Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-12-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3237-540/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-01
Bylos Nr.
A15.-3237-540/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01995-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
M. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3237-540/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01995-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 1.5.7; 16.9.1; 16.9.11; 16.9.16; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. T.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. spalio 11 d., 20.19 val. Kaune, Taikos pr. 41, M. T. vairavo transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,30 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti, kai jis 2017-05-19 Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta techninė apžiūra, kuri neapdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu bei vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais neužsisegęs jų. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 14, 226, 196 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko trečią kartą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo pranešta tinkamai. (b. l. 1) Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė. Jam neatvykus į 2017 m. lapkričio 2 d. vykusį teismo posėdį, buvo priimta teismo nutartis dėl jo atvesdinimo į 2017 m. lapkričio 16 d. 9.00 val. paskirtą teismo posėdį, tačiau į šį teismo posėdį jis nebuvo pristatytas. Iš gauto Kauno AVPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus rašto matyti, kad žinomu M. T. gyvenamosios vietos adresu jis nebuvo rastas bei jo senelis M. J. paaiškino, kad anūkas kartu su juo negyvena ir kur jis šiuo metu galėtų būti, nežino. Apie 2017 m. gruodžio 1 d. 10.00 val. paskirtą teismo posėdį M. T. buvo informuotas pranešimu, tačiau į paskirtą teismo posėdį jis neatvyko. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl byla nagrinėjama M. T. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio M. T. paaiškinimo matyti, kad jis jame nurodė, jog alkoholį vartojo 19.30 val., vairavo, nes kitokio būdo grįžti namo neturėjo, dėl tokių savo veiksmų labai gailisi (b. l. 6).

Administracinių nusižengimų padarymo faktą ir M. T. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2), alkotesterio parodymai, iš kurių matyti, kad 2017-10-11 20:19 val. M. T. nustatytas 1,30 promilių girtumas (b. l. 3), patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesterio patikra galioja iki 2017-12-07 (b. l. 4), tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo (b. l. 5), M. T. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl nusižengimų prisipažįsta ir gailisi (b. l. 6), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 7-8), policijos pranešimas (b. l. 9), VĮ Regitra duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad automobilio „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. N. (b. l. 10), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad M. T. baustas administracine tvarka (b. l. 11-18), kita bylos medžiaga.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. T. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,30 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes teisė yra atimta už vairavimą esant neblaiviam laikotarpiui nuo 2017-05-19 iki 2020-05-18. Be to, vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta techninė apžiūra, kuri neapdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu bei neužsisegęs saugos diržais ir tokiais veiksmais padarė ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje ir 432 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, todėl yra baustinas.

M. T. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nors savo paaiškinime M. T. nurodė, jog jis dėl padarytų nusižengimų gailisi, tačiau ši aplinkybė nepripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad M. T. ne kartą baustas administracine tvarka už analogiškus teisės pažeidimus, t. y. tiek už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam, tiek neturint teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 11-18). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso K. N.. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas patenka į ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusižengimų, kuriuos padarius transporto priemonė privalomai konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise ji priklauso. Tačiau įstatymo leidėjas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatė sąlygas, kurioms esant gali būti konfiskuojama nusižengimą padariusiam asmeniui nepriklausanti transporto priemonė. Viena iš tokių sąlygų yra nustatymas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Teismo priimtomis priemonėmis (b. l. 33) nebuvo galimybės surasti transporto priemonės savininką K. N. ir jį dėl jo vardu registruotos transporto priemonės perdavimo vairuoti M. T. apklausti teismo posėdyje. Iš byloje esančio atsakomybėn traukiamo asmens M. T. paaiškinimo matyti, kad tyrimo metu jam nebuvo užduotas klausimas dėl transporto priemonės priklausomybės bei jos disponavimo pagrindo. Kitų duomenų, kad transporto priemonė priklausė ne K. N., byloje nėra. Įvertinus išdėstytą konstatuojama, kad nesudarius transporto priemonės savininkui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir konfiskavus jo vardu registruotą transporto priemonę, butų pažeista savininko teisių gynyba. Įvertinus surinktus įrodymus bei išnaudojus visas galimybes dėl tiek M. T., tiek K. N. dalyvavimo teismo posėdyje užtikrinimo, konstatuojama, kad šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja, t. y. automobilio savininkui K. N. buvo žinoma, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Be paminėtų aplinkybių svarbu tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei nusižengimą padariusiam asmeniui, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su nusižengimo padarymu susijęs, be to, šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti ANK 427 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, M. T. skirtinos baudos, numatytos ANK 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies, 427 straipsnio 1 dalies ir 432 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose be transporto priemonės konfiskavimo (ANK 25 str. 2 d., 29 str.). ANK 427 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl M. T. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1-2, 5 dalimis, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, ir:

-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, skirti 90 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą;

-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams be transporto priemonės „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje, skirti 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams be transporto priemonės „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17073547709.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė