Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. L. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutarties, kuria pratęstas L. L. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi L. L., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutartimi, tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, pratęsta L. L. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

5. Pareiškėjas cituoja Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2021 m. vasario 4 d. išvadą (toliau – Išvada) ir tvirtina, kad teiginys, jog jis nukreipia agresiją į kitus pacientus, skyriaus personalą bei inventorių yra šmeižtas. Pripažįsta, kad sudaužė palatos durų stiklą, tačiau nurodo, kad buvo išprovokuotas, nes sanitarai jį užrakino palatoje ir atskyrė nuo tualeto. Kvietė sanitarus, bet jie neatėjo, todėl, norėdamas pateikti į tualetą, išspyrė palatos duris. Teiginiai, kad jis pažeidinėja dienotvarkę, palatoje turi neleistinų daiktų ir rūko, taip pat yra šmeižtas. Nurodo nesuprantantis medicininiuose dokumentuose naudojamų žodžių reikšmės, tačiau mano, kad jo elgesys yra normalus ir jo niekas neįtakoja. Tvirtina, kad yra gydomas neadekvačiu gydymu. Gydytojai kitus ligonius dažnai išsikviečia pasikabėti dėl gydymo, o jį – labai reta, nes nenori su juo bendradarbiauti. Teiginiai, jog jis išsako persekiojimo, didybės, nuodijimo, seksualinio turinio kliedesius, yra tyčinis teismo nuteikinėjimas prieš jį. Gydymo įstaigoje yra ne kartą susidūręs su kankinimais, draudimu pervesti pinigus, cenzūra, todėl teko rašyti skundus įvairioms institucijoms ir pareigūnams. Jei gydytojas jo nebekankins psichoaktyviomis injekcijomis, neberašys laiškų institucijoms, tačiau visada kreipsis į teismą, kad paneigtų personalo manipuliacijas. Nori būti perkeltas į bendro stebėjimo skyrių, kad galėtų lavinti valgio gaminimo įgūdžius, naršyti internete, laisviau vaikščioti.

6. Teismo posėdyje prokurorė ir gynėjas prašė Pareiškėjo skundą tenkinti, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė atstovas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta L. L. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir tenkinti skundą nėra pagrindo.

9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

10. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, o sustiprinto stebėjimo sąlygomis – asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3, 4 dalys).

11. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo L. L., atsižvelgė į Išvadą, kurioje nurodyta, kad stebėjimo laikotarpiu L. L. psichinė būklė nebuvo stabili – stebėta verbalinė agresija, nukreipta į kitus pacientus, skyriaus personalą, fizinė agresija, nukreipta į ligoninės inventorių, fiksuoti vidaus tvarkos pažeidimai, susiję su dienotvarke, neleistinų daiktų palatoje turėjimu, rūkymu palatoje, išlieka padrikas, nenuoseklus, paralogiškas, rezonieriškas mąstymas, įtakojantis elgesį, L. L. išsako santykio, persekiojimo, didybės, nuodijimo, seksualinio turinio kliedesius, kurių apimtis didėja, įtraukiama vis daugiau asmenų, jis rašo nepagrįstus skundus ligoninės administracijai bei kitoms institucijoms, negeba adaptuotis prie nustatytos tvarkos, teigia, susirašinėjantis su Putinu, jo emocijos labilios, neadekvačios, svyruoja nuo disforijos su agresyviu elgesiu iki euforijos su įkyriu elgesiu, šnekumu, sutrikusiu miegu, asmuo visiškai nekritiškas savo ligos atžvilgiu, nebendradarbiauja gydymo procese.

12. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

13. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad L. L. sveikatos būklė reikšmingai pasikeitė ir stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. L. L. psichikos būklė ligoninėje stebimu laikotarpiu buvo nestabili, tiek iš medicininių dokumentų bei L. L. gydančio gydytojo M. J. paaiškinimų teismo posėdyje, tiek iš Pareiškėjo skundo ir jo priedų aiškiai matyti, kad Pareiškėjas yra visiškai nekritiškas savo ligai, neigia gydymosi būtinumą, be to, matyti, kad didėja L. L. išsakomų kliedesių apimtis. Išvados, kad Pareiškėjo psichinė būklė nėra stabili, nepaneigia, o priešingai – patvirtina L. L. skundo apygardos teismui turinys, iš kurio akivaizdu, jog Pareiškėjo mąstymas yra neadekvatus, asmuo yra linkęs savo netinkamą elgesį gydymo įstaigoje ir režimo nesilaikymą pateisinti, jo nuomone, gydytojų ir personalo siekiu jį apšmeižti, ką teismo posėdyje patvirtino ir gydytojas M. J., pateikęs konkrečius L. L. neadekvataus elgesio pavyzdžius.

14. Sutiktina su Pareiškėjo, prokurorės ir gynėjo argumentais, kad L. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nesusijusią su smurto panaudojimu, tačiau negalima pripažinti, kad tokia veika nėra tiek nepavojinga, kad nebūtų pagrįsta L. L. taikyti stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Priešingai, L. L. veika pasižymėjo visuomenėje priimtų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų negerbimu, viešoje vietoje, stebint kitiems asmenims, pagrobiant svetimą turtą, todėl ji neabejotinai yra pavojinga. Atsižvelgtina ir į gydytojo M. J. paaiškinimus apie tai, kad gydymo įstaigoje stebima L. L. fizinė agresija, nukreipta į ligoninės inventorių, kuri, priešingai nei nurodo Pareiškėjas savo skunde apygardos teismui, vykdoma pasinaudojant tariamomis dingstimis. Tai rodo, kad L. L. socialinis pavojingumas išlieka pakankamai didelis. Be to, Pareiškėjui priverstinis stacionarinis stebėjimas taikomas nebe pirmą kartą, nes ambulatorinio gydymo metu L. L. nevartojo vaistų, įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, todėl jam vėl buvo taikytas stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje iš pradžių bendro, o po to – sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

15. Visų šių aptartų aplinkybių visetas patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra būtinas L. L. tolesnis pastovus stebėjimas bei gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jo elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai savo būklei, gydymosi būtinumui. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 98 straipsnio 6 dalį, teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, L. L. būklei reikšmingai pagerėjus ir tapus stabiliai, teismas privalės spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo.

16. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Pareiškėjui pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl L. L. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo L. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.