Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant V. P., nedalyvaujant ieškovei J. B., dalyvaujant jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, nedalyvaujant atsakovui T. G., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui T. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, jog atsakovas yra ieškovės dukters E. Š., gim.2008-05-10, tėvas (b.l. 7). Ieškovė be šalių bendro vaiko dar turi vieną nepilnametį vaiką M. B., gim.2009-06-15 (b.l. 6). Ieškovė mokosi pagal kompiuterinės grafikos projektavimo operatoriaus mokymo programą, siekiant įgyti pirminę profesinę kvalifikaciją (b.l. 9). Šalys nekilnojamojo turto neturi (b.l. 10). Ieškovė laikotarpyje nuo 2010-10-01 iki 2011-01-01 gavo 3038,28 Lt socialinių išmokų, (b.l. 11, 12). Atsakovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 36, 37, 10). Atsakovas dirba, laikotarpyje nuo 2010-10-01 iki 2011-08-31 gavo 13550 Lt pajamų (b.l. 28, 36).

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Atsakovas yra jaunas, sveikatos problemų neturintis, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad turi kitus du išlaikytinius, yra paėmęs paskolą, tačiau įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vien ieškovei, vaiko motinai, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nepilnametė D. B. yra šalių dukra. Ieškovė nurodė, kad mergaitės poreikiams kas mėnesį išleidžia virš 700 Lt, perka maistą, aprangą, apavą, vaistus, vitaminus, moka už darželį ar auklę. Mergaitei taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Iš atsakovo ji prašo priteisti 300 Lt per mėnesį. Šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka ieškovei, kurios materialinė padėtis yra sunki - jos pajamas sudaro tik socialinės pašalpos: motinystės pašalpa ir maitintojo netekimo pensija, viso apie 800 Lt. Sunkią ieškovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, jog ieškovė nedirba, mokosi, stipendijos negauna.

Ieškovė, vykdydama savo pareigą dukrai užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, į ugdymą, sveiką mitybą, augančiam organizmui reikalingą reguliarų vitaminų vartojimą. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip pačio vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik padidėjo. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, tačiau turi tris transporto priemones, dirba, gauna virš 900 Lt darbo pajamų. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, apie atsakovo sveikatos problemas nėra. Atsižvelgiant į tai, atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad atsakovas tinkamai bylos procesu nesidomėjo, įgyvendindamas savo teises pažeidė rungimosi principą nepateikdamas įrodymų, kuriais pagrįstų atsiliepime nurodytas aplinkybes, neįvykdė pareigos pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje (CPK 42 str. 5 d.). Atsakovas atsiliepime išreiškė abejonę dėl vaiko tėvystės, 2011-05-31 parengiamojo posėdžio metu prašė skirti DNR ekspertizę, dėl to jam buvo suteikta galimybė pateikti priešieškinį, susirasti advokatą, tačiau atsakovas priešieškinio nepateikė, atstovavimu nepasirūpino, tolimesniuose posėdžiuose nedalyvavo, duomenų apie kitus išlaikytinius ir savo sveikatos problemas ar nedarbingumą nepateikė. Darytina išvada, kad atsakovas nesąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis, neatliko savo procesinių pareigų, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei rungimosi principus (CPK 7 str., 12 str.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas sutiko su tėvo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis (dirbantis, turintis tris transporto priemones) yra pakankamai gera, kad vykdytų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.

Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 9, 14 punkto nuostatas vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, dirbantis, neturintis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, todėl iš atsakovo T. G. priteistinas jo dukrai D. B. išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnametės D. B. atstovė J. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Ieškinio reikalavimas dėl 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas, nes atsakovas nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad jis teikė lėšas vaiko išlaikymui (LR CPK 178, 197, 185 str., CK 3.192 str., 3.194 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 16,38 Lt pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, ir vadovaujantis CPK 92 str., 93 str., 96 str., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Iš atsakovo priteistinas 324 Lt žyminis mokestis (LR CPK 80 str., 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. G., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametės D. B., a.k.2006-10-11, materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo 2011-02-25 iki jos pilnametystės, 7200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimo, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei J. B., a.k(duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo T. G., a.k(duomenys neskelbtini) 16 Lt (šešiolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 324 Lt (tris šimtus dvidešimt keturis litus) žyminio mokesčio valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.