Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant: prokurorams Aivarui Povilaičiui, Aistei Adomaitytei-Koroliovai, Almai Mikalauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., gimęs Pakruojo r., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis, Pakruojis, nedirbantis , bedarbis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. J. laikotarpyje nuo 2016-09-20 , 11 val. iki 2016-09-21 7 val. 20 min., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovė į individualią L. P. įmonę- barą, esantį Pakruojo m., Statybininkų g.12, ir pagrobė svetimą, individualiai L. P. įmonei priklausantį, 102 eurų vertės turtą- 100 eurų, 2 eurų vertės dvi skardines „Rinkuškių“ alaus, bei L. P. priklausantį ,5 eurų vertės turtą- degtinės butelį „Starij Kijaz vodka“.

Be to, E. J. laikotarpyje nuo 2016-09-20 , 11 val. iki 2016-09-21 7 val. 20 min., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nenustatytu įrankiu bandydamas išlaužti individualios L. P. įmonės, esančios Pakruojo m., Statybininkų g.12, langą bei išdauždamas šio lango stiklo paketą, tyčia sugadino svetimą, individualiai L. P. įmonei priklausantį, 184 eurų 13 ct turtą.

Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo iš pradžių savo kaltės nepripažino, tačiau vėliau kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl smulkmenų neatsimena. Labai gailisi nusikaltęs, pasižadėjo ateityje taip nebesielgti.

Kaltinamasis E. J. parodė, kad , kada tai padarė, dienos ir valandų neatsimena. Atsiprašo nukentėjusiųjų, pažada, kad daugiau taip nebebus. Tą dieną talkino tam žmogui, per kurį padarė tą nusikaltimą. Išdaužė langą, padėjo jam įlipti. Taip gavosi tiesiog ekspromtu. Nusikaltimo padarymo vietoje buvo dviese. Antrasis asmuo buvo asmuo, kuris šioje byloje buvo apklaustas liudytoju, - R. G. . Tai buvo jo sumanymas. Liko kaltas jis vienas. Kai nuėjo į barą, nebuvo nei girtas, nei „apsivartojęs“, tiesiog buvo strese. R. G. pasiūlė nueiti į barą, o jis sutiko. Išdaužė langą. R. G. padėjo įlipti per langą. Jis pats įlipęs nebuvo, tik buvo koją uždėjęs. Įkėlė R. G. per langą, ten prie lango buvo suolas ar suoliukas, stalas, jie jį atstūmė. Įkėlė koją, persisvėręs per langą. Padarė blogai. Iš baro paėmė alaus skardines, butelį ir pinigų apie 100 Eur. Taip pat sugadino langą. Langą išmušė, mesdami rąstą. Turbūt bandė laužti ir lango rėmą, bet kelmą į langą metė tai tikrai. Gal metaliniu strypu laužė rėmą, neatsimena. Savo kaltę pripažįsta pilnai, atsiprašo nukentėjusiosios. Labai gailisi. Daugiau taip nebus. Šiuo metu ieškosi darbo, laukia šeimos pagausėjimo – jo draugė laukiasi. Jis buvau anksčiau teistas, tačiau jau seniai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jo paties , bet ir nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad įvykio vieta- Pakruojo m., Statybininkų g.12, kur į L. P. individualiai įmonei priklausantį barą buvo patekta išdaužus lango stiklą, ant lango rėmo yra laužimo įrankio pėdsakai, prie patalpų lauke ,prie išdaužto lango bei baro viduje ant netvarkingai nustumtų stalo ir suolo, kurie yra prie lango, per kurį buvo įsibrauta į patalpas, rasti batų pėdsakai ( lauke -1 pėdsakas, ant stalo -3 pėdsakai, ant suolo-2 pėdsakai) (10-17 b. l, 18-22, b .l. , t.1).

Iš 2016-10-03 reikalaujamų daiktų pateikimo ir 2016-10-04 daiktų apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad E. J. pateikė savo batus „Lacoste“ ( 127-133 b. l., t.1).

Iš 2016-11-04 specialisto išvados Nr. 40-( U-1593)-ISI-857-(13.2) matyti, kad įvykio vietoje ant suolo rastas bato pėdsakas yra paliktas E. J. kairės kojos baro padu. Lauke rastas bato pėdsakas, du bato pėdsakai palikti ant stalo yra palikti tos pačios rūšies avalyne, kaip ir E. J. avalynė. Du batų pėdsakai palikti kitos rūšies avalyne ( 137-144 b .l., t.1).

Iš 2016-09-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios L. P. paaiškinimai, matyti, kad 2016-09-21 , apie 7 val.20 min. atėjusi į jai priklausantį barą pastebėjo, kad išdaužtas plastikinio lango stiklas, pro langą į vidų buvo įmesta medinė kaladė, iš baro buvo paimta: 0,5 litro talpos degtinės butelis 5 eurų vertės, iš kasos paimta 100 eurų, signalizacija buvo įrengta, bet tuo metu sugedusi. Įtaria, kad barą galėjo apvogti K. ( 5- 8 b. l. , t.1).

Nukentėjusioji L. P. parodė, kad E. J. pažįsta. Jis pas ją į barą ateina retai. Ji jo neįsileisdavo, nes, būdamas išgėręs, jis labai agresyvus. Kai ateina girtas, jis puola ant klientų. Paskutinį kartą, rudenį, kai jį pamatė ateinant, užrakino duris ir jo neįsileido. Buvo jam pasakiusi, kad jis bare nepageidaujamas. Ji turi alaus barą adresu Statybininkų g. 12, Pakruojo mieste. Turi individualią įmonę. Tikslios datos, kada baras buvo apvogtas, neprisimena. Galėjo būti 2016 m. rugsėjo 20 d. nuo vakaro ar iki rugsėjo 21 d. ryto. Atėjo anksti ryte, apie 7 val., į darbą. Palaukė, kad nėra klientų ir apie 11.00 val. išvažiavo namo. Barą paliko tvarkingą. Kasos aparate paliko 100 Eur, lentynoje buvo degtinės butelis, Biržų alaus skardinės. Alus buvo tikrai Biržų „Rinkuškiai“. Degtinė iš tiesų „Staryj Kniazj“, kur pateikė tyrėjai pavyzdį. Išeidama, barą užrakino. Tuo metu signalizacijos neįjungė, nes iš vienos apsaugos įmonės perėjo į kitą. Grįžo namo. Ryte atėjusi į barą dirbti, pamatė, kad langai išdaužyti, kasos aparatas išlaužtas, primėtyta smulkių centų. Langas buvo plastikinis, matėsi, kad išlaužtas laužtuvu. Išlaužtas vienas langas ir matėsi, kad į barą įlįsta per jį. Viduje buvo daug avalynės pėdsakų. Kasos aparatą laikė atvirą, iš jo paimta 100 Eur. Dėl lango sugadinimo patyrė 294 Eur žalą. Langas dar neįdėtas. Dabar nedirba. Galvoja barą išnuomoti. Langą užkalė faneros lakštu. Langą vis tiek reikės įdėti. Padaryta žala iš viso 401 Eur. Dėl vagystės įtaria E. J. . Galvoja, kad tai jo kerštas už tai, kad jo neįleido, buvo iš baro išstūmusi. Jis pyko ant manęs dėl to, koliojosi, sakė, kad baras yra vieša vieta, negali jo išvaryti. Tada galėjo būti vasara, gal birželio mėnuo. Jis po to pas mane į barą ateidavo, bet ji jo neįsileisdavo. Grasinimų nebuvo. Daugiau įtarimų neturi. Niekas daugiau jai negrasino, klientai yra ramūs. Žadėjo užsisakyti prekių, daugiau prekių bare nebuvo. Paprastai bare pardavinėdavo pilstomą alų. Tas alus būna kitoje patalpoje, į tą patalpą tuo metu patekta nebuvo. Lango rėmas buvo sugadintas, išlaužtas. Šukių buvo ir viduje, ir lauke. Matėsi, kad lango rėmą bandyta laužti montiruote, po to į stiklą mestas kelmas. Baro kieme buvo kelmas klientams atsisėsti. Iki vagystės kelmas buvo lauke pavėsinėje. Atėjusi ryte į barą, kelmą rado viduje. Baro langai yra brangesni, nes jie tonuoti, tamsinti. Po to įvykio ji bare nebedirbo, tik išsivalė patalpas. Prie lango patalpoje stalai buvo. Pamatė, kad aparate nėra pinigų, pėdų aplinkui matė daug, jų buvo visur, buvo ir ant stalų. Po įvykio su E. J. susitikusi nebuvo. Prieš vagystę barą atidarė anksti, apie 11 val. barą užrakino. Viską sutvarkė, grindis išplovė, jokių pėdsakų negalėjo likti. Padaryta žala jai atlyginta, su kaltinamuoju ji susitaikė, jis jos atsiprašė, jokių pretenzijų E. J. ji nebeturi.

Liudytojas R. G. parodė, kad E. J. pažįsta iš matymo, kartais su juo susitinka, pašneka. L. P. dirba alaus bare, jos sūnus, kuris dabar yra miręs, buvo jo draugas. Girdėjo, kad buvo apvogtas L. P. baras. Apie tai išgirdo po kelių dienų nuo vagystės. Su E. J. buvo susitikę iki tos vagystės, likus kelioms dienoms. Tiksliai neatsimenu datos. Jis šventė kavinėje – bare „Putoje“, nes buvo tuo metu išėjęs iš darbo. Iš darbo išėjo 2016 m. rugsėjo 19 d. Tikriausiai E. J. buvo susitikęs ir rugsėjo 20 d. Tada daug kur gėrė: ir parke, ir „Putoje“. Dieną su E. J. buvo susitikę, kartu gėrė, buvo išsiskyrę, po to vėl vakare susitiko. Nusprendė nueiti pas S. B. . Susitiko mieste prie „Kanrugės“. Buvo vakaras, tik nebuvo sutemę. Nuėjo pas S. B. atsigerti alaus, degtinės. E. J. turėjo dvi „skarbonkes“ Utenos „Auksinio“ alaus, dar, atrodo, turėjo degtinės. Kokios, nepamena. Alų E. J. laikė rankoje, o gal su maišeliu buvo, nepamena. Jam nebuvo svarbu, į ką tas alus įdėtas. Alus buvo šviesioje skardinėje. Prisimena, kad jam davė atpažinti alų. Jis sakė, kad galėjo būti Utenos „Auksinis“, bet galėjo būti ir kitoks alus, gal ir „Rinkuškių“. Jis taip nesakė, kad galėjo būti arba Utenos „Auksinis“, arba „Rinkuškių“ alus. Jis daug ko nepamenu iš to vakaro, tik per ilgą laiką atsiminė. Pradėjo galvoti, kaip ten viskas buvo. E. J. sakė, kad gavo pašalpą ir alų nusipirko. Su E. J. tą dieną buvo nuėję pas S. B. . Ten gėrė. Kiek ilgai, nepasakys. Išgėrė alų, degtinę. Neprisimena, ar viską pabaigė, bet išėjo namo. Kiek galėjo būti laiko, į laikrodį nežiūrėjo, nes buvo labai girtas. E. J. irgi išėjo į namus. Ar tuo metu dar dirbo „Kanrugė“, nepamena. Ar buvo užėjęs, nepamena. Kaip tada buvo apsirengęs E. J. , nepasakys. Kai buvo pas S. B. , jis buvo išėjęs tik į tualetą, ir viskas. Tvirtina parodymus „Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu“(I tomas, bylos lapas 113). Nurodė, kad arba alaus skardinė buvo arba Nr. 2, arba Nr. 5. Su E. J. buvo susitikę dieną. Jis turėjo pinigų, nes buvo gavęs pašalpą. Buvo prie sinagogos ir gėrė. Kartu buvo R. V. , daugiau žmonių. Buvo ir pas tokį „Arą“. Jie daug kur buvo, keliavo, gėrė. Kad E. J. turi pinigų, matė parduotuvėje, jis pirko degtinės, alaus, „Karčemoje“, kur tikriausiai irgi pirko. Turėjo ir jis pinigų. Tiesa, kad E. J. su savimi retai turėdavo pinigų, bet tada jis buvo gavęs pašalpą. Kokiais batais E. J. avėjo, nepasakys. L. P. bare iki jos sūnaus mirties lankydavosi dažnai, o po to labai retai ateidavo. Paskutinį kartą tame bare buvo 2016 m. vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, ten ėjo biliardo žaisti. Su E. J. batais nesimainė. Ėjo link namų iš parko, susitiko E. J. . Dar nebuvo tamsu, buvo prietema. Galėjo būti apie 22 valanda. Jeigu rugsėjo mėnesį 22 valandą jau būna tamsu, tada susitiko anksčiau. Galėjo būti ir 18 val., ir vėliau. Tiksliai nepamena laiko, tik žino, kad buvo vakaras. Alaus bare „Puta“ tą dieną buvo, su jais ten buvo daugiau žmonių. Jie atėjo, prisijungė. Kiekvienas pats sau pirkosi gėrimus. Jis pinigų turėjo, pats pirkosi gėrimus. E. J. jo nevaišino. Koks buvo E. J. atneštas degtinės butelis, neprisimena. Ar lietuviškas, nepamena.

Liudytoja N. V. parodė, kad su E. J. yra pažįstami, L. P. pažįsta, santykiai draugiški. Kai buvo įvykdyta vagystė iš baro, ji gyveno pas S. B. . Kai atėjo E. J. ir R. G. , ji miegojo, nežino, kiek tuo metu buvo valandų. Būdami išgėrę, jie ėmė garsiai kalbėti. Ji miegoti galėjo nueiti ir 19 val. nueiti, nes į darbą keliasi 5 val. Atsikėlė, pradarė duris, pamatė, kad gėrė R. G. , E. J. ir S. B. . Daugiau nieko su jais nebuvo. Matė keturias skardines alaus ir butelį degtinės. Koks buvo alus ir kokia degtinė, ji nepažiūrėjo. Jie namuose turėjo butelį alaus iš parduotuvės. Jis neklausinėjo, iš kur gėrimai. Tą kartą juokais paklausė, iš kur turi pinigų. Jie nusijuokė, atsakė, koks jos reikalas, sakė, kad mama davė ar kad pašalpą gavo. Pinigų turėdavo ji, o S. B. nedirbo. Gal E. J. stovėjo darbo biržoje, kad pinigų turėjo. Ji prie jų neprisėdo, neišvarė, tik užsidarė duris ir nuėjo miegoti. Jai Saulis sakė, kad paskui jie susirinko daiktus ir išėjo. Suprato, kad buvo degtinės likę, ir jie susirinko. Apie tai, kad įvykdyta vagystė, sužinojo iš policijos pareigūnų. Jai pradėjo sakyti, kad L. P. pasakė, kad ji gali žinoti, kas apvogė barą. Jos klausė, ar toks V., pravarde „Petelnė“, pas juos gėrė. Atsakė, kad negėrė. E. J. dažnai ateidavo pas S. B. ir gerdavo. Gal per savaitę kartą ateidavo. R. G. buvo kaimynas. Negirdėjo pokalbio, iš kur tie gėrimai. Su L. P. nekalbėjo, ką įtaria, ji klausė, iš kur E. J. gavo pinigų, atsakė, kad nežino. Kai jis turėdavo „kapeikėlę“, ateidavo, atsinešdavo. E. J. batai jai būtų per dideli. Jos L. P. klausė, ar E. J. pas juos buvo, ar turėjo didesnę pinigų sumą. Ji pasakė, kad buvo atėjęs. Ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena. Duris atidarė, pažiūrėjo ir pamatė keturias alaus skardines. Buvo iš miego atsikėlusi, galėjo sakyti, kad alaus skardinių buvo „dvi, o gal ir daugiau“. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tyrėjai sakiau, kad buvo atsikėlusi iš miego. Nekeičia parodymų. Nustebo, kad E. J. atsinešė gėrimų, nes prieš tai buvo jam paskolinusi pinigų. Būdavo, kad jis neturėdavo pinigų, prašydavo paskolinti cigaretėms ar alkoholiui. Jos parodymai užrašyti teisingai. Kiek yra buvusi, pas L. P. bare nebūdavo alaus skardinėmis. Tą dieną bare nebuvo. Prieš vagystę dieną buvo, pas L. P. grindis plovė.

Liudytojas S. B. parodė, kad Su E. J. yra draugai, jų santykiai geri. L. P. pažįsta kaip baro savininkę. Galėjo būti praeiti metai. Tikslios datos nepamena. Gal buvo ruduo. Buvo namuose, žiūrėjo televizorių, kai atėjo jo kaimynas R. G. su E. J. . Jie buvo blaivūs, atsinešė butelį degtinės ir dvi ar tris skardines alaus. Pasėdėjo, išgėrė. Paskui jie išėjo. Kokia buvo degtinė, nežino. Alus buvo skardinėse. N. V. buvo kitame kambaryje ir buvo atsigulusi miegoti. Buvo pavakarė. Galbūt buvo prietema lauke. Tie, kurie atėjo, atsinešė gėrimų ir paklausė, ar gali išgerti. Ką jie kalbėjo, neatsimena, kažkokius nesvarbius dalykus. Nepamena, kieno buvo degtinė, kas padėjo ant stalo. E. J. pas jį nedažnai lankydavosi, o R. G. – taip pat, nors viename kieme gyvena. Sugyventinė su atėjusiais nebendravo, kitame kambaryje buvo, nebent pro šalį į tualetą ėjo. Kiek jie turėjo pinigų, netikrino. Jie išgėrė gėrimus ir išėjo. Nebuvo taip, kad juos sugyventinė išvarė. Su E. J. batais nesimainė. Taros jie neišsinešė. Tara liko pas jį. Jie išsiskirstė, ir viskas. Minties, kad reikėtų dar išgerti, nebuvo. Jis alų perka iš parduotuvės. Skardinėmis alaus neperka, gal dėl to, kad brangesnis. Labai retas atvejis, kad kas pirktų alų skardinėmis. E. J. pas jį tik kartą ir buvo. Kai jie išėjo, buvo pavakarė, buvo kambaryje, nematė, ar tamsu lauke buvo. Buvo išgėręs. Prieš tai gėręs nebuvo. Bute langai yra, kai jie išėjo, sėdėjo nugara į langą.

Liudytojas V. K. parodė, kad pravardės neturi. E. J. pažįsta, nedažnai su juo geria, nėra iš jo skolinęsis jokių daiktų, batų. Jis yra jo draugas. Kur gyvena E. J. , nežino, pats gyvena adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. Nieko nežino apie vagystę iš L. P. baro. Nėra kada nors susikeitęs batais. Jokioje vagystėje nedalyvavo, Šukio nepažįsta, nėra jo namuose buvęs. A pažįstu, pas jį yra buvęs 2016 metais. Tas A. jau yra miręs praeitais metais. Jis su juo ir kartu išgerdavo, ir padainuodavo. Kompanijoj E. J. gal ir buvo, gal ir nebuvo, kai buvo pas A. Su E. J. jie tik susitikę mieste pasisveikina, neatsimena, kur kartu yra buvę. Ar kada nors matė E. J. pas A, nepamena. Dalyvavo A laidotuvėse, nes draugavo. E. J. daugiau žino iš matymo.

Liudytoja D. K. parodė , kad E. J. žino, nes prieš šią baudžiamąją bylą yra tyrusi kitą baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo vienas iš įtariamųjų. Šioje baudžiamojoje byloje E. J. pareiškė įtarimą ir apklausė. L. P. anksčiau nėra mačiusi. 2016 m. spalio 3 d. apklausoje užrašė viską, ką pasakojo kaltinamasis. Baigus apklausą, jam buvo pateiktas apklausos protokolas, jis pats jį perskaitė, pasirašė, kad surašytas teisingai. Apklausos metu E. J. neminėjo, kad batus būtų palikęs pas A. Š. , jis tik minėjo, kad 19-20 dienomis jis buvo pas A. Š. , pas jį vartojo alkoholį su kitais draugais, tačiau neminėjo, kad būtų ten palikęs batus. Paklaustas apie batus, kurie buvo paimti iš jo, pasakė, kad 19-20 dienomis jis tais batais nemūvėjo.

Liudytojas P. L. parodė, kad kaltinamasis E. J. jam iš veido matytas, nes turbūt vietinis yra. Jis Pakruojyje taiso batus. Praeitą vasarą jo dirbtuvės buvo S. Dariaus ir S. Girėno g. Neatsimena, ar kaltinamasis jam buvo atnešęs taisyti batus. Gal buvo, o gal ir nebuvo, bet nuolat tai tikrai nenešdavo. Jeigu būtų atnešęs, mano, tai tik kedus. Kaip klientas šis žmogus jam neįsiminė. Jeigu jam parodytų batus ir jo koks lopas ant jų būtų dėtas, jis pažintų savo darbą. Apsiuvimą irgi turbūt pažintų, o paklijavimo – ne. Apžiūrėjus batus, nurodė, kad šie batai klijuoti, bet ne batsiuvio. Jis taip neklijuoja, taip nemokėtų. Kas juos klijavo, nepasakys. Kad batai taisyti, tai taip. Baisi „chaltūra“. Apsiuvimo nėra. Atrodo, kad klijuota namuose, neužspausta normaliai, lyg klijuota klijais „Super Glue“. Yra įsitikinęs, kad tai ne jo darbas, nes tokių klijų neturi. Tą vieną batą priekyje galėjo ir jis klijuoti, kur net klijų nesimato. Gal ir galėjo tas žmogus kada nors tuos batus jam atnešti. Dešinysis batas buvo klijuotas kažkur kitur. 2015 m. gruodžio mėnesį jis pradėjo dirbti naujoje vietoje. Kairysis batas yra paklijuotas. Vienoje vietoje yra nesusiūta. Tokio bato jis negalėjo atiduoti klientui. Taip galėjo nutikti nebent po nešiojimo. Siūti tie batai nebuvo. Dešinysis batas klijuotas, bet ne jo. Jeigu jis būtų klijavęs, nebūtų atšokę, o dabar yra atšokę. Matosi kitokio klijavimo žymių. Dešinio bato šone matosi gero klijavimo požymiai. Kairysis batas galėjo būti batsiuvio klijuotas. Jeigu klijavo taisykloje, per 10 dienų toje vietoje atšokti tikrai negalėjo.

Liudytoja A. Š. – C. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes teko atlikti ikiteisminį tyrimą šioje byloje, apklausti kaltinamąjį teko 5-6 kartus. Jie ne kartą aiškinosi, kieno tai avalynė. Vienoje apklausoje buvo klausiama, kaip E. J. bato pėdsakas galėjo atsirasti alaus bare, priklausančiame L. P. . E. J. parodymus keitė. Negalėjo atsakyti į šį klausimą. Jis apklausoje minėjo, kad išgertuvių metu kažkas galėjo pasiimti jo batus ir jais nueiti į barą. Žmogus, pavarde A. Š. , jai nežinomas. Apie visokius kartu girtavusius asmenis kaltinamasis jai buvo užsiminęs, tačiau apie šį pirmą kartą girdi. Visi parodymai buvo užrašyti. Po parodymų užrašymo parodymai yra skaitomi, po jais įtariamasis pasirašo. Jeigu kas buvo užrašyta ne taip, jis galėjo prirašyti savo ranka, apie tai pasakyti. Apklausų metu E. J. neminėjo asmenų pravardėmis ‚Grybas“, „Krumplys“. Nebuvo ir versijos, kad batai prieš tai buvo remontuojami, o po to palikti kitą dieną išgertuvių vietoje, pas kitą asmenį. Nė karto įtariamasis aplinkybių negalėjo paaiškinti nuosekliai. Daugiau jai nieko apie batus jis nesakė ,nei yra užrašyta.

E. J. savo kaltės niekada nepripažino, pasakojo savo versiją. E. J. batai (batų pėdsakai) vizualiai buvo panašiausi į rastus bare po vagystės. Buvo ir kitų batų pėdsakai. Buvo atlikta krata ir pas kitą asmenį, tačiau jokių panašių batų nebuvo rasta.

Teisiamajame posėdyje buvo apžiūrėti daiktiniai įrodymai- iš E. J. paimti batai, juos pristatė tyrėja A. Š. – C.daiktinio įrodymo apžiūra vyko, dalyvaujant liudytojui P. L. , kuris yra batsiuvys.

Kaltinamasis E. J. įsibraudamas į individualią L. P. įmonę-barą, tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė individualiai L. P. įmonei priklausantį 102 eurų vertės turtą – 100 erų, 2 eurų vertės 2 skardines alaus bei nukentėjusiajai L .P. priklausantį 5 eurų vertės degtinės butelį – pasisavinimo tikslu. Baudžiamasis įstatymas numato, kad kvalifikuojantys požymiai daro vagystę pavojingesnę, vienas iš tokių požymių yra įsibrovimas į patalpą. E. J. pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, taigi, įvykdė kvalifikuotą vagystę, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį. Grobdamas svetimą turtą, E. J. veikė tiesiogine tyčia, tai yra, suvokė, kad užvaldo svetimą turtą, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindamas, suprato, kad veikė prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius, tai yra, kad turto savininkas neteks turto, o jis turės jį kaip nuosavą, ir to norėjo.

Kaltinamasis E. J. , įsibraudamas į individualią L. P. įmonę-barą, bandydamas išlaužti baro langą bei išdauždamas šio lango stiklo paketą, tyčia sugadino svetimą, individualiai L. P. įmonei priklausantį nedidelės vertės turtą -184,13 eurų vertės langą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs, atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3p., 2 d. ). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam E. J. , atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, 55 straipsnyje.

Kaltinamasis E. J. teistas, tačiau teistumas išnykęs ( 153-157,158-159 b. l., t.1 ), padarė tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1 d.), baustas administracine tvarka (160-164 b. l., t.1), bedarbis, registruotas darbo biržoje (152,163,164 b. l, t.1.), charakterizuojamas teigiamai ( 168 b. l., t.1), įskaitose neįrašytas ( 170 b. l., t.1 ), yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. E. J. padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiosios L. P. ir su ja susitaikė, atlygino padarytą žalą. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. J. laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, atsižvelgus į prokuroro ir nukentėjusiosios L. P. , kuri prašė kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, poziciją, kaltinamasis E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas jam susitaikius su nukentėjusiąja L. P. , o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

E. J. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 3 dalis, 4 dalis. E. J. buvo paskirta kardomoji priemonė -rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri panaikintina nedelsiant (23 b. l., t.2).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji L. P. nurodė, kad jai padaryta žalą kaltinamasis E. J. atlygino, procesas dėl nukentėjusiosios L. P. civilinio ieškinio dėl 401 euro turtinės žalos priteisimo nutrauktinas ( BPK 107 straipsnis).

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis dėl gynėjo paskyrimo pats kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių, kuris savo sprendimu E. J. paskyrė advokatę teikti antrinę teisinę pagalbą, kaltinamasis E. J. nepiktnaudžiavo jam suteikta teise turėti valstybės apmokamą gynėją, atsižvelgus į E. J. turtinę padėtį ( nedirba), iš E. J. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299,301-302, 303str.4d.,304-307,312-313str.str.teismas

nusprendžia:

E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti (LR BK 38 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti E. J. ,kad jam per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nedelsiant. Iš E. J. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Procesą dėl nukentėjusiosios L. P. civilinio ieškinio dėl 401 euro turtinės žalos priteisimo nutraukti.

Daiktinius įrodymus- batus „Lacoste“ , saugomus Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK ,nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. J. , paketą su avalynės pėdsakais ( 5 vnt. plokštelių), saugomus Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, išlieją su laužimo pėdsakai, saugomą pakete Nr. 1 prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.