- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-10-02
- Bylos Nr.
- II-410-162/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00297-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pažeidėjas
- R.J.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.J., 2009 m. rugsėjo 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.J. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2009-07-31 nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos pareigūnė (toliau – ir Institucija) 2009 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo R.J. pripažintas kaltu padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir jam paskirta 50 litų bauda. Nutarime nurodyta, kad R.J. 2009 m. liepos 31 d. 10.30 val. Palangoje, Kontininkų gatvėje, vairavo automobilį „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį pastatė ant vejos. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 155.5 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
R.J. skundu prašo panaikinti nutarimą, nes pažeidimo nepadarė. Nurodo, kad poilsiaudamas Palangoje prieš viešbutį „Medūza“ šalia Kontininkų gatvės buvo pastatęs automobilį. 2009 m. liepos 31 d. apie 10.30 val. rado užblokuotus savo automobilio ratus. Teigia, jog jo automobilis buvo pastatytas miško aikštelėje, o ne ant vejos. Pažymi, kad KET nereglamentuoja, kas yra veja, todėl mano, kad nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pabrėžia, jog minėtoje vietoje stovi daug automobilių, tačiau buvo nubaustas tik jis.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 23). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Institucijos atsiliepime (b.l. 28) nurodyta, jog nesutinka su skundo motyvais. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
R.J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. liepos 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnė priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas (b.l. 19) už tai, kad R.J. 2009 m. liepos 31 d. 10.30 val. Palangoje, Kontininkų gatvėje, vairavo automobilį „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį pastatė ant vejos, pažeisdamas KET 155.5 punkto reikalavimus. KET 155.5 punktu draudžiama sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia pažeidęs KET 155.5 punkto reikalavimą, nes automobilį buvo pasistatęs miško aikštelėje. Aplinkybę, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, R.J. įrodinėja fotonuotraukomis ir VĮ Kretingos miškų urėdijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. pažyma Nr. (6.9)-4A-307 (b.l. 9). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad jis poilsiavo Palangoje ir prieš viešbutį „Medūza“ esančioje mišo aikštelėje pasistatė savo automobilį, už tai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažymėjo, kad prie miško aikštelės nėra jokio draudžiančio stovėti kelio ženklo.
Liudytoja apklausta Renata Tumaitė (pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą) parodė, kad iš budėtojų dalies buvo gauti piliečių nusiskundimai dėl ant vejos pastatytų automobilių. Nuvykus prie „Medūzos“ viešbučio pareigūnai užblokavo stovėjusių automobilių ratus. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis stovėjo ant vejos, nebuvo kelio ženklų, draudžiančių stovėti ar sustoti. Pareigūnė negalėjo tiksliai įvardinti, KET ar kitas aktas reglamentuoja vejos sąvoką, tačiau mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį.
Iš pateiktų fotonuotraukų (b.l. 12-13) matyti, jog prie viešbučio „Medūza“ yra pušynas, šalia jo yra plotas, išvažinėtas mašinų. Minėtas žemės plotas yra padengtas smėliu, matyti mažais ploteliais išdygusi žolė. Automobiliai pastatyti iš abiejų pusių, o tarp jų eina trinkelėmis grįstas takas. Pateiktame fragmente iš žemėlapio (b.l. 11) matyti, jog vieta, kurioje buvo pastatytas automobilis „Toyota Camry“, nėra Kontininkų gatvė, kaip nepagrįstai nurodyta skundžiamame nutarime. VĮ Kretingos miškų urėdijos pažymoje nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 713 redakcijoje, 105 kvartalo 4 sklypas (esantis prieš viešbutį „Medūza“) priklauso VĮ Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijai ir įvardijama kaip miško aikštelė.
KET nereglamentuoja vejos sąvokos reikšmės. Teisės teorijoje taikomas lingvistinis teisės aiškinimo būdas, padedantis atskleisti, suvokti teisės normos turinį (prasmę) tuo atveju, kai teisės normos turinys nėra atskleidžiamas teisės akte. Skiriama lingvistinio aiškinimo taisyklė – bendrinės kalbos pirmumo prezumpcija, reiškianti, jog jeigu yra visiems mokslams bendra, o ne teisinė sąvoka, tai ji aiškinama ta prasme, kaip ji suprantame bendrinėje kalboje. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, Vilnius) nurodytos šios žodžio „veja“ reikšmės – jauna žolė, pievelė. Veja – žemės sklypas, dekoratyviniais tikslais apsėtas žolėmis, kurių mišinys dažniausiai imamas toks, kad išaugtų tankus žolynas ir susidarytų tvirta velėna. Dažniausiai sėjamos miglės, eraičinai, svidrės, smilgos. Veja keletą kartų per metus trumpai ir lygiai kerpama (pjaunama) (Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. IV, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 21 psl.). Akivaizdu, kad fotonuotraukose užfiksuota vieta, kurioje buvo pastatytas R.J. automobilis, neatitinka vejos sąvokos.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu, liudytojos Renatos Tumaitės parodymais bei fotonuotraukomis nustatyta, kad pažeidimo padarymo vietoje nėra kelio ženklų, draudžiančių transporto priemonėms sustoti ar stovėti.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ginčijamu nutarimu R.J. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, todėl nutarimas naikintinas, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
skundą patenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2009 m. liepos 31 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo R.J. už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirta 50 litų bauda, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.