų, sunaikinimo ar kitokio praradimo jai patikėtas materialines vertybes (šiuo atveju antspaudą „VL 1075 S. G.“), imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti; Vilniaus teritorinės muitinės geležinkelio posto (Vaidotų, Kenos) inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. 3B-303 9.13 punkto pažeidimas, kuriame nustatytas reikalavimas užtikrinti patikėtų materialinių vertybių bei griežtos apskaitos blankų ir ženklų apskaitą bei apsaugą.
Nustatyta, jog pareiškėja yra Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorė, atliekanti pareigas Vaidotų geležinkelio poste, t. y. statutinė valstybės tarnautoja, todėl sprendžiant jos patraukimo tarybinėn atsakomybėn klausimą nagrinėjamu atveju yra taikytinas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2000-10-10 įstatymu Nr. VIII-1986. Statutas įtvirtina pagrindinius muitinės pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintose Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 p.). Todėl, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Tuo tarpu konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, kaltė, padarytos žalos pobūdis, tarnybinio nusižengimo pasekmės (Taisyklių 21 p.). Taigi, prieš skiriant muitinės pareigūnui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tarnybinio patikrinimo išvados surašymas yra laikytinas atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalimi, tačiau, vertinant atitinkamos ginčo situacijos aplinkybes, turėtų būti atsižvelgtina į tai: 1) jog išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas; 2) jog išvadoje nurodyti minėti pasiūlymai nėra privalomi vadovui (išvados adresatui); 3) vadovui patvirtinus išvadą (joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas) tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo) dalimi. Iš to seka, jog nors, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje yra pateikiamas teisinis tikrinamojo pareigūno veiklos vertinimas ir tai nėra vien formalus veiksmas, tačiau vienareikšmiškai teigti, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikti siūlymai yra privalomi vadovui, be kita ko turinčiam diskrecijos teisę priimant atitinkamą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo/neskyrimo, negalima. Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, Departamento vadovė įvertinusi Išvadoje išdėstytas faktines situacijos aplinkybes, priėmė Įsakymą, kuriuo už padarytus pažeidimus pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Kaip matyti, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai priklausantis ir naudoti bei saugoti perduotas antspaudas yra sugadintas. Byloje proceso šalių yra priešingais motyvais įrodinėjamos su antspaudu, t. y. su jo būkle (sugadintas/nesugadintas) susijusių antspaudo perdavimo saugojimui, priėmimo saugojimui, grąžinimo bei atsiėmimo aplinkybių vertinimas. Tačiau, kaip skunde nurodė ir pati pareiškėja esminiu klausimu šiuo atveju yra pareiškėjos kaltės nepagrįstas konstatavimas, kurios (kaltės), be kita ko, nepatvirtino ir ginčo situacijos faktinės aplinkybės, užfiksuotos tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo, jo įžanginėje dalyje nurodyta, jog Įsakymas priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytais faktais. Taigi sprendžiant ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo bei teisėtumo, taip pat yra svarbu nustatyti, kokios atliktame tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Vertinant 2012-08-20 tarnybinio patikrinimo išvados turinį, tarnybinio patikrinimo medžiagą (pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai ir kt.) matyti, kad siekiant nustatyti pareiškėjos tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės ribas, nenustatyta ir aiškiai neatskleista kokiomis aplinkybėmis pareiškėjos spaudas buvo sugadintas, t. y. tiek pareiškėja, tiek atsakovas skirtingai aiškina ginčo faktines aplinkybes, t. y., kuriuo metu, ar atidavus saugojimui iki 2012-07-15 (pareiškėjos teigimu spaudą saugojimui atidavė nesugadintą; pamainos viršininkas paimdamas antspaudą saugojimui jo netikrino; atiduodamas spaudą pareiškėjai pamainos viršininkas jo taip pat netikrino, o grąžinant tik užpildė pranešimą, kad spaudas grąžintas pareiškėjai), ar po spaudo atsiėmimo nuo 2012-07-15 iki 2012-07-21 (pamainos viršininko teigimu pareiškėjos spaudas jam buvo perduotas saugojimui; pareiškėjos nedarbo metu spaudas buvo laikomas užrakintas seife; 2012-07-15 grąžinant spaudą pareiškėjai buvo surašytas „C“ grupės asmeninio naudojimo spaudų perdavimo – priėmimo aktas; prieš atiduodant spaudą, kartu esant ir pareiškėjai pasižiūrėjo atvertęs spaudą, ar spaudas tikrai priklauso pareiškėjai; spaudo būklė buvo tokia pati, kaip ir priėmimo saugoti metu; pareiškėja pasirašydama perdavimo – priėmimo akte patvirtino, kad spaudas yra jos ir yra tvarkingas) antspaudas buvo sugadintas. Pažymėtina, jog tokių nustatytų/nenustatytų faktinių aplinkybių kontekste padarytas tarnybinis pažeidimas (spaudo sugadinimas) savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai. Nors, institucijos vadovas, kaip jau minėta, turi teisę pasinaudojant jam suteikta diskrecijos teise atitinkamai įvertinti ginčo situaciją, tačiau tokiu atveju nepakanka, tik formaliai nustačius, kad realiai spaudas yra sugadintas, vienareikšmiškai konstatuoti, jog jį sugadino būtent pareiškėja. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą būtina nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant visas Taisyklių 21 punkte įtvirtintas aplinkybes. Tuo tarpu šiuo atveju trūksta objektyvių duomenų patvirtinančių, jog antspaudo sugadinimas yra būtent pareiškėjos veiksmų pasekmė, bei atitinkami įrodymais nepagrįstos ir priešingos pareiškėjos argumentams – posto viršininko veiksmus patvirtinančios aplinkybes.
Taigi pabrėžtina, jog tarnybinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius, kad asmuo pažeidė teisės normą, imperatyviai įpareigojančią asmenį elgtis atitinkamu būdu.
Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, nes tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-773/2011). Be to, visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje administracinėje byloje Nr. A-8-281/2007). Taigi nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant proceso šalių pateiktų įrodymų patikimumo klausimą yra akivaizdus faktinių duomenų prieštaravimas o tai, be kita ko yra užfiksuota ir tarnybinio patikrinimo išvadoje, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad tokio pobūdžio suformuluotas kaltinimas pareiškėjai yra grindžiamas daugiau tik tam tikra prielaida, nei konkrečiais faktais, kurie beje, nebuvo įrodyti ir tarnybinio patikrinimo medžiaga. Todėl atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, pareiga įrodyti, jog egzistuoja visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos tenka atsakovui, į tai, kad be pareiškėjos ir posto viršininko ginčo situacija daugiau niekam nebuvo žinoma, todėl surinktų įrodymų tyrimo ir vertinimo procese, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių, šiuo atveju, yra gaunama prieštaringa informacija, o įrodomieji faktai byloje yra tik aplinkybės, kurias, kaip savo argumentus nurodo kiekviena iš proceso šalių (nėra šalutinių įrodomųjų faktų, liudytojų parodymų, nėra duomenų paneigiančių kiekvieno iš šalių argumentus), darytina išvada, jog nebuvo surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, nes, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei ginčo Įsakyme, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, nėra konkretizuoti pareiškėjos veiksmai sąlygojantys antspaudo sugadinimą. Todėl nėra aišku, nei kada, nei kas konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis, šis pažeidimas galėjo būti padarytas. Taigi, esant prieštaravimams dėl konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių bei pareiškėjos kaltės, taip pat, vertinant tai, jog tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo už šį tarnybinį nusižengimą skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Todėl tuo pagrindu, atsakovo Įsakymas, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba naikintinas.
Dėl pareiškėjos skundo argumento, jog ginčo Įsakymas yra priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas (VAĮ 8 str. 3 d.) pažymėtina, jog kaip nustatyta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012-04-24 įsakymu Nr. 1B-320 (b. l. 83-95), 45 punkte, Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymai, išskyrus personalo klausimais, registruojami jų pasirašymo dieną ir saugomi Dokumentų valdymo skyriuje, o jų kopijos, uždėjus Dokumentų valdymo skyriaus antspaudą, perduodamos šiuos dokumentus rengusiems struktūriniams padaliniams bei pavedimus gavusiems ir kitiems įsakyme nurodytiems adresatams. Taigi, kaip nustatyta minėtoje nuostatoje pareiškėjai ginčo Įsakymas pagrįstai buvo įteiktas be l. e. generalinio direktoriaus pareigas einančio asmens parašo o tik patvirtintas antspaudu. Tuo pagrindu pareiškėjos argumentai, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, o nepasirašytas laikytinas priimtu pažeidžiant VAĮ 8 str. 3 d. nuostatas, vertintini nepagrįstais Reglamento 45 p. kontekste.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo nepatvirtino nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai, todėl esant šioms aplinkybėms Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-08-24 įsakymas Nr. 1P-735 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. G.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, naikintinas.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. I-4413-189/2012 (b. l. 103-104), kuriuo, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45 str., prašė pareiškėjai priteisti 2102,98 Lt bylinėjimosi išlaidas (pagrindas – 2012-12-04 pažyma, patvirtinanti, kad už prašomą priteisti sumą pareiškėjai buvo suteiktos atitinkamos teisinės paslaugos (skundo parengimas, atsiliepimo į skundą analizė, dalyvavimas teismo posėdyje)); PVM Sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); Danske banko išrašas (b. l. 105-107)).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).
Sprendžiant reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad teisminio ginčo nagrinėjimo metu buvo nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“).
Iš atliktų darbų išklotinės, patvirtinančios PVM sąskaitos – faktūros (duomenys neskelbtini) sumos pagrįstumą, matyti, kad pagal šią sąskaitą – faktūra buvo apmokėtos teisinės paslaugos susijusios su pateiktos medžiagos analize ir skundo rengimu (1500 Lt, be PVM); skundo papildymu ir koregavimu (226,40 Lt, be PVM); techniniais darbais (8,29 Lt, be PVM); pašto kurjerio paslaugomis (4,01 Lt be PVM), viso suma su PVM – 2102,98 Lt.
Pažymėtina, kad išlaidos susijusios su pateiktos medžiagos analize ir skundo rengimu (1500 Lt, be PVM) neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nustatytam maksimaliam dydžiui – 3, todėl galėtų būti priteistinos. Išlaidos susijusios su skundo papildymu ir koregavimu (226,40 Lt, be PVM) priskirtinos 8.2 p. numatytos skundo rengimo paslaugos apimčiai ir šiuo atveju atlyginama kaip viena paslauga. Techniniai darbai (8,29 Lt, be PVM) bei pašto kurjerio paslaugos (4,01 Lt be PVM) priteistinos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas nėra sudėtingas, taip pat į tai, kad nors, kaip įrodo bylos medžiaga tarnybinis pažeidimas buvo padarytas, tačiau, nei pareiškėja, nei atsakovas ginčo argumentais neturėjo aiškios persvaros, todėl ginčas buvo išspręstas silpnesnės proceso šalies naudai, tuo pagrindu bylinėjimosi išlaidų suma mažintina per pusę – 756 Lt (be PVM) (1500+8,29+4,01)/2. Pažymėtina, kad nors pareiškėjos atstovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašomas priteisti sumas pateikia be PVM (išskyrus bendrą sumą), tačiau vykdant teismo sprendimą priteistina suma turėtų būti mokėtina su PVM (756 Lt + 21 proc. PVM; viso: 756 Lt +158,76 PVM=914,76 Lt).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 45 str., 85-87 straipsniais, 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos S. G. skundą patenkinti.
Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-08-24 įsakymą Nr. 1P-735 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. G.“.
Pareiškėjos S. G. naudai ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti 914,76 Lt (devyni šimtai keturiolika litų 76 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.