Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1252-238/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-07
Bylos Nr.
1S-1252-238/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Nr. 1S-1252-238/2015;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2003-07-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų. Bausmės pradžia – 2002-08-20, bausmės pabaiga – 2015-08-20 neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 mėnesiai 8 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-05-12).

Nuteistasis E. V. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija 2015-05-12 priimtu nutarimu Nr. 64-PR-52 nutarė taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės, siūlyti nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones. Komisija sprendimą priėmė įvertinusi tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 95 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos teikiamas rekomendacijas ir individualiame pataisos plane numatytas priemones įvykdė. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-06-04 nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2015-05-12 nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad nors nuteistasis E. V. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau vien to nepakanka. Vien tai, kad nuteistasis atliko didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo neatlikta bausmės dalis nėra didelė, tačiau atsižvelgiama į tai, kad jis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, kurio padarymo pasekmės yra negrįžtamos, anksčiau tris kartus teistas, bausmės atlikimo metu nuteistasis 56 kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, o jam skirtos 6 paskatinimo priemonės, tačiau teismas nurodė, kad tokios aplinkybės nėra pakankamos, kad būtų galima įvertinti nuteistojo pasikeitusias nuostatas dėl įstatymų laikymosi ir naujų nusikalstamų veikų nedarymo ateityje. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė – 95 balai. Teismas sprendė, kad išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis E. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-06-04 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai. Skunde nurodo, kad anksčiau jam paskirtos nuobaudos nebegalioja, iš viso yra skatintas šešis kartus. Prašo atsižvelgti į tai, kad Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, pritarė jo lygtiniam paleidimui, be to, lygtiniam paleidimui pritarė ir prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tuo atveju, kai asmuo atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų, numatytą LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą, nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, t. y. tai, kad anksčiau jis teistas tris kartus, šiuo metu bausmę atlieka už sunkaus (plėšimą) ir labai sunkaus (nužudymą iš savanaudiškų paskatų) nusikaltimų padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas daugiau nei 50 (penkiasdešimt) kartų, tarp jų 13 (trylika) kartų už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, ir nors nuobaudos jau nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taip pat jis buvo skatintas šešis kartus, tačiau tinkamai elgtis bausmės atlikimo metu yra nuteistojo pareiga, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (95 balai pagal OASys) yra vidutinė – artimesnė aukštai nei žemai, o socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis greitai pasiduoda neigiamai įtakai. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo E. V. skunde nurodomos aplinkybės (įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisija ir prokurorė pritarė jo lygtiniam paleidimui ir kt.), kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo E. V. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. V. skundą, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė