- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-801-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01163-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Ramūnas Mitkus (pran.), Arvydas Žibas
- Ieškovas
- S., S. L.
- Atsakovas
- A. L., ERGO Insurance SE
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Industrijos garantas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Ramūno Mitkaus (pranešėjas) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. L., E. L. ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1503-598/2012 pagal ieškovų S. L. ir E. L. ieškinį atsakovams ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, A. L., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Industrijos garantas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo A. L. priešieškinį ieškovui S. L., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Industrijos garantas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai S. L. ir E. L. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (dabar - ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą) ieškovui S. L. turtinę žalą – 9 828,95 Lt, o jei toks reikalavimas atsakovo atžvilgiu būtų atmestas visiškai ar iš dalies – priteisti visą ar likusią sumą iš atsakovo A. L.; priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovei E. L. neturtinę žalą – 2 000 Lt, o jei toks reikalavimas atsakovo atžvilgiu būtų atmestas visiškai ar iš dalies – priteisti visą ar likusią sumą iš atsakovo A. L.; priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, arba iš atsakovo A. L., priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu bus patenkinti pagrindiniai reikalavimai, ieškovo naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, arba iš atsakovo A. L., priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu bus patenkinti pagrindiniai reikalavimai, ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti proporcingai iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, arba iš atsakovo A. L., priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu bus patenkinti reikalavimai, ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis ir sužalota ieškovo dukra E. L.. Dėl eismo įvykio sukėlimo yra kaltas atsakovas A. L., kurio civilinė atsakomybė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovo prievolė atlyginti žalą ieškovams kyla privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, sudarytos su atsakovu ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pagrindu bei remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, nes dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovas ir kyla jo civilinė atsakomybė. Jeigu paaiškėtų, kad ši žala neatlygintina atsakovo, remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ar kitais atvejais, ji atlygintina ir priteistina iš atsakovo delikto pagrindu, nes jis yra kaltas dėl eismo įvykio ir dėl to kyla jo civilinė atsakomybė. Atsakovas sukėlė eismo įvykį, o tokią išvadą patvirtina ir specialisto išvada Nr. MV 2012-27. Teismui pateikiamoje specialisto išvadoje yra išanalizuotos visos eismo įvykio aplinkybės ir padaryta išvada, kad byloje reikia vertinti liudytojų parodymus ir jeigu jie patvirtina, kad ieškovo automobilis vykdė apsisukimą iš antros eismo juostos, tai jo veiksmuose nebuvo prieštaravimo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, o dėl eismo įvykio sukėlimo yra kaltas būtent atsakovas. Eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis ir sugadinimų pašalinimo vertė – 9 828,95 Lt. Tai patvirtina UAB „Ramidonas“ sąskaita dėl ieškovo automobilio remonto. Įvykio metu taip pat buvo sužalota ieškovė E. L. – sutrenktas petys ir stiklo šukėmis sužalotas veidas. Nukentėjusioji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, psichologinį stresą, fizinį skausmą, sumažėjo jos bendravimo galimybės ir šią neturtinę žalą sudaro 2 000 Lt.
Atsakovas A. L. patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo S. L. 5 557 Lt turtinę žalą ir 12 000 Lt neturtinę žalą. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovo vairuojamam automobiliui Renault 19, atsitrenkus į ieškovo vairuojamą automobilį Audi A6, atsakovo automobilis buvo sugadintas nepataisomai. Ieškovas nepripažino savo kaltės, į autoįvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, klaidingai aiškino autoįvykio aplinkybes. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2010-11-10 nutrauktas, tačiau nutarimo aprašomojoje dalyje buvo konstatuota, kad dėl autoįvykio yra kaltas atsakovas. To pasėkoje atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 61 N -642070-10, paskirta 750 Lt bauda. Šį nutarimą apskundus Kauno apygardos administraciniam teismui, nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Atsakovo prašymu buvo paskirta autoįvykio ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, kad ieškovo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. 2011-12-15 nutarimu atsakovo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. 2011-12-19 ieškovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau 2012-01-05 nutarimu ieškovo atžvilgiu administracinės bylos teisena nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui. Atsakovas dėl šio įvykio patyrė 400 Lt išlaidų, susijusių su autoįvykio aplinkybių nustatymu, 70 Lt išlaidų, susijusių su transporto priemonės transportavimu po autoįvykio, ir išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Dėl autoįvykio atsakovas taip pat patyrė didelį stresą, buvo sugadintas šeimos turtas – automobilis, šeimoje visą tą laikotarpį buvo jaučiama įtampa, sutriko normalus poilsis, atsirado nežinomybė dėl ateities, liko be transporto priemonės, kuri būtina nuvykti į darbą, žmoną nuvežti į gydymo įstaigą, buvo kviečiamas į teisėsaugos institucijas, nepagrįstai apkaltintas, daug reikėjo įdėti pastangų, laiko, lėšų, kad būtų nustatyta tikroji tiesa.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas priteisė valstybei iš ieškovo ir atsakovo lygiomis dalimis iš kiekvieno po 35,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodo skirtingas įvykio aplinkybes, kurios šioje byloje turėtų būti esminės ir jų nenustačius ir nepatvirtinus objektyviais įrodymais nebūtų galimybės nustatyti atsakingo už žalą asmens ir jo kaltės. Liudytojų parodymai duoti šioje byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje vienareikšmiškai nepatvirtina nei ieškovo, nei atsakovo nurodytų faktinių eismo įvykio aplinkybių ir yra prieštaringi. Tokie prieštaringi liudytojų parodymai negali patvirtinti ar paneigti tiek ieškovo, tiek atsakovo nurodytų faktinių eismo įvykio aplinkybių, jeigu jie neparemti kitais objektyviais įrodymais. Tokiais įrodymais galėtų būti paskirtos ekspertizės duomenys ar specialisto išvada. Esant tokioms nevienareikšmėms eksperto ir specialisto išvadoms, teismas teismo posėdžio metu siūlė šalims paskirti kitą nepriklausomą ekspertizę, kurios metu ekspertams užduoti klausimus turėtų galimybę abi šalys, tačiau ieškovas ir atsakovas papildomos ekspertizės atsisakė. Teismas, atsižvelgdamas į prieštaringus šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, į skirtingas specialistų išvadas, į tai, kad šalys pačios atsisakė išnaudoti visas teisines galimybes, kad būtų gauti objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys arba paneigiantys jų nurodytas įvykio aplinkybes, padarė išvadą, kad nei viena iš šalių neįrodė kitos šalies kaltės dėl autoįvykio ir žalos atsiradimo. Teismui nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, iš kurios J. Basanavičiaus gatvės eismo juostos vykdė apsisukimo manevrą automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, t. y. negalima nustatyti, kurio vairuotojo kalti veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, todėl tiek ieškovo tiek atsakovo reikalavimai yra netenkintini ir atmestini. Kadangi administracinės bylos duomenimis yra nustatyta, kad ieškovė automobilyje važiavo neprisisegusi saugos diržų, kas laikytina dideliu neatsargumu ir KET reikalavimų pažeidimu, o dėl šio pažeidimo ieškovui buvo paskirta administracinė nuobauda, teismas padarė išvadą, kad būtent šis ieškovės neatsargus elgesys ir KET taisyklių nesilaikymas lėmė jos patirtus sveikatos sužalojimus.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas priešieškinis, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. šioje byloje buvo pateikta ieškovo užsakyta privačiai atlikta autoįvykio ekspertizė;
2. teismas sprendime nepagrįstai konstatuoja, kad šalys atsisakė skirti papildomą ekspertizę. Ekspertizės išvadoje yra aiškiai pasisakyta, kad atsakovas nėra kaltas dėl autoįvykio. Ieškovo užsakytoje išvadoje, kuri nėra konkreti, nei vieno autoįvykio dalyvio kaltė neįvardinta. Atsakovui nebuvo pagrindo reikalauti, kad autoįvykis, kuris yra ištirtas, dar kartą būtų nagrinėjimas;
Atsiliepimas
3. atsakovo nurodytos aplinkybės dėl autoįvykio yra nuoseklios;
4. ekspertizės išvada yra konkreti ir aiški, o ieškovo užsakyta specialisto išvada yra visiškai abstrakti ir nieko nepasakanti. Teismas visiškai ignoravo tą faktą, kad autoįvykį tyrę pareigūnai nustatė įvykio kaltininką ir nurodė, kad dėl civilinės bylos šalių užimtos pozicijos nebuvo įrodyta, kas yra autoįvykio kaltininkas. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas autoįvykio kaltininkas.
Šalies argumentai
Ieškovai S. L. ir E. L. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atsisakyta tenkinti ieškovų ieškinį, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. šioje byloje yra pateiktas administracinio teisės pažeidimo byloje atliktas ekspertizės aktas Nr. 11-1691(11), kuriame nurodoma, kad ieškovas apsisukimo manevrą pradėjo važiuodamas pirma J. Basanavičiaus gatvės juosta, bei dr. V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvada MV 2012-27, kurioje nurodoma, jog teiginiai, kad ieškovas vykdė apsisukimo manevrą iš J. Basanavičiaus gatvės antros eismo juostos ir prieš eismo įvykį ieškovo automobilis buvo sustojęs, techniniu požiūri yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai nesivadovavo ekspertizės išvadomis;
2. šioje byloje esminę reikšmę nustatant už eismo įvykį atsakingą asmenį turėjo ieškovų ir atsakovo paaiškinimai bei liudytojų parodymai apie eismo įvykį;
3. pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį ir darydamas išvadą, kad ieškovai neįrodė atsakovo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo, neteisingai vertino bylos šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus;
Žemesnės instancijos teismas
4. pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai vertino šalių paaiškinimus, netyrė ir nevertino jų nurodytų aplinkybių kitų įrodymų kontekste, neatsižvelgė į jų nuoseklumą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo kaltę;
5. sprendimas atmesti ieškinį laikytinas nepagrįstu, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų parodymus ir nevertino bylos šalių nurodytų aplinkybių pagrįstumo liudytojų parodymų apie eismo įvykį kontekste;
6. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nepaminėjo to, kad liudytojo E. Ū. parodymai, duoti šioje civilinėje byloje, visiškai neatitiko jo parodymų, duotų administracinio teisės pažeisimo byloje, kad jo parodymai iš esmės prieštarauja kitų liudytojų bei ieškovų parodymams;
7. pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, ne tik kad tinkamai neįvertino kiekvienos iš bylos šalių bei liudytojų parodymų, tačiau nevertino bylos šalių duotų paaiškinimų bei liudytojų parodymų visumos, o būtent, ar bylos šalių nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų duoti parodymai;
8. nepagrįsta išvada, kad turtinės žalos ieškovei susidarymą sąlygojo ne eismo įvykis, o tai, kad eismo įvykio metu ji buvo neužsisegusi saugos diržo, nes byloje nėra įrodyta, kad jos sužalojimai buvo nulemti tik jos pačios didelio neatsargumo. Pažymėtina, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.
Atsiliepimas
Ieškovai S. L. ir E. L. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:
1. administracinė byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui ir nenustačius eismo įvykio kaltininko;
2. teismas nesivadovavimą ekspertizės akto išvadomis;
3. ieškovo teismui pateiktoje specialisto išvadoje yra išanalizuotos visos eismo įvykio aplinkybės ir padaryta išvada, kad byloje reikia vertinti liudytojų parodymus ir jeigu jie patvirtina, kad ieškovo automobilis vykdė apsisukimą iš antros eismo juostos, tai jo veiksmuose nebuvo prieštaravimo KET reikalavimams, o dėl eismo įvykio sukėlimo yra kaltas būtent atsakovas;
4. atsakovo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek paaiškinimai, teikti nagrinėjant tiek administracinę bylą, tiek šią civilinę bylą buvo prieštaringi, atsakovas nuolat painiojosi, nurodydavo nevienodas eismo įvykio aplinkybes ir kitas faktines šios bylos aplinkybes;
5. ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino;
Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į ieškovų apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:
1. ekspertizės akto Nr. 11-1691 (11) išvados tekstas privalo būti vertinamas tik visoje visumoje, tačiau jokiu būdu ne išskiriant atitinkamus jo sakinius iš viso konteksto ir interpretuojant juos sau palankia linkme. Vertinant visą aptariamo ekspertizės akto turinį, matyti, jog aktu nustatytas faktas, kad transporto priemonė Audi A6 apsisukimo į kairę manevrą pradėjo iš pirmos juostos, grindžiamas ne remiantis ieškinyje ginčijama aplinkybe, kad transporto priemonė Audi A6 automobilių kontakto metu judėjo, tačiau objektyviai nustatytais ir užfiksuotais duomenimis – automobilių išorinių sugadinimų mastu ir lokalizacija, jų padėtimis po eismo įvykio bei eismo įvykio vietoje matomais pėdsakais;
2. ieškovo S. L. įvykio ikiteisminiame tyrime, administracinėje teisenoje ir civilinėje teisenoje duoti paaiškinimai dėl to, ar transporto priemonė Audi A6 susidūrimo metu stovėjo, ar judėjo, yra nenuoseklūs. Ieškovų teigiama aplinkybė, kad transporto priemonė Audi A6 eismo įvykio metu stovėjo, nėra įrodyta ir prieštarauja ieškovo administracinėje byloje duotiems pirminiams eismo įvykio aplinkybių paaiškinimams;
3. specialisto išvada yra parengta ieškovo užsakymu, kas leidžia abejoti šios išvados pagrįstumu ir objektyvumu;
4. ekspertų išvada parengta administracine tvarka įvykio aplinkybes tyrusių pareigūnų, taigi suinteresuotumo įvykio tyrimo baigtimi neturinčių asmenų, užsakymu, todėl laikytina objektyvia ir patikimumo prasme. Draudiko manymu, ji negali būti laikoma lygiaverte suinteresuoto asmens užsakymu atliktai specialisto išvadai;
5. sprendžiant dėl eismo įvykio aplinkybių bei nustatant kaltą už eismo įvykio sukėlimą asmenį, nėra pagrindo nesivadovauti ekspertizės aktu;
6. už eismo įvykio kilimą esant atsakingam ne atsakovo apdrausto automobilio Renault 19 valdytojui, nėra pagrindo atlyginti ir automobilio Audi A6 keleivės patirtos neturtinės žalos.
Atsakovas A. L. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į ieškovų apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:
1. ekspertizės akto išvados tekstas privalo būti vertinamas tik visoje visumoje, tačiau jokiu būdu ne išskiriant atitinkamus jo sakinius iš viso konteksto ir interpretuojant juos sau palankia linkme;
2. aktu nenuginčytinai nustatytas faktas, kad transporto priemonė Audi A6 apsisukimo į kairę manevrą pradėjo iš pirmos juostos, grindžiamas ne remiantis apeliantų ginčijama aplinkybe, kad transporto priemonė Audi A6 automobilių kontakto metu judėjo, tačiau objektyviai nustatytais ir užfiksuotais duomenimis – automobilių išorinių sugadinimų mastu ir lokalizacija, jų padėtimis po eismo įvykio bei eismo įvykio vietoje matomais pėdsakais;
3. ar transporto priemonė Audi transporto priemonių kontakto metu dar judėjo, ar jau buvo spėjusi sustoti, neturi reikšmės nustatant eismo įvykio kaltininką, kadangi bet kuriuo atveju, sukimo į kairę manevrą pradėdamas ne nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto Audi vairuotojas sudarė antrąja eismo juosta tiesiai judėjusiam automobiliui Renault nenumatytą kliūtį ir būtent dėl to jis yra pripažintinas eismo įvykio kaltininku;
Šalies argumentai
4. ieškovo paaiškinimai dėl to, ar transporto priemonė susidūrimo metu stovėjo, ar judėjo, yra nenuoseklūs. Ieškovų teigiama aplinkybė, kad transporto priemonė Audi A6 eismo įvykio metu stovėjo, nėra įrodyta ir prieštarauja ieškovo administracinėje byloje duotiems pirminiams eismo įvykio aplinkybių paaiškinimams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. spalio 9 d. apie 11 val. 03 min. eismo įvyko metu J. Basanavičiaus – Kęstučio g. sankryžoje, susidūrė automobilis Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo atsakovas, ir automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ieškovas. Eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės ir sužalota ieškovo dukra.
Administracinio teisės pažeidimo byloje Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko eismo įvykio ekspertizę, kurioje pateikė išvadą, kad automobilio Audi A6 vairuotojo S. L. veiksmai: J. Basanavičiaus – Kęstučio g. sankryžoje apsisukimo manevrą pradėjo ne nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, o iš pirmos eismo juostos, tokiu būdu sudarė kliūtį ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam automobilio Renault 19 vairuotojui A. L., – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Šia išvada atsakovas grindė savo priešieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, savo reikalavimus grindė specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad automobilio Audi A6 vairuotojo S. L. bei liudytojų V. L. ir E. G. parodymai dėl eismo įvykio, užregistruoto 2010-10-09 apie 11 val. 03 min. J. Basanavičiaus – Kęstučio g. sankryžoje, mechanizmo, kad šis vairuotojas vykdė įsukimo manevrą iš J. Basanavičiaus g. antros eismo juostos ir prieš eismo įvykį buvo sustojęs, techniniu požiūriu yra pagrįsti. Kadangi pagal objektyvius duomenis negalima nustatyti, iš kurios J. Basanavičiaus g. eismo juostos vykdė apsisukimo manevrą automobilio Audi A6 vairuotojas, tai ekspertiniu tyrimu negalima nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šiam tikslui turi būti vertinami automobilių vairuotojų ir liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai. Jei bus nustatyta, kad automobilio Audi A6 vairuotojas S. L. apsisukimą vykdė iš antros eismo juostos, tai jo veiksmuose nebuvo prieštaravimo Kelių eismo taisyklių reikalavimams ir priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 7–18).
Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad nei viena proceso šalis nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Byloje esantys įrodymai prieštarauja vieni kitiems, todėl nėra įrodyta, kas yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio (t. 3, b. l. 39–50).
Apeliantai apeliaciniais skundais skundžia teismo sprendimą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl įrodymų nepakankamumo reikalavimams patenkinti.
Proceso šalys savo reikalavimus iš esmės grindė deliktinių teisinių santykių pagrindu. Deliktnės atsakomybės sąlygos yra įtvirtintos CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriuje. Nustačius visas CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintas deliktinės atsakomybės būtinąsias sąlygas (neteisėtus veiksmus (neveikimą), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, kaltę ir žalą), gali būti taikoma deliktinė atsakomybė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių, vienas iš jų: teismas gali, išnagrinėjus bylą, atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2005).
Nagrinėjamu atveju šalys, reikalaudamos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti patirtą žalą, privalėjo įrodyti ne tik atitinkamai ieškovo arba atsakovo neteisėtus veiksmus, bet ir patį patirtos žalos faktą ir jos dydį bei priežastinį ryšį, t. y. kad žalą patyrė būtent dėl atsakovo arba ieškovo neteisėtų veiksmų. Taigi tiek ieškovas, tiek atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad būtent tokio dydžio žalą patyrė ir būtent dėl atsakovo arba ieškovo veiksmų, t. y. turėjo įrodyti, kad nebuvus atsakovo arba ieškovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), jie nebūtų patyrę nurodyto dydžio žalos (CPK 178 straipsnis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas savo reikalavimus vienas kitam grindė tuo, jog atitinkamai dėl eismo įvykio kaltas buvo vienu atveju atsakovas, o kitu atveju – ieškovas. Taigi būtent tiek ieškovo, tiek atsakovo pareiga šioje byloje buvo įrodyti, kad jie atitinkamai patyrė žalą dėl vienos iš proceso šalių kaltės. Ieškovas savo reikalavimus grindė dukros E. L. paaiškinimais, 2012-04-17 specialisto išvada Nr. MV 2012-27, liudytojos savo sutuoktinės V. L. ir liudytojo E. G. parodymais (t. 3, b. l. 39–46). Šiais duomenimis tvirtinama, kad ieškovas, norėdamas apsisukti, suko į kairę iš antros eismo juostos ir į jį atsitrenkė ta pačia kryptimi atsakovo vairuojama transporto priemonė, todėl dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovas.
Atsakovas savo reikalavimus grindė 2011-11-23 ekspertizės aktu 11-1691 (11), liudytojo A. Ū. parodymais (t. 3, b. l. (t. 3, b. l. 39–46), kuriais tvirtinama, kad ieškovas, norėdamas apsisukti, suko į kairę iš pirmos eismo juostos, taip sudarydamas netikėtą kliūtį ta pačia kryptimi antra eismo juosta atsakovo vairuojamai transporto priemonei, todėl dėl eismo įvykio yra kaltas ieškovas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad byloje esantys įrodymai yra daugiaprasmiai ir prieštaringi. Teismų praktikoje įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netgi vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius įrodymus neįmanoma nustatyti, kurios iš šalių pateikiama eismo įvykio aplinkybių versija yra labiau tikėtina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 „Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ pažymima, kad pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tiek administracinio teisės pažeidimo byloje atliktos ekspertizės aktas, tiek ieškovo iniciatyva parengta specialisto išvada CPK 185 straipsnio prasme yra vienodą įrodomąją galią turintys rašytiniai įrodymai. Juose išdėstytos išvados neturi teismo ekspertizės akto galios (CPK 216 straipsnis), nes pirmosios instancijos teismas ekspertizės šioje byloje nebuvo paskyręs. Pirmosios instancijos teismas tiek ekspertizės aktą, tiek ir specialisto išvadą galėjo vertinti tik kaip lygiaverčius rašytinius įrodymu tik kitų įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje pagrįstai nurodė, kad teismui nėra pateikti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, iš kurios J.Basanavičiaus gatvės eismo juostos vykdė apsisukimo manevrą automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, t. y. negalima nustatyti, kurio vairuotojo kalti veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, sutikdama su šiais apylinkės teismo motyvais, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai negali būti laikomi pakankamais konstatuoti kurio nors eismo įvykio dalyvio neteisėtus veiksmus ir kaltę. Duomenų, kad šalys bylos nagrinėjimo metu būtų prašę skirti teismo ekspertizę, nėra, nors byloje kilusiems klausimams išaiškinti buvo reikalingos specialios žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Atmesdamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimų nepažeidė.
Apeliantai prašė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 straipsnis). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Kita vertus, skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Apeliantai turėjo teisę savo argumentus dėl skundžiamo sprendimo išsamiai išdėstyti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus, todėl apeliacinės instancijos teismas nelaiko, kad būtina nagrinėti apeliacinius skundus žodinio proceso tvarka.
Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos 2013 m. kovo 6 d. V. M. išvadą MV 2013-12, nurodydamas, jog būtinybė ją pateikti iškilo po Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo priėmimo, kadangi minėtu sprendimu nebuvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija mano, kad šalys galėjo įrodinėti visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes pirmosios instancijos teisme, be to, kaip minėta, apylinkės teisme šalys nepasinaudojo galimybe pareikšti prašymą skirti teismo ekspertizę, todėl darytina išvada, jog nėra CPK 314 straipsnyje numatytų sąlygų, leidžiančių apeliacinės instancijos teismui priimti minėtą dokumentą.
Apylinkės teismui atmetus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl jų nepagrįstumo, o apeliacinės instancijos teismui laikant, kad byla išspręsta teisingai, dalyvaujančių asmenų argumentai dėl ieškinio senaties termino neturi teisinės reikšmės ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.