Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininko), Mefodijos Povilaitienės (pranešėjos), Alvydo Barkausko, sekretoriaujant Valerijai Užkurienei, dalyvaujant pareiškėjui S. Ž., jo atstovui Laimonui Judickui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovams Vilniaus miesto Vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Policijos departamento sprendime ir Vilniaus m. VPK pranešime yra nurodoma LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 9 p. nuostata, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 str. 2 d. 1-9 p. nuostatas. Įstatymo 18 str. 2 d. 5 p. nurodoma, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris yra įrašytas į operatyvinę įskaitą arba kuriam LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai.

Nurodo, kad atsakovai savo skundžiamuose sprendimuose neteisingai traktavo LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 9 p. vartojamą sąvoką „gyvenantis kartu”. Ši sąvoka savo esme yra analogiška LR civiliniame kodekse (toliau -CK) naudojamoms „gyvenamosios vietos” ir “nuolatinės gyvenamosios vietos” sąvokoms, todėl šiuo atveju yra privalomo atsižvelgti į CK nuostatas, reglamentuojančias gyvenamąją vietą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. A. Ž. (pareiškėjo sūnus), kuris, turimomis žiniomis, yra įrašytas į operatyvinę įskaitą iki 2006-09-06 buvo registruotas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau kartu negyvena nuo 2005 m. kovo mėnesio. Šį faktą patvirtina šios aplinkybės: A. Ž., 2005-09-17 sudarė santuoką su R. Č. (Ž.), nuo santuokos sudarymo momento ir pusmetis prieš santuoką pastoviai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius; Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2005-12-29 priėmė nutartį kuria paskyrė įtariamajam, A. Ž., kardomąją priemonę - suėmimą 1 mėnesiui. Šioje nutartyje teismas nurodęs, jog A. Ž. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilnius; Savivaldybės biudžetinė įstaiga Socialinės paramos centras 2006-03-28 pranešime, dėl išmokų vaikams skyrimo nurodė, jog išmokos gavėjas, A. Ž., gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2006-04-03 tarp A. Ž. ir ir UAB „GETEKS" buvo sudaryta darbo sutartis Nr.13, kurioje nurodoma, kad A. Ž. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2006-05-12 tarp A. Ž. ir TEO LT, AB buvo sudarytos dvi paslaugų teikimo sutartys, kuriose nurodyta, jog A. Ž. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2006-06-06 A. Ž. su HANSA banku sudarė debetinės mokėjimo kortelės sutartį, kurioje nurodė gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Faktinę aplinkybę, kad A. Ž. nuo 2005 m. negyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patvirtina aukščiau paminėti ir teismui teikiami rašytiniai dokumentai, todėl skundžiamuose sprendimuose neva nustatyta aplinkybė, jog viename būste su pareiškėju gyvena asmuo įrašytas į operatyvinę įskaitą yra niekuo nepagrįsta. Atsižvelgtina ir į CK 2.12 str. 4 d. nuostatą, kuri numato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą. Aukščiau minėto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartis įrodo, bei kiti teismui kartu su skundu pateikti dokumentai patvirtina, jog A. Ž. dar 2005 m. įgijo naują nuolatinę gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje iki šiol nuolat gyvena kartu su šeima - sutuoktine ir mažamečiu vaiku.

Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į CK 2.12 str. 5 d. įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad „vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kurį gali būti atsižvelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatinę gyvenamąją vietą”. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į CK 2.12 str. 5 d. įtvirtintą nuostatą, kadangi A. Ž. sutuoktinė bei jų vaikas nuolat gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Policijos departamentas ir Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas skundžiamuose sprendimuose nustatydami faktą, jog pareiškėjas gyvena kartu su asmeniu, kuris yra įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą, rėmėsi vieninteliu formaliu dokumentu, t.y. 2006-08-08 anketa, gauta iš Operatyvinės veiklos tarnybos. Ši operatyvinė anketa ir joje pateikta informacija, atsirado dėl to, kad A. Ž. buvo registruotas viename bute kartu su juo.

Netgi pripažinus, kad A. Ž. faktiškai gyvena keliose vietose, vadovaujantis CK 2.16 str. 2 d., pagrindine gyvenamąja vieta būtų laikoma, ta vieta, su kuria A. Ž. yra labiausiai susijęs, t.y. kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai. A. Ž. nepriklauso jokios buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės. Šiame bute nėra jokio turto kuris priklausytų A. Ž.. Be to, Vilniaus m. VPK, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė LR viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą objektyvumo principą bei 8 str. 1 d. nustatytą reikalavimą, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, kadangi neatsižvelgė ir/ar neobjektyviai įvertino LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytos sąvokos „gyvenantis kartu” reikšmės bei šios sąvokos santykį su asmens registravimo vieta, faktine gyvenamąja vieta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. nurodoma, kad „Gyvenamosios vietos deklaravimas gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai, o 4 str. 1 d. 1 p. nurodo, kad gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus, keičiantys gyvenamąją vieta Lietuvos Respublikoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimas deklaravimo įstaigai, taip pat melagingų deklaravimo duomenų pateikimas - užtraukia įspėjimą arba baudą Lietuvos Respublikos gyventojams nuo dvidešimties iki penkiasdešimties litų (15 str.). Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad pats S. Ž. užpildė anketą apie kartu su juo viename būste gyvenančius asmenis ir užpildymo momentu neabejodamas įrašė A. Ž. kaip gyvenantį kartu. Tokių duomenų pagrįstumą patvirtino ir deklaravimo duomenys, todėl abejonių negalėjo ir neturėjo kilti.

Pareiškėjas siekia įrodyti faktą, jog didesnę laiko dalį jo sūnus A. Ž. būna kitu adresu t.y. (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra pagrindas teigti, jog jis nebūna ir negyvena adresu (duomenys neskelbtini). Operuodamas civilinės teisės sąvokomis „nuolatinė gyvenamoji vieta" ir „gyvenamoji vieta” jis perkelia jas į viešąją teisę, kurioje galioja specialiosios normos, nustatytos LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo. Šiuo atveju gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo reikalavimai turi taikymo pirmenybę ir jais turi būti grindžiamas gyvenamosios vietos nustatymas bei informacijos valstybės institucijoms pateikimas apie asmens gyvenamąją vietą bei tokios gyvenamosios vietos pakeitimą pagal nustatytą tvarką. CK normos taikomos civiliniuose santykiuose ir kaip analogija į viešąją teisę gali būti perkeliamos tik tais atvejais, kai viešojoje teisėje tokio reglamentavimo nėra. Todėl vertinant įrodymus, paremtus civilinės teisės normomis, reikėtų įvertinti ir jų taikymo tinkamumą viešosios teisės srityje, bei šiuos įrodymus atmesti, kaip grindžiančius tik Civilinių santykius tarp A. Ž. ir trečiųjų šalių.

Be to, S. Ž. savo sūnaus gyvenamosios vietos klausimą iškėlė tik gavęs Vilniaus m. VPK sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešioti) šaunamąjį ginklą, kas akivaizdžiai parodo, jog pats pareiškėjas nesiėmė jokių įstatymų nustatytų veiksmų dėl savo sūnaus A. Ž. (kuris katu su juo negyvena kaip teigia tik pats S. Ž. ) išregistravimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas S. Ž. 2006-07-27 pateikė Vilniaus m. VPK prašymą pratęsti leidimo laikyti ginklus galiojimo terminą (b.l. 48).

Vilniaus m. VPK 2006-08-16 sprendimu S. Ž. panaikintas leidimas šaunamiems ginklams laikyti (nešiotis) (b.l. 9-10).

Policijos departamento 2006-09-27 sprendimu Nr.5-1L-436 Vilniaus m. VPK 2006-08-16 sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 11-12).

Byloje spręstinas ginčas dėl Vilniaus m. VPK 2006-08-16 sprendimo bei Policijos departamento 2006-09-27 sprendimo Nr.5-1L-436 teisėtumo bei pagrįstumo.

Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinė apyvarta ir jos kontrolė reguliuojama LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-05-23 įsakymu Nr.V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis.

Taisyklių 56 p. sakoma, kad ne anksčiau kaip prieš 45 ir ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pabaigos asmuo privalo perregistruoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir teritorinei policijos įstaigai, kurioje registruotas ginklas (-ai), turi pateikti prašymą bei 13 p. nurodytus dokumentus, tame tarpe ir pareiškėjo bei viename būste su juo gyvenančių vyresnių kaip 14 metų asmenų asmens tapatybę bei nuolatinę gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas.

LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įst. 17 str. B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 str. 2 d. 1–9 p. nuostatas, o 18 str. 2 d. 5p. nurodoma, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris yra įrašytas į operatyvinę įskaitą arba kuriam Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai.

S. Ž. 2006-07-27 prašymu Vilniaus m. VPK prašo leisti laikyti šaunamuosius ginklus jo gyvenamojoje vietoje, t.y.bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l.49). Kartu su prašymu pateiktoje anketoje pareiškėjas tarp kartu gyvenančių asmenų nurodė ir savo sūnų A. Ž. (b.l.57-58).

Byloje nėra ginčo dėl tų Vilniaus m. VPK atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kad skundžiamo Vilniaus m. VPK 2006-08-16 sprendimo priėmimo metu pareiškėjo sūnus A. Ž. buvo įrašytas į operatyvinę įskaitą.

Tai, jog su S. Ž. viename bute ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), kuriame prašoma leisti laikyti turimus ginklus iki 2006-09-06 kartu gyveno A. Ž., pripažįstama ir pareiškėjo Policijos departamentui 2006-09-08 pateiktame skunde dėl Vilniaus m. VPK 2006-08-16 sprendimo (b.l. 37). Be to, minėtame pareiškėjo skunde nurodoma, kad Vilniaus m. VPK sprendimas 2006-08-16 panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas, tačiau yra išnykusios aplinkybės, kurių pagrindu priimtas sprendimas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus m. VPK 2006-08-16 sprendimo priėmimo metu buvo visos LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įst. 17 str. bei 18 str. 2 d. 5p. nurodytos sąlygos, todėl S. Ž. leidimas šaunamiems ginklams laikyti (nešiotis) panaikintas pagrįstai.

S. Ž. skunde teismui išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai, jog A. Ž. su pareiškėju faktiškai negyvena, prieštarauja skunde Policijos departamentui nurodytoms aplinkybėms bei Vilniaus m. VPK pateiktiems duomenims, kuriais buvo vadovaujamasi skundžiamų sprendimų priėmimo metu, todėl jie negali būti pagrindu naikinti skundžiamus sprendimus.

Aplinkybių, kurios buvo pagrindu priimti skundžiamus Vilniaus m. VPK ir Policijos departamento sprendimus, pasikeitimas po jų priėmimo nedaro neteisėtais pačių priimtų sprendimų.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad Vilniaus m. VPK 2006-08-16 sprendimas ir Policijos departamento 2006-09-27 sprendimas, yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo S. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.