Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2022-1109/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
1-2022-1109/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09470-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2022-1109/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09470-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro V. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs Norvegijos Karalystėje, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis Norvegijoje „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2019 m. kovo 6 d. apie 23.43 val. Kaune, Kovo 11-osios g. prie 58 pastato, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau kaip 1.5 promilės etilo alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 2.21 promilės etilo alkoholio), vairavo L. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „F. F.“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

J. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad teises vairuoti automobilį turi nuo 1988 m. 2019 m. kovo 6 d. kavinėje-bare „Nautilus“ šventė draugo 50-metį, vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek išgėrė alkoholio, pasakyti negali. Apie 23 val. jis sėdo į savo automobilį „F. F.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie kavinės-baro „Nautilus“ ir važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Jam važiuojant Kovo 11-osios gatve, sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Į alkotesterį jis pripūtė 2.01 promilių. Automobilis yra jo asmeninis, jį 2018 m. liepos mėn. pirko iš pažįstamos L. B., yra pasirašę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau automobilio VĮ „Regitra“ neužregistravo savo vardu dėl laiko trūkumo. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam baudą (b. l. 43, 62-63).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 6 d. 23:25 val. patruliuojant nustatytu maršrutu radijo šaukiniu „1735“ kartu su vyr. patruliais M. S. ir S. R. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kovo 11-osios g. 20, Kaune, galimai neblaivus vyriškis ketina važiuoti automobiliu „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. 11-osios g. ties 58 namu, buvo pastebėta minėta transporto priemonė ir pradėjus bendrauti su automobilio „F. F.“ vairuotoju, akivaizdžiai buvo matyti, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, sunkiai orientavosi aplinkoje. Nustatytas vairuotojas J. K., kurio paklausus ar turi su savimi vairuotojo pažymėjimą, jis jį jiems pateikė. Paklausus ar jis šiandien vartojo alkoholį, jis teigė, kad vartojo ir vakar ir šiandien. Palaukus 15 min. po automobilio sustabdymo, tai yra 23 val.58 min., naudojant alkotesterį „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0275, J. K. nustatytas 2,11 promilės girtumas. J. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į LSMUL KK (b. l. 37).

Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. turėjo automobilį „F. F.“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bordo spalvos. Automobiliu naudojosi apie 2-3 metus. 2018 m. vasarą už 500 eurų, kadangi automobilis buvo senas, kaip nurodyta sutartyje, jį pardavė J. K.. Pardavus automobilį, jo neišregistravo, vėliau po truputį pasimiršo, kad automobilį reikia išregistruoti. Tik dabar, kai sužinojo, kad J. buvo sulaikytas išgėręs ir, kad automobilis vis dar registruotas jos vardu. Pardavus automobilį, ji J. atidavė visus automobilio dokumentus ir automobilio raktelį. Į automobilį jokių pretenzijų neturi, nes jis jai nebepriklauso (b. l. 39).

Specialisto išvadoje Nr. T-A-2275/2019(01) nurodyta, jog J. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.21% (promilės) etilo alkoholio (b. l. 35).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis 2019 m. kovo 6 d. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2.21 promilės etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis paaiškino, jog prieš sėsdamas prie vairo šventė draugo gimtadienį, kurio metu vartojo alkoholį. Tai rodo, jog kaltinamasis suprato, kad sėda prie automobilio vairo neblaivus ir kad vairuos būdamas neblaivus. Šie duomenys patvirtina, jog kaltinamasis veikė tyčia, t. y. suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę ir to siekė. Vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas pažymi, jog pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras nepagrįstai nurodo, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai yra būtinasis J. K. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma atsakomybę sunkinančia. Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl laikytina, jog byloje nenustatyta J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (b. l. 59), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, nesilankė (b. l. 57), dirba. Esant šioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, darytina išvada, jog prokuroro siūloma baudos bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu sutinka (b. l. 62-63).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis J. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, naudodamasis šia specialiąja teise, padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu keldamas realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti bausmės tikslus, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis šia teise. Įvertinus tai, kad J. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,21 promilės) ir jo neblaivumas daugiau nei puse promilės viršijo neblaivumo lygį, kuriam esant jau kyla baudžiamoji atsakomybė, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

BK 72 straipsnio nuostatos numato privalomą kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimą, jeigu tas turtas buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Be to, pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį, kuris, kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, liudytojos L. B., kurios vardu automobilis registruotas Vį „Regitra“, automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, nuosavybės teise priklauso J. K.. Esant šioms aplinkybėms, byloje yra pagrindas taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę –J. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Minėto automobilio atžvilgiu J. K. taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (b. l. 29). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis konfiskuojamas kaip nusikaltimo padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, panaikintinas

Kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), ir skirti jam 60 MGL, t. y. 3000 eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti galutinę 40 MGL, t. y. 2000 eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios priemonės terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo pateikimo dienos, t. y. 2019 m. kovo 7 d.; 2) panaikinti 2019 m. gegužės 10 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. K. automobiliui „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir konfiskuoti automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie supakuoti į voką ir pridėti prie bylos: vairuotojo pažymėjimą Nr. 0555344, išduotą J. K., išsiųsti VĮ „Regitra“; Techninės apžiūros kortelę ir VĮ „Regitra“ išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą perduoti įstaigai, vykdančiai automobilio „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WFOAXXGCDAXD56315, konfiskavimą; Compensa draudimo polisą, Lietuvos draudimo mokėjimo sąskaitą grąžinti J. K.; pirkimo-pardavimo sutartį grąžinti L. B.; eismo įvykio deklaracijų formas (2 vnt.) sunaikinti.

Įpareigoti J. K. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

J. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Ramonienė