Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-184/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
1S-184/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kaltinamasis
B. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S–184/2011
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo B. B. gynėjo Henriko Mackevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam B. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 4 d.

Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. kaltinamas tuo, kad tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš šio valią kitokio fizinio sąlyčio būdu pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, tai yra nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: laikotarpiu nuo 2009 m. žiemos, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2010 m. spalio 11 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) bei 2010 m. vasarą automobilyje „XXXX“, valst. Numeris XXX XXX, stovėjusiame namo kieme, B. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška mažametės dukros M. M. B., gimusios XXXX m. vasario XX d., būkle, sistemingai, nenustatytą kartų kiekį, prieš mažametės valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu – liepė jai liesti jo lytinius organus, kišo pirštus į jos makštį ir padarė mergystės plėvės įtrūkimą ties 11 val. pagal laikrodžio ciferblatą ir makšties prieangio pakitimus, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

B. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2010 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi B. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi kaltinamajam B. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams. Apygardos teismas nustatė, kad byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad B. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką (liudytojų D. I., M. K., R. B., A. N., R. K., E. K. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada bei kita bylos medžiaga). Apygardos teismas pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą motyvuodamas tuo, kad B. B., būdamas nesuimtas gali bėgti (slėptis) (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti poveikį liudytojams, taip trukdydamas procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamojo B. B. gynėjas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį.

Gynėjas skunde teigia, kad B. B. nėra pareikšti jokie įtarimai, susiję su bandymais paveikti liudytojus. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti keli liudytojai nurodė bijantys kaltinamojo, nesudaro objektyvaus pagrindo laikyti, kad B. B. bandys paveikti liudytojus ar imsis jų atžvilgiu kitų neteisėtų veiksmų.

Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės pratęsimo, neatsižvelgė į tai, kad B. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį, į garbų kaltinamojo amžių, sveikatos būklę. Taip pat pažymi, kad B. B. buvo pareikštas įtarimas dėl BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau vėliau įtarimas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį buvo panaikintas. Mano, kad apygardos teismas į tai turėjo atsižvelgti, o vien tik pareikšto kaltinimo sunkumas nėra pagrindas tęsti suėmimo terminą.

Gynėjas taip pat nesutinka su suėmimo termino pratęsimo pagrindu, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui, nes jo manymu be teismo nurodomų liudytojų parodymų, kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad B. B. galėtų bandyti paveikti liudytojus ar nukentėjusiuosius nėra. Teigia, kad ikiteisminis tyrimas šiuo metu jau baigtas, kaltinamasis neturi galimybės pakenkti ikiteisminiam tyrimui, be to kaltinamasis supranta ir žino, jog už bandymą trukdyti procesui jam gali kilti baudžiamoji atsakomybė, todėl griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti pritaikyta pakartotinai.

Prokuroras prašo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis iš dalies yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam B. B. BPK 119, 127, 130 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis B. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra išvardyti skundžiamojoje nutartyje, todėl nekartojami. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamojo pobūdžio, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo baigiamąjį dokumentą. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme įtarimo (kaltinimo) apimtis gali keistis, tačiau tai neturi jokios įtakos kardomosios priemonės-suėmimo termino pratęsimui.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, kad suimtajam suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei trukdyti procesui.

Apeliacinis teismas iš dalies sutinka su apygardos teismo padarytomis išvadomis dėl kardomosios priemonės pagrindų buvimo.

Kaip matyti iš skundžiamosios nutarties, Klaipėdos apygardos teismas B. B. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pratęsė motyvuodamas vien tik tuo, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą ir už tai jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad B. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, legalų pajamų šaltinį (gauna pensiją), Klaipėdos psichikos sveikatos centre, Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale ir Klaipėdos priklausomybės ligų centre, Gargždų PSPC apie jo psichikos ir priklausomybės ligas, jo ryšius užsienyje duomenų nėra. Apeliacinis teismas pažymi, kad apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės terminą šiuo pagrindu turėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, kurie leistų teismui įvertinti realią situaciją, ar yra pagrindas teigti, jog asmuo gali atlikti vienokius ar kitokius veiksmus (pvz., bėgti (slėptis)), o tik tada jau pereiti prie bausmės griežtumo bei kitų antraeilių aplinkybių vertinimo. Kadangi pateiktoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta neginčijamų faktinių duomenų, jog suimtasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, apeliacinis teismas šį apygardos teismo nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą pripažįsta nepagrįstu ir jį panaikina.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Apygardos teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam B. B. pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kad B. B., būdamas laisvėje, gali paveikti liudytojus, tokiais savo veiksmais trukdyti procesui.

Tačiau apeliacinis teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bei ją išanalizavęs konstatuoja, jog byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog B. B. gali trukdyti procesui, darydamas poveikį liudytojoms D. I. ir M. K. Gynėjas skunde nurodo, kad poveikio darymas kitiems asmenims yra priskiriamas prie nusikalstamų veikų ir jeigu būtų tokių duomenų, kaltinamajam būtų pareikšti kaltinimai ir dėl jų. Tačiau šią aplinkybę negalima vertinti vienpusiškai ir atsietai nuo kitų faktinių duomenų. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. (18.1.3)-V2-279 matyti, kad šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, šiuo metu abiem vaikams paskirta laikina globa. Pažymėta, kad B. B. į pastabas reaguodavo audringai, agresyviai, nurodymų nevykdydavo. Pasak kaltinamojo sugyventinės, B. B. dažnai smurtaudavo. Byloje yra duomenų, kad B. B. baustas administracinėmis nuobaudomis, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už pasipriešinimą valstybės tarnautojams. Nors šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau visi aukščiau paminėti faktiniai duomenys parodo kaltinamojo požiūrį į aplinkinius ir pagrįstą manymą trukdyti procesui. Apeliacinio teismo nuomone, apygardos teismas šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą nustatė pagrįstai.

Apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad byla yra sudėtinga, nes seksualinio pobūdžio nusikalstami veiksmai padaryti prieš mažametį asmenį. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko daug procesinių veiksmų, kurie užėmė daug laiko ir kruopštumo. Teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas.

Tai, kad B. B. yra garbingo amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, gauna pensiją, kitos šeiminio (asmeninio) pobūdžio aplinkybės yra nepakankami kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad B. B. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas. Teismo nuomone, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo B. B. gynėjo Henriko Mackevičiaus skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys