Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-14 · Administracinė byla Nr. I-1274-643/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-14
Bylos Nr.
I-1274-643/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04273-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
L. B.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1274-643/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04273-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Egidijos Puzinskaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 28-677(1); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 2S-7049 (b. l. 1–2); 3) skirti jam švelnesnę nuobaudą.

Paaiškino, kad nesutinka su skundžiamais administraciniais aktais, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 11 d. neturėjo galiojančių nuobaudų (galiojančios nuobaudos buvo panaikintos). Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis mokėsi Vilniaus pataisos namų profesinio mokymo mokykloje bei vidurinėje mokykloje, kuriose pamokų nepraleisdavo. Dėl to, jog buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, jis negali mokytis. Paskirta nuobauda neteisinga, nes nei viena tarnyba nesidomėjo, iš kur jis galėjo gauti psichiką veikiančių medžiagų, be to, bausmės atlikimo metu su juo nedirbo psichologo tarnybos specialistai, jam nebuvo skirtas gydymas nuo priklausomybės narkotikams, nors daugybę kartų kreipėsi į Vilniaus PN medicinos personalą. Anot pareiškėjo, morfiną naudojo ne siekdamas itin šiurkščiai pažeisti režimą, o dėl to, kad jautė diskomfortą, jį slėgė depresija bei dėl to, kad Vilniaus PN administracija neužtikrina, kad narkotinės medžiagos nepatektų į pataisos namų teritoriją. Dėl to mano, kad jam nėra sudarytos sąlygos saugiai atlikti savo bausmės atlikimo laiką (b. l. 1–2). Mano, kad savo elgesiu įrodė, jog nėra sistemingas pažeidėjas, iš skirtos nuobaudos pasimokė ir padarė išvadas (b. l. 54).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–26).

Nurodo, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo skirta po to, kai 2017 m. spalio 5 d. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos buvo gauta išvada Nr. T-N 2358/2017 (01), kurioje nurodoma, kad pareiškėjo šlapime buvo rasta morfino. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nuteistieji, pažeidę BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, yra laikomi itin piktybiškai pažeidusiais režimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas yra laikomas piktybiškai pažeidusiu režimą, nepriklausomai nuo to, kad savo veikoje to ir neįžvelgia. Pažymi, kad nuobauda buvo skirta už akivaizdų ir itin rimtą pataisos įstaigos drausmės pažeidimą, t. y. psichiką veikiančių medžiagų vartojimą.

Pažymi, kad drausmės grupės patalpose nuteistieji nėra laikomi įstaigos administracijos valia. Pareiškėjas į drausmės grupę pateko dėl savo paties veiksmų, kadangi pažeidė pataisos įstaigos tvarką. Pareiškėjas žinojo, kad pažeidus bausmės atlikimo vidaus tvarką, bausmės atlikimo sąlygos pablogėja. Taip pat žinojo, kad dėl bausmės atlikimo neturės galimybės tinkamai tęsti mokslų. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis, dėl to sunku taikyti pataisos priemones (organizuoti nuteistųjų darbą, socialinę reabilitaciją, bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą). Pareiškėjui drausmės grupėje taikomi didesni bausmių vykdymo įstatymuose nustatyti apribojimai bei vykdoma sustiprinta priežiūra ir apsauga. Pagal BVK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.

Pagal BVK 147, 148 straipsnių, Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30, nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, yra numatyta galimybė siekti bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo. Tačiau Tvarkos aprašas nustatė imperatyvą, kad nuteistieji, perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, praranda teisę į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Su nubaustais nuteistaisiais, kurie perkeliami į drausmės grupę, besąlygiškai turi būti nutraukiamos su jais sudarytos mokymosi (profesinio mokymo) sutartys. Jokių išlygų teisės aktai nenustato.

Pažymi, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijos knygelėje nėra duomenų, patvirtinančių jog pareiškėjas būtų sirgęs depresija. Taip pat nėra duomenų, įrodančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN medicinos punktą, į psichologinę tarnybą dėl galimos priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Mano, kad pareiškėjas šiais teiginiais klaidina teismą.

Vilniaus PN nuomone, pareiškėjui paskirta nuobauda nėra per griežta ar netinkama, nes pareiškėjas nesilaikė draudimo, nustatyto BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir tuo itin piktybiškai pažeidė režimo reikalavimus. Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje. Nuobauda skirta neviršijus įgaliojimų bei tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 11 d. nutarimo ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas dešimčiai mėnesių į drausmės grupę, ir Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 2S-7049 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda palikta nepakeista, panaikinimo ir švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Šiuo atveju pareiškėjas neginčija, jog vartojo psichiką veikiančias medžiagas, tačiau mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta, kadangi jis nesiekė itin piktybiškai pažeisti režimo. Dėl to, kad jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas, iš dalies atsakingi Vilniaus PN namai, kadangi neužtikrino, jog minėtos medžiagos nepatektų į pataisos namus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Sveikatos priežiūros tarnyboje buvo patikrintas, ar vartojo narkotines ir (ar) psichiką veikiančias medžiagas. Greitojo tyrimo priemone (testu) buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartojo opiatus, tačiau jis nesutiko su greitosios tyrimo priemonės rezultatu, todėl jo šlapimo tyrimas buvo nuvežtas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją. 2017 m. spalio 5 d. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos buvo gauta specialisto išvada Nr. T-N 2358/2017(01), kurioje nurodoma, kad L. B. šlapime rasta morfino (b. l. 31, 33–36). Pareiškėjas 2017 m. spalio 6 d. paaiškinime patvirtino, kad sutinka su specialisto išvada, pripažino, kad vartojo (psichiką veikiančias medžiagas), taip pat pažymėjo, kad gailisi (b. l. 32). Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo elgesys buvo svarstytas Drausmės komisijos posėdyje. Konstatavęs, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį ir 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Vilniaus PN direktorius 2017 m. spalio 11 d. nutarimu jam paskyrė nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios į drausmės grupę dešimčiai mėnesių (b. l. 27–30). Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, šį nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui. Šis išnagrinėjęs pareiškėjo skundą konstatavo, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji paskirta neviršijus įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 12–13). Nesutikdamas su Kalėjimų departamento sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu.

Pagrindinis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas bei principus nustatantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones (BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas šias pareigas pažeidė.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Šio kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68, 3.2 papunktį, nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų BVK 110 straipsnio 2 dalies 1,3,7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos šio kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pareiškėjo padarytas režimo pažeidimas, už kurį jam paskirta nuobauda, kvalifikuotas pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pagal minėtus Kriterijus priskirtas prie itin piktybinių režimo pažeidimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, nors skundžiamo nutarimo priėmimo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, tačiau sistemingai pažeidinėja režimą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis jautė diskomfortą, depresiją, niekaip nesušvelnina padaryto pažeidimo sunkumo. Be to, iš byloje esančių pareiškėjo medicininių duomenų nenustatyta, kad jis serga depresija (b. l. 37–51). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas nesutiko su greitojo tyrimo priemonės (testo) rezultatais. Vartojęs psichiką veikiančias medžiagas (morfiną) prisipažino tik tuomet, kai jam buvo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kad jo šlapime rasta morfino. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN medicinos punktą dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtinta, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas laikytinas itin piktybišku, todėl jam pagrįstai buvo paskirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta nuobauda.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis mokėsi Vilniaus pataisos namų profesinio mokymo mokykloje bei vidurinėje mokykloje, pažymėtina, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, yra įtvirtinta galimybė siekti bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo (BVK 147, 148 straipsniai), tačiau tokia galimybė gali būti apribota pažeidus įstaigos režimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“ nustatė, kad nuteistieji, perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, praranda teisę į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Su nubaustais perkėlimu į drausmės grupę nuteistaisiais turi būti nutraukiamos su jais sudarytos mokymo (profesinio mokymo) sutartys (10, 11 punktai). Jokių išimčių teisės aktai nenustato. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių imperatyvių nuostatų tikslas yra motyvuoti nuteistuosius nepažeisti režimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kiti nuteistieji ar pareigūnai vertė pareiškėją naudoti psichiką veikiančias medžiagas ir kad dėl tokių veiksmų jis kreipėsi į Vilniaus PN administraciją. Taigi šiuo atveju pareiškėjas į drausmės grupę buvo perkeltas dėl savo paties valinių veiksmų, o ne dėl to, jog Vilniaus PN neužtikrino, kad narkotinės ir (ar) psichiką veikiančios medžiagos nepatektų į pataisos namų teritoriją.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas, pažeidęs BVK 12 straipsnio 1 dalies bei 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, padarė itin šiukštų pažeidimą, todėl jam paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę dešimčiai mėnesių – atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, taigi nėra pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kalėjimų departamento sprendimas taip pat laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį panaikinti ar pakeisti (sušvelninti pareiškėjui paskirtą nuobaudą) nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėEgidija PuzinskaitėMargarita Stambrauskaitė