- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 2-40-825/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Antanas Cemnolonskas, Vytautas Polikaitis, Vytautas Bučius
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, Rasai Burbienei, dalyvaujant ieškovei, J. D. I., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui, atsakovo, Vaikų globos namų „Saulutė“, atstovei I. Š., Vaikų globos namų „Saulutė“ atstovui, advokatui Vytautui Bučiui, trečiajam asmeniui, E. A., jos atstovui, advokatui Vytautui Polikaičiui, trečiajam asmeniui, E. S., jos atstovui, advokatui Antanui Cemnolonskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės, J. D. I., ieškinį atsakovui, Vaikų globos namams „Saulutė“, tretiesiems asmenims, E. A., E. S., dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, J. D. I., prašo priteisti iš Vaikų globos namų „Saulutė“, esančių (duomenys neskelbtini), J. D. I. naudai 1234,30 litus turtinei žalai atlyginti ir 75000 litų neturtinei žalai atlyginti; priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus. Ji bei jos atstovas paaiškino, kad jos duktė I. M., gimusi (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugsėjo mėnesį gyveno Vaikų globos namuose „Saulutė“. 2009 m. rugsėjo 8 d. I. M., būnant Vaikų globos namų „Saulutė“ teritorijoje, ant jos užgriuvo netinkamai pritvirtinti futbolo vartai ir I. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Mano, jog vaikui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl šių ir kitų priežasčių. Visų pirma, įvykio metu jos dukra I. M. buvo palikta be priežiūros, nors to vaikų globos administracija negalėjo daryti. Vaikų globos namuose „Saulutė“ nebuvo užtikrintos saugios vaikų globos namuose buvimo sąlygos. Vaikų globos namų administracijai buvo žinoma, kad futbolo vartai nėra pritvirtinti ir, kad jie bet kada gali griūti ir sužaloti vaikus. Tarp administracijos darbuotojų veiksmų - neveikimo yra priežastinis ryšys su pasekmėmis. Administracijos darbuotojai privalo užtikrinti saugias vaikų globos namuose vaikams buvimo sąlygas. Futbolo vartų netvirtinimas keletą metų yra būtent administracijos darbuotojų aplaidumas, nes futbolo vartai, veikiami kokios nors jėgos, bet kada galėjo užgriūti ant vaiko ar vaikų ir juos sužaloti. Mano, jog yra padaryta jai ir jos mažamečiui vaikui I. M. turtinė ir neturtinė žala. Neturtinę žalą įvertina 75000 litų., o turtiną žalą 1234,30 litų. Turtinę žalą sudaro: vaistų pirkimo išlaidos ir išlaidos kelionėms į įvairias gydymo įstaigas, kur buvo gydoma jos duktė, taip pat, sergančio vaiko papildomo maitinimo išlaidos. Mano, kad atsiradusią žalą dėl I. M. sunkiai sutrikdytos sveikatos privalo atlyginti Vaikų globos namai „Saulutė“. I. M. po jai padaryto kūno sužalojimo patyrė dideles fizines ir moralines kančias. Ieškovė taip pat labai pergyveno dėl dukters sužalojimo, naktimis nemiegojo. Nurodė, kad vaistus pirko pagal gydytojų išrašytus receptus, vaistų pasą ir sau raminamus vaistus pirko, nes pergyveno. Feroglobin nuo mažakraujystės pagal receptą I. M.. Kam skirti Azas sterilus, merlinis medicininis - neprisimena. Ferum leks sirupas nuo mažakraujystės pagal receptą buvo išrašytas I. M.. Vitaminas C. Somnol - ieškovės raminamieji vaistai pagal receptą. Druska voniai, kai mergaitė sirgo. Buvo masažai akims, vitaminai, akinukai, bet čekių neturi. Dėl kelionės kvito Kaunas - Skėmiai nieko nežino. Važinėjo Kaunas - Kačerginė. Dabar vaikas yra vaikų globos namuose „Saulutė“. Trečią kartą jai apribota globa.
Atsiliepimas
Atsakovas, Vaikų globos namai „Saulutė“, su ieškiniu nesutinka atsiliepime išdėstytais motyvais bei jo atstovas paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. ant I. M. Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ teritorijoje užgriuvo futbolo vartai. Tuo metu vaikų grupėje, kurioje gyveno I. M., dirbo auklėtoja E. A., kuri atsakė už jai patikėtų vaikų gyvybę, saugumą ir sveikatą per visą jos buvimo laiką įstaigoje. Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ vidaus darbo tvarkos taisyklių 60 sk. „Pagrindinės darbuotojų pareigos“ 6 punkte numatyta, pedagogas turi „saugoti vaikų fizinę ir psichinę sveikatą, gyvybę. Niekur ir niekada nepalikti jų be priežiūros“. Pedagogas įgyvendindamas savo pareigas privalo veikti pagal protingumo principus, elgtis kūrybiškai, protingai sprendžiant atsiradusias problemas. Įvykio metu vyko pamokų ruoša, kurios metu globotiniai privalo būti grupėje. Auklėtoja žinodama, kad turi problemų su globotinių drausme privalėjo paruošti mergaitėms papildomą veiklą grupėje ar kitaip kūrybiškai sudominti globotinius. E. A. neįvertino susidariusios situacijos, nesikvietė pagalbos, nors tokią galimybę turėjo, pažeidė savo pareigines instrukcijas ir Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ vidaus tvarkos taisykles, su kuriomis buvo supažindinta pasirašytinai. Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ direktoriaus pavaduotojas ūkiui ir bendriesiems reikalams E. S. privalo rūpintis „įstaigos ūkine veikla, pastatų, įrengimų, ugdymo priemonių ir inventoriaus apsauga“, „kad visi įrengimai būtų tinkamai ir saugiai eksploatuojami, o jiems sugedus - laiku taisomi“. Vadovaujantis Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ vidaus darbo tvarkos taisyklėmis 60.1 darbuotojai turi „dirbti dorai ir sąžiningai, griežtai vykdyti savo pareigas, nustatytas nuostatuose“, „kituose norminiuose aktuose“. Direktoriaus pavaduotojas ūkiui ir bendriesiems reikalams užtikrina saugias lauko teritorijoje esančių įrengimų naudojimosi sąlygas. E. S. patikimai neįvertino vaikų globos namų teritorijoje esančių futbolo vartų saugumo. Direktoriaus pavaduotojas ūkiui ir bendriesiems reikalams užimdamas atsakingas pareigas savo iniciatyva privalo tikrinti įstaigos teritorijoje esančių įrengimų saugumą.
Tretysis asmuo E. A. su ieškiniu nesutinka, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus bei ji ir jos atstovas paaiškino, kad ji dirba auklėtoja globos namuose. 2009 m. rugsėjo 8 d., apie 17.00 val., vyko pamokų ruoša. Buvo su vaikais grupėje, tvarkėsi, mergaitės norėjo išeiti į kiemą ir pačios išbėgo. Su taisyklėmis supažindinta. Pagrindinės darbo funkcijos yra būti su vaikais ir padėti vaikams. Vaikai į kiemą išėjo patys, jų neleido eiti. Kai jie išėjo į lauką ji bendravo su likusiais vaikais, jų palikti vienų negalėjo. Iš lauko grįžo I. M., ji neverkė, tik buvo išblyškus. I. pasakojo, kad ant jos užkrito vartai. Ji sakė, kad žaidė ir užkrito futbolo vartai. Tada iškvietė greitąją. M. buvo išvežta į Kauno klinikas, ji visą laiką iki nakties domėjosi kaip ji laikosi, kur ją veža, ją lankė Kaune ligoninėje. Ikimokyklinio amžiaus vaikus reikia prižiūrėti lauke, o mokyklinio amžiaus vaikai jau gali būti vieni, nes jie vieni važiuoja į mokyklą. Jie turi užsiregistruoti žurnale kur eina, bet kai eina į kiemą, tai nereikia niekur registruotis. Jie tik pasako, kad išeina į kiemą. Tos dienos situacija nebuvo išskirtinė. M. pažeidė taisykles. Mano, kad ieškovės pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Ieškovė prašo priteisti 1234,30 litų padarytai turtinei žalai atlyginti. Prie ieškinio yra pridėti mokėjimų kvitai už vaistus, bilietus, talonėliai, tačiau iš jų negalima nustatyti tikrosios prašomos priteisti turtinės žalos sumos. Tvirtina, kad ieškinys turtinei žalai atlyginti yra neįrodytas, todėl turėtų būti atmestas. Prašoma priteisti 75000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra niekuo nepagrįsta. Ieškovė visiškai nesirūpino savo vaiku. 2008 metų spalio 14 dienos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl laikinosios globos nustatymo I. M.“ I. M. vaiko globėju buvo paskirti Kėdainių vaikų globos namai „Saulutė“. Ieškovės teiginiai neva po dukters sužalojimo ji labai pergyveno, nemiegojo naktimis yra niekuo nepagrįsti.
Tretysis asmuo E. S. su ieškiniu nesutinka, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus bei jis ir jo atstovas paaiškino, kad toje aikštelėje yra dveji nešiojami futbolo vartai. Mano, kad tą mergaitę užkėlė ant tų vartų ir ji neišsilaikius nukrito, pati ant jų tikrai nebūtų užlipus. Tie vartai buvo suvirinti, jie ten stovėjo nuo 1999 m. Jie buvo nedideli, nešiojami, pritvirtinti nebuvo. Pritvirtinimas jiems nebuvo numatytas. Paskui tuos vartus pritvirtino iš galo su armatūra, tai padarė be niekieno nurodymo. Už tuos vartus atsakingas buvo jis. Vartai buvo įrašyti į apskaitą kaip nešiojami futbolo vartai. Pats terminas, kad tai kilnojamieji futbolo vartai, rodo, jog jie neturi būti pritvirtinti. Jokiose teisės aktuose, instrukcijose, direktoriaus įsakymuose nėra nurodyta, kad minėti vartai turi būti pritvirtinti. Tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu pateikta Kauno visuomeninio sveikatos centro Kėdainių skyriaus specialistės pažyma dėl vartų saugumo ir atitikimo higienos reikalavimams. Nei viena auklėtoja ar kitas vaikų globos namų darbuotojas nėra nurodęs, kad vartai būtų nesaugūs.
Liudytoja S. L. paaiškino, kad paties įvykio nematė, bet rado tą mergaitę. Apie 17.05 val. ėjo namo. Vaikai pradėjo šaukti, kad ant M. užkrito vartai, bet kai ji pribėgo, tai ji stovėjo prie tų vartų, o vaikai sakė, kad ant jos buvo užkritę vartai. Ant jos kraujo nesimatė, ji tik buvo perbalus. Ji pasakė, kad jai bloga, ją nuvedė į ketvirtą šeimyną. 17.00 val. vaikai išeiti į lauką gali, bet be auklėtojos leidimo negali eiti, tai nurodyta taisyklėse.
Liudytoja U. K. paaiškino, kad po pamokų ėjo į lauką, ėjo ant sūpynių, paskui sugalvojo eiti suptis ant turėklų, besisupant pamatė, kad jie atsikelia. Irma stovėjo ant žemės ir laikė vartus, bet neišlaikė ir jie užkrito ant jos. Irma krito ant nugaros, o jai ant pilvo užkrito vartai. Ji sakė pakelti vartus, o paskui juos paleisti, ji sakė, kad juos išlaikys. Jos sakė, kad ji jų gali neišlaikyti, bet ji sakė, kad išlaikys, tai mes paleidom, o ji jų neišlaikė.
Liudytoja G. P. paaiškino, kad ji, U., I. ir D. 17.00 val. išėjo į lauką. Suposi ant sūpynių, o paskui sugalvojo nueiti pažaisti prie futbolo vartų. Nepamena kaip nugriuvo vartai. Ji, D. ir U. buvo pasikabinę ant vartų, o paskui I. suposi, o jos laikė vartus.
Liudytoja D. K. paaiškino, kad pradžioje ėjo prie sūpynių, o paskui sugalvojo nueiti pasisupti ant vartų. Pakėlė vartus iš kito šono, o I. suposi. Buvo pakėlę vartus ir laikė, o I. prašė juos paleisti. Ji sakė, kad vartus išlaikys, bet tada jie nukrito ant jos. Ji sakė, kad jai skauda pilvą, kad ji nori vemti. U. pašaukė auklėtoją, ir ji su D. pakėlė vartus. Ir anksčiau vaikai tuos vartus apversdavo.
Liudytoja I. M. paaiškino, kad buvo pamokų ruoša. Keturios išėjo pačiuožinėti. Nuėjo prie vartų, jos pradėjo ją supti, paprašė, kad liautųsi. Vartai pradėjo judėti ir vartai nukrito ant jos. Kai pakėlė vartus, iškvietė greitąją. Auklėtoja nematė kaip išėjo iš grupės. Vartai stovėjo ant žolės, šalia krepšinio aikštelės. Po įvykio jaučiasi blogai. Po operacijos bado visą kūną. Skaudėdavo pilvą, darydavosi bloga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Civilinio kodekso 2.33 straipsnį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Taigi šioje normoje nustatyta, kad juridinis asmuo yra savarankiškas teisės subjektas tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektu. Juridinio asmens savarankiškumo principas nustatytas įvairiais teisinio reguliavimo įtvirtintais juridinio asmens bruožais, tokiais kaip organizacinis vientisumas, savarankiškas veiksnumas ir teisnumas, atskiras turtas ir kt.
Teisinis subjektiškumas inter alia reiškia ir pareigą atsakyti pagal savo prievoles, todėl vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles. Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis – pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Pažymėtina, kad juridinio asmens savarankiškumo principas lemia juridinio asmens savarankišką atsakomybę ne tik dalyvių, bet ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu. Jei nėra jų pačių ar įstatymo leidėjo valios, pastarieji taip pat neatsako pagal juridinio asmens prievoles.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Įtvirtinant šį konstitucinį principą siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas). Šis konstitucinis principas (būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą) neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai.
Civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Civilinės atsakomybės apibrėžtis pateikta Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė, kai už padarytą žalą atsako ne tiesiogiai žalą padaręs asmuo, bet kitas, už žalą padariusį asmenį atsakingas asmuo, vadinama netiesiogine civiline atsakomybe.
Vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų, reglamentuojamų teisės aktuose, yra samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą. Samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, samdančio darbuotojus atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų.
Viena iš samdančio darbuotojus asmens civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymo sąlygų – žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 2 dalyje pateikta darbuotojų pagal šį straipsnį samprata: jais yra laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 2 dalis numato dvi kategorijas asmenų, už kurių padarytą žalą yra atsakingas juos samdantis asmuo: 1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį; 2) asmenys, atliekantys darbą civilinės sutarties pagrindu. Tam, kad samdantis darbuotojus asmuo atsakytų už civilinės sutarties pagrindu darbą atliekančio asmens padarytą žalą, būtina nustatyti papildomas sąlygas, t. y. konstatuoti, jog toks asmuo veikė pagal kitos šalies nurodymus ir jai kontroliuojant. Toks teisinis reglamentavimas yra paaiškinamas skirtinga darbo sutarties ir civilinių sutarčių prigimtimi.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. vaikų globos namuose „Saulutė", esančiuose (duomenys neskelbtini), vaikų globos namų teritorijoje, prispausta futbolo vartais buvo sužalota šių namų auklėtinė mažametė I. M., gimusi (duomenys neskelbtini).
Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje 66 – 1 0423 -10, tai patvirtino visi apklausti byloje asmenys, tiek proceso dalyviai, tiek liudytojai.
Ginčo dėl įvykio nėra.
Auklėtoja E. A., atsakė už jai patikėtų vaikų gyvybę, saugumą ir sveikatą per visą jos buvimo laiką įstaigoje. Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ „Auklėtojos pareigybinė instrukcija“ (b.l. 121, 122) 2 punkte numatyta, auklėtojas „atsako už jai patikėtų vaikų gyvybę, saugumą ir gyvybę“. Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ direktoriaus pavaduotojas ūkiui ir bendriesiems reikalams E. S. vadovaujantis pareiginėmis instrukcijomis (b.l. 117, 118), privalėjo rūpintis „įstaigos ūkine veikla, pastatų, įrengimų, ugdymo priemonių ir inventoriaus apsauga“, 5.5. punktu „kad visi įrengimai būtų tinkamai ir saugiai eksploatuojami, o jiems sugedus - laiku taisomi“.
Teismas nustatė, kad neteisėti trečiojo asmens E. A. veiksmai, nesirūpinimas jai patikėtais globotiniais, jos kaltė, kad pažeidė savo pareigines instrukcijas ir Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ vidaus tvarkos taisykles, neteisėti trečiojo asmens E. S. veiksmai netikrinant įstaigos teritorijoje esančių įrengimų saugumo, jo kaltė, kad pažeidė savo pareigines instrukcijas ir Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ vidaus tvarkos taisykles, yra priežastiniame ryšyje su žala, vaiko sužalojimu. Teismas nustatė, kad, kadangi nei atsakovas, nei tretieji asmenys to neneigė, egzistuoja darbdavio ir darbuotojo darbo sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat nustatyta, kad žala padaryta einant darbo pareigas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi samdantis darbuotojus asmuo tinkamai nekontroliavo samdomų darbuotojų, jų pareigų atlikimo, teismas pripažįsta, kad tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų yra priežastinis ryšys.
Šiuo atveju yra netiesioginės civilinės atsakomybės atvejis, todėl atsakovas, Vaikų globos namai „Saulutė“, privalo atlyginti žalą, atlyginti padarytus ieškovei nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad J.D. I., nors 2009 metais Kėdainių vaiko teisių apsaugos tarnyba buvo paėmusi jos dukrą iš jos ir nukreipę ją gyventi Vaikų globos namuose „Saulutė“, yra nukentėjusios mama, rūpinosi ja po įvykio, todėl turėjo nuostolių dėl įvykio.
Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Ieškovė prašo jos naudai priteisti 1234,30 litus turtinei žalai atlyginti, todėl privalėjo įrodyti žalos faktą ir dydį. Ieškovė nurodė, kad turtinę žalą sudaro: vaistų pirkimo išlaidos ir išlaidos kelionėms į įvairias gydymo įstaigas, kur buvo gydoma jos duktė, taip pat, sergančio vaiko papildomo maitinimo išlaidos. Teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, nustatė, kad pagal viešosios įstaigos Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktą pažymą (b.l. 126, 127) I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugsėjo 8 d. greitosios medicininės pagalbos atvežta į viešosios įmonės Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių po įvykusios traumos. Konsultuota vaikų ligų gydytojo ir chirurgo. Diagnozės patikslinimui ir gydymui išsiųsta į Kauno medicinos universiteto klinikas. Gydyta Kauno medicinos universiteto klinikose 2009 m. rugsėjo 8 d. – 2009 m. spalio 21 d.; 2009 m. lapkričio 9 d. – 2009 m. lapkričio 20 d.; 2009 m. gruodžio 15 d. – 2009 m. gruodžio 17 d.; 2010 m. sausio 12 d. – 2010 m. sausio 23 d.. Konsultuota Kauno medicinos universiteto klinikose vaikų chirurgo 2010 m. spalio 10 d.; 2010 m. lapkričio 3 d.; 2011 m. birželio 7 d. 2009 m. spalio 21 d. – 2009 m. lapkričio 8 d. gydyta viešojoje įstaigoje Kačerginės vaikų sanatorijoje „Žibutė“. Lankėsi viešojoje įmonėje Kėdainių Pirminio sveikatos priežiūros centre: 2009 m. gruodžio 18 d. pas apylinkės vaikų gydytoją sveikatos patikrinimui ir gydymo tęsimui (vaistų išrašymui); 2009 m. gruodžio 28 d. pas apylinkės vaikų gydytoją dėl siuntimo vaikų chirurgo konsultacijai; 2010 m. sausio 25 d.; 2010 m. sausio 28 d.; 2010 m. vasario 19 d.; 2010 m. kovo 22 d.; 2010 m. kovo 23 d.; 2010 m. balandžio 9 d.; 2010 m. balandžio 19 d.; 2010 m. gegužės 3 d. pas apylinkės vaikų gydytoją sveikatos patikrinimui ir gydymo tęsimui (vaistų išrašymui); 2010 m. gegužės 7 d. pas apylinkės vaikų gydytoją dėl siuntimo vaikų chirurgo konsultacijai; 2010 m. birželio 7 d.; 2010 m. liepos 7 d.; 2010 m. rugpjūčio 13 d.; 2010 m. spalio 11 d.; 2010 m. spalio 29 d.; 2010 m. lapkričio 19 d.; 2011 m. sausio 3 d.; 2011 m. vasario 4 d.; 2011 m. kovo 7 d. pas apylinkės vaikų gydytoją sveikatos patikrinimui ir gydymo tęsimui (vaistų išrašymui); 2011 m. kovo 21 d. ir 2011 m. kovo 29 d. pas chirurgą dėl dešiniojo kelio raiščių patempimo; 2011 m. balandžio 19 d.; 2011 m. gegužės 13 d.; 2011 m. rugpjūčio 2 d.; 2011 m. rugsėjo 5 d.; 2011 m. spalio 10 d. pas apylinkės vaikų gydytoją sveikatos patikrinimui ir gydymo tęsimui (vaistų išrašymui); 2011 m. rugsėjo 20 d. pas chirurgą dėl dešiniojo kelio skausmo. Kiekvieno aukščiau minėto apsilankymo pas apylinkės vaikų ligų gydytoją metu, I. M. buvo išrašomas kompensuojamas vaistas Pancreatinum.
Ieškovės pateikti įrodymai (ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 66 – 0423 – 10 lapai 27 – 32). Teismas laiko tinkamais ir įrodančiais ieškovės išlaidas keleivio bilietą 2009 m. rugsėjo 21 d. iš Kėdainių į Kauną 6,70 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 1 d. iš Vilainių į Kauną 6,65 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 1 d. iš Kauno į Kėdainius 6,75 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 2 d. iš Vilainių į Kauną 6,65 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 2 d. iš Kauno į Vilainius 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 4 d. iš Kėdainių į Kauną 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 5 d. iš Kėdainių į Kauną 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 7 d. iš Vilainių į Kauną 6,65 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 7 d. iš Kauno į Kėdainius 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 8 d. iš Vilainių į Kauną 6,65 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 8 d. iš Kauno į Kėdainius 6,25 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 9 d. iš Vilainių į Kauną 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 9 d. iš Kauno į Vilainius 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 11 d. iš Kėdainių į Kauną 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 11 d. iš Kauno į Kėdainius 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 13 d. iš Kėdainių į Kauną 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 13 d. iš Kauno į Kėdainius 7,50 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 15 d. iš Vilainių į Kauną 6,65 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 15 d. iš Kauno į Vilainius 7,50 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 16 d. iš Kėdainių į Kauną 6,75 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 16 d. iš Kauno į Vilainius 6,75 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 19 d. iš Vilainių į Kauną 6,65 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 16 d. iš Kauno į Vilainius 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 21 d. iš Kėdainių į Kauną 6,50 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 21 d. iš Kauno į Kėdainius 6,25 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 26 d. iš Vilainių į Kauną 6,65 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 26 d. iš Kauno į Kėdainius 6,75 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 29 d. iš Vilainių į Kauną 7,70 litai, keleivio bilietą 2009 m. spalio 29 d. iš Kauno į Kėdainius 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 5 d. iš Vilainių į Kauną 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 5 d. iš Kauno į Vilainius 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 6 d. iš Vilainių į Kauną 6,65 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 9 d. iš Kėdainių į Kauną 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 9 d. iš Kauno į Kėdainius 6,50 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 10 d. iš Kėdainių į Kauną 6,25 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 10 d. iš Kauno į Vilainius 7,50 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 12 d. iš Vilainių į Kauną 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 12 d. iš Kauno į Vilainius 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 13 d. iš Vilainių į Kauną 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 13 d. iš Kauno į Kėdainius 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 14 d. iš Kėdainių į Kauną 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 13 d. iš Kauno į Kėdainius 6,75 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 17 d. iš Kėdainių į Kauną 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 17 d. iš Kauno į Kėdainius 6,50 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 19 d. iš Kėdainių į Kauną 6,75 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 19 d. iš Kauno į Kėdainius 6,50 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 20 d. iš Vilainių į Kauną 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. lapkričio 20 d. iš Kauno į Vilainius 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. gruodžio 15 d. iš Kėdainių į Kauną 6,75 litai, keleivio bilietą 2009 m. gruodžio 15 d. iš Kauno į Kėdainius 6,50 litai, keleivio bilietą 2009 m. gruodžio 17 d. iš Vilainių į Kauną 7,00 litai, keleivio bilietą 2009 m. gruodžio 17 d. iš Kauno į Kėdainius 7,00 litai, keleivio bilietą 2010 m. sausio 12 d. iš Kauno į Vilainius 7,50 litai, keleivio bilietą 2010 m. sausio 17 d. iš Kauno į Kėdainius 7,00 litai, keleivio bilietą 2010 m. sausio 18 d. iš Vilainių į Kauną 7,00 litai, 2010 m. sausio 14 d. 0,75 lito maršrutinį kvitą, 2009 m. spalio 21 d., 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. lapkričio 3 d., 2009 m. lapkričio 6 d., 2009 m. lapkričio 6 d., 4,50 lito keleivio bilietus Kačerginė – stotis. Teismas nepripažįsta įrodymais pagrindžiančiais ieškovės turėtus nuostolius ieškovės pateiktus 49 vienetus Kauno miesto vienkartinių bilietų, 29 vienetus Kėdainių miesto vienkartinių bilietų, 2009 m. spalio 4 d. keleivio bilieto Kaunas – Škėmiai, 2009 m. gruodžio 24 d. keleivio bilieto Vilainiai – Kaunas, nes nėra įrodymų, kad jie būtų buvę naudojami nurodytu vaiko gydymo bei reabilitacijos laikotarpiu.
Ieškovė pateikė vaistų pirkimo išlaidas (ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 66 – 0423 – 10 lapai 27 – 32), bet išlaidomis gali būti pripažįstami tik vaisto Feroglobin pirkimas, nes yra pirktas pagal 2010 m. vasario 19 d. receptą, todėl pagrįstais pripažįstamas 2010 m. vasario 19 d. minėto vaisto pirkimas už 35,12 litus ir 2010 m. liepos 23 d. minėto vaisto pirkimas už 31,99 litus. Visi kiti vaistai pirkti be gydytojų receptų ar rekomendacijų, todėl jų pirkimas negali būti prapažįstamos ieškovės nuostoliais. Vaiko papildomo maitinimo išlaidų ieškovė nepagrindė.
Teismas pripažįsta ieškovės 466,11 litus už keleivio bilietų ir vaistų Feroglobin pirkimą pagrįstais jos nuostoliais, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.157). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai.
Šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos jai, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas.
Be to, pagal pateiktą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą nukentėjusiajai I. M. nuo 2012 m. sausio 5 d. nustatyta laikinoji globa. Jos globėju paskirti Vaikų globos namai „Saulutė“, t.y. atsakovas. Šiuo metu I. M. privalo atstovauti globėjas, ir jisai privalėtų spręsti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo I. M. pagrįstumą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad ir įvykio metu, 2009 m. rugsėjo 8 d., I. M. buvo nustatyta laikinoji globa (b.l. 113). Jos globėju buvo Vaikų globos namai „Saulutė“.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.238 straipsnis „Globa“ nustato, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. O Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.240 straipsnis „Globėjo ir rūpintojo teisinė padėtis‘ nustato, kad globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 48 straipsnis „Procesinis teisių perėmimas“ numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teismas mano, kad šiuo atveju teisių perėmimas negalimas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 str., 93 str. iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Priimti galutinį sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Vaikų globos namų „Saulutė“, kodas 191017583, J. D. I., a.k (duomenys neskelbtini), 466,11 (keturis šimtus šešiasdešimt šešis litus 11 ct) litus.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš Vaikų globos namų „Saulutė“, kodas 191017583, valstybei 50,00 (penkiasdešimt) litų žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.
Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0423-10 medžiagą grąžinti pateikėjui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.