Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-03-05 · Administracinė byla Nr. I-20-386/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-03-05
Bylos Nr.
I-20-386/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-20-386/2009
Bylos kategorija 1.12
Procesinio sprendimo kategorijos 16.4;74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. M. , atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui G. S. , 2009-02-23 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. M. prašymu (b.l. 4-7) prašo teismo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-22 įsakymą Nr. 30-TE-102 „Dėl tarnybos eigos“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Prašyme nurodoma, kad 2008-11-21 buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-IS-92 „Dėl Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK pareigūnų veiksmų“ (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad trūkstant lėšų kurui, pareiškėjas eksploatuodamas tarnybinį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , savanoriškai ir neatlygintinai įsigydamas degalus už asmenines lėšas ir panaudodamas juos tarnybinių užduočių vykdymui savo veiksmais pažeidė Kretingos r. PK viršininko 2007-05-17 įsakymu Nr. 69-V-61 patvirtintas Kretingos r. PK tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisykles ir padarė tarnybinį nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-22 įsakymu Nr. 30-TE-102 „Dėl tarnybos eigos“ (toliau – Įsakymas) pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka. Mano, kad tarnybinis patikrinimas yra atliktas neobjektyviai, neišsamiai, tendencingai, pažeidžiant Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ nuostatas, o įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.

Skundžiamas įsakymas yra individualus administracinis aktas, todėl jam keliami reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2001-01-31 c.b. Nr. 3K-3-135/2001 paskelbė nutartį, kurioje konstatavo, jog drausminė atsakomybė yra individuali, taikoma asmeniui, siekia daryti įtaką jo elgesiui nubaudimu ir prevenciniu poveikiu. Paskirta nuobauda turi būti teisinga, kadangi kitu atveju ji gali turėti neproporcingą baudžiamąją reikšmę, dėl to susilpnėtų jos auklėjamasis poveikis jam ir kitiems darbuotojams. Kitiems darbuotojams tokia nuobauda atrodys ne teisinga, bet gąsdinanti, dėl to jos prevencinis poveikis neduos reikiamo efekto. Iš įsakymo turinio visiškai neaišku, kokį tarnybinį nusižengimą padarė pareiškėjas. Jis iki šiol nėra supažindintas su tarnybinio patikrinimo išvada, kadangi atsakingi pareigūnai piktybiškai jos nepateikė pareiškėjui susipažinti, nors jis raštu kreipėsi į Policijos departamento prie VRM Vidaus tyrimų valdybos viršininką, kad leistų tai padaryti. V. M. teigia, kad buvo nuvykęs į Vidaus tyrimų valdybą, tačiau viršininko pavaduotojas A. N. su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada susipažinti neleido. Prašyme nurodoma, kad nėra nurodytas Įsakymo faktinis pagrindas, nes nei teisės aktais, nei objektyviomis aplinkybėmis nekonkretizuota, už ką pareiškėjas baudžiamas. Tokios Įsakymo ir Išvados formuluotės apriboja pareiškėjui galimybę teisingai suprasti tarnybinio nusižengimo sudėtį, ir nepagrįstai klaidinama dėl kaltinimo, nuo kurio pareiškėjas turi gintis, ribų ir apimties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-l514/2006). Vertinant tai, kad tarnybinė atsakomybė yra individuali, Įsakyme turėjo būti nurodyta, kokius konkrečius reikalavimus V. M. pažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

Prašyme pareiškėjas taip pat pasisako dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo trūkumų. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo, panaikinimo procedūrą. Tvarkos 17 p. nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo Tvarkos priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. V. M. teigimu, jo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas Policijos departamento prie VRM Vidaus tyrimų valdyboje buvo pradėtas 2008-09-22. 2008-11-11, praėjus 50 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradėjimo, Vidaus tyrimų valdybos pareigūnas pateikė pareiškėjui pasirašytinai susipažinti su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, kuris buvo atsiųstas faksu, sunkiai įskaitomas. Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo forma, turinys bei pateikimo susipažinti forma neatitiko Tvarkos reikalavimų. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie tarnybinio patikrinimo pradėjimą, jam nebuvo išaiškintos teisės bei nebuvo pateikti jokie turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą, nors Tvarkos 17 p. tai numato. Atlikus tarnybinį patikrinimą pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir Išvada susipažinti, nors Tvarkos 16.2 p. numatyta, kad tikrinamas pareigūnas turi teisę, baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Pareiškėjo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių, t.y. padarytų procedūrinių pažeidimų, skirta tarnybinė nuobauda už minėtus pažeidimus yra neteisėta, pažeidžianti Tvarkos 17 p., 16.2 p. ir Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. 1 p. nuostatas. Be to, pareiškėjas pažymi, kad Išvadoje visiškai neištirti subjektyvieji požymiai, bet a priori nepagrįstai (formaliai) konstatuojama V. M. kaltė. Tarnybinis nusižengimas konstatuojamas, pažeidžiant Tvarkos 20 p. reikalavimus, nes surašant tarnybinio patikrinimo išvadą turi būti išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-07-03 Administracinių bylų dėl tarnybos ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime išaiškino, jog tyrimą atliekantis pareigūnas yra įpareigotas surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Minėtoje išvadoje buvo pateikta tik subjektyvi tikrintojo nuomonė, visiškai netikrinti mano paaiškinime išdėstyti teiginiai kiti įrodymai. Todėl nagrinėjamu atveju buvo paneigtas Tvarkos 2 p. nustatytas tarnybinio patikrinimo atlikimo tikslas ir pažeisti 20 p. suformuluoti turinio reikalavimai išvadai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b.l. 12-13) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad Išvada surašyta vadovaujantis Tvarkos nuostatomis. Įsakymas priimtas vadovaujantis Išvada ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų etikos komisijos 2008-12-21 posėdžio protokolo Nr. EK-1 nutarimu, kurie vertinami kaip Įsakymą papildantys ir nuo jo neatsiejami dokumentai. Išvadoje aprašytos tarnybinio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, t.y. laikinai einantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato viršininko pareigas A. G. 2008-10-06 raštu Nr. 30-69-5-S-6 informavo, kad jis ir policijos pareigūnai V. M. , E. N. , A. V. ir L. V. , besinaudodami tarnybiniu automobiliu pylė degalus papildomai už asmenines lėšas; netikslumai kelionės lape galėjo atsirasti kažkuriam iš pareigūnų už savo asmenines lėšas papildomai įsigijus kuro ir nepridėjus kasos aparato kvito. Šiuos teiginius A. G. patvirtino pridėdamas ir pareiškėjo 2008-10-03 tarnybinį pranešimą. Pareiškėjas nurodė, jog besinaudodamas tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , degalinėse papildomai įsigytą už asmenines lėšas kurą pylė į minėtą tarnybinį automobilį, o degalų pirkimo kvitus pridėjo prie kelionės lapų. Atsakovo teigimu, tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas melavo ir trukdė tarnybinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams nustatyti objektyvią tiesą, nes jis 2008 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais degalinėje „Trevena“ už asmenines lėšas nepirko papildomai kuro tarnybiniam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Tuo jis nevykdė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.20 p. (vengti piktybiškai sakyti netiesą) nuostatų bei padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo veiksmai prieštarauja Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse įtvirtintiems policijos pareigūno profesinės etikos principams (teisingumo, sąžiningumo, padorumo ir pavyzdingumo). Laikytis šio Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimų – kiekvieno policijos pareigūno pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei kompetentingų pareigūnų sprendimu tarnybinę atsakomybę. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui buvo siūloma spręsti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą, prieš tai pastarojo veiksmus apsvarsčius etikos komisijoje. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 5-V-612 patvirtino Policijos įstaigų pareigūnų etikos komisijų nuostatus. Etikos komisija padeda policijos įstaigos viršininkui palaikyti tinkamą tarnybinę drausmę ir etikos normų laikymąsi policijos įstaigoje, vertina policijos įstaigos pareigūnų padarytus etikos normų pažeidimus. 2008-12-21 etikos komisijos posėdžio metu pareiškėjas pareiškė, kad yra susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada ir pripažino savo kaltę. Etikos komisija įvertinusi pareiškėjo etikos normų pažeidimą vienbalsiai įstaigos viršininkui pasiūlė pareiškėją bausti tarnybine tvarka. Kadangi pareiškėjas nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.20 p. reikalavimų, konstatuotina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.). Už tarnybinius nusižengimus yra skiriamos tarnybinės nuobaudos (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d.). Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai, nuobaudų skyrimo tvarka nepažeista, nuobaudos rūšis parinkta tinkama, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

Atsakovo atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Prašymas tenkintinas.

Dėl tarnybinio patikrinimo procedūrinių pažeidimų.

Skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-22 įsakymu Nr. 30-TE-102 „Dėl tarnybos eigos“ (toliau – Įsakymas) pareiškėjui V. M. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, jo tarnybą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, kuris nustato pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos pareigūnų statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas (toliau - Statutas). Statuto 26 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų, tame tarpe ir pastaba. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o 8 dalyje numatyta, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - Tvarka). Pagrindinis šios Tvarkos tikslas - sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos (Tvarkos 2 punktas). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas - Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Tvarkos 4.2 punktas). Tvarkos 6 punkte numatyta, kad tarnybinio patikrinimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau - tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau - pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.

Kaip matyti iš pateiktos tarnybinio patikrinimo medžiagos, tarnybinis patikrinimas dėl galimai neteisėtų Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų, naudojant tarnybinį automobilį „VW Passat“, valstybinio Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) , pradėtas 2008-09-22 Lietuvos policijos generalinio komisaro pavedimu. Vėliau tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas iki 2008-11-21 (tarnybinio patikrinimo bylos psl. 1-2).

Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo V. M. įteiktas 2008-11-11 (tarnybinio patikrinimo bylos psl. 110). Pareiškėjas šią aplinkybę įvardina kaip teisinį pagrindą ginčijamo įsakymo panaikinimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių, susijusių su tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų nepaisymu bei draudimo skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį nusižengimą nepaisymu, laiko besąlyginiu pagrindu pripažinti neteisėtu įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtosios nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008).

Teismas konstatuoja, kad pranešimas V. M. įteiktas praėjus daugiau nei 20 dienų.nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, t.y. 2008-11-11. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2008-11-21. Teismo nuomone, per šį 10 dienų terminą pareiškėjas turėjo pakankamai laiko realizuoti savo teises, numatytas Tvarkos 16 punkte, t.y. pateikti paaiškinimą, prašymus ir įrodymus, kurie padėtų nustatyti objektyvią tiesą. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo bylos medžiagos V. M. paaiškinimą dėl tarnybinio patikrinimo pateikė 2008-11-12 (tarnybinio patikrinimo bylos psl. 100). Daugiau jokių įrodymų ar prašymų neteikė iki pat tarnybinio patikrinimo procedūros pabaigos, todėl šis procedūrinis pažeidimas laikytinas formaliu, neturinčiu esminės įtakos tarnybinės nuobaudos pagrįstumui ir teisėtumui.

Pareiškėjas savo prašyme akcentuoja ir tai, jog skundžiamas įsakymas neatitinka viešojo administravimo įstatymo nuostatų, kadangi nėra nurodytas faktinis pagrindas, už ką jam skiriama tarnybinė nuobauda. Kaip minėta teismo sprendime, tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodyti faktai bei jų teisinis įvertinimas yra įsakymo, t.y. yra individualaus teisės akto dalimi, todėl įsakyme skirti tarnybinę nuobaudą nebūtina aptarti padarytus pažeidimus ir išvardinti pažeistas teisės normas. Klaipėdos AVPK viršininko 2008-12-22 įsakyme Nr. 30-TE-103 dėl tarnybos eigos nurodoma, kad jį priimant remtasi 2008-11-21 tarnybinio patikrinimo išvada Nr.5-11-IS-92, Klaipėdos AVPK pareigūnų etikos komisijos posėdžio 2008-12-12 protokolo Nr. EK-1 nutarimu, todėl pareiškėjo teiginys, kad atsakovo įsakymas priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nebuvo leista susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada. Teismas pažymi, kad pagrindines garantijas, užtikrinančias pareigūnų teises skiriant jiems tarnybines nuobaudas, nustato Statuto 26 straipsnis, o kitas garantijas nustato Tvarkos 16 punktas. Tvarkos 16.2 punktas numato, kad pareigūnas turi teisę baigus tarnybinį patikrinimą susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada bei patikrinimo metu surinkta medžiaga. Tačiau Tvarka nenustato pareigos tarnybinį patikrinimą atliekančiai institucijai tikrinamą pareigūną privalomai supažindinti su tarnybinio patikrinimo išvada. Tvarkos 16.2 punktas tik garantuoja teisę pareigūnui susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, nekonkretizuodamas termino, per kurį jis tai gali padaryti (Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas 2.2.4.5.). Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų teikęs raštišką prašymą susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir toks prašymas būtų nepatenkintas nėra, todėl jo teiginys dėl šio procedūrinio pažeidimo nepagrįstas.

Dėl tarnybinio patikrinimo išvados turinio pagrįstumo ir teisėtumo

Kaip nurodyta teismo sprendime, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veiklos įvertinimas.

Pažymėtina ir tai, kad pagal 2008-09-19 A. N. tarnybinio pranešimo turinį, tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl tarnybinio automobilio „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , galimo naudojimo ne tarnybos tikslams ir automobilio eksploatavimo tvarkos pažeidimų. 2008-11-10 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo (patikrinimo išvados medžiagos 110 lapas) taip pat nurodoma, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl galimai policijos pareigūno vardo pažeminimo. Taigi pagal šiuos požymius pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tarnybinio patikrinimo išvada konstatuojant, kad pareiškėjas eksploatuodamas tarnybinį automobilį pažeidė nustatytą tvarką, tai ir turi būti kvalifikuojama konkrečiai nurodant kokia ir kokiu norminiu ar individualiu aktu patvirtinta transporto priemonės eksploatavimo tvarka, jos punktas, yra pažeista ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tačiau 2008-11-21 tarnybinio patikrinimo išvadoje apibendrintai konstatuojama pažeidimo esmė – V. M. tarnybinio patikrinimo metu melavo, jog besinaudodamas tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , degalinėse papildomai už asmenines lėšas pirko degalus minėtam tarnybiniam automobiliui. Tuo trukdė tarnybinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams nustatyti objektyvią tiesą. Pareigūnas nevykdė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.20 punkto nuostatų. Tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Iš tarnybinio patikrinimo išvados konstatuojamosios dalies akivaizdu, kad pareigūnas kaltinamas pažeidęs ne konkrečią automobilio eksploatavimą reglamentuojančią tvarką, pažeminęs pareigūno vardą, o nesilaikęs Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso normų. Iš tarnybinio patikrinimo išvados neaišku ar šis pažeidimas inkriminuojamas jau kaip naujas nusižengimas, išaiškėjęs tarnybinio patikrinimo metu, teigiant, kad pareigūnas melavo tarnybinio patikrinimo metu jį atliekantiems pareigūnams siekdamas išvengti atsakomybės, ar ši veika įvykdyta būtent jam teikiant tikrovės neatitinkančius duomenis dėl kuro įsigijimo ir automobilio ridos pateisinimo.

Pareiškėjas savo 2008-10-03, 2008-10-17 ir 2008-11-12 tarnybiniuose pranešimuose (tarnybinio patikrinimo bylos psl. 75, 100) ir teisminio nagrinėjimo metu nurodo, kad yra pirkęs ir pylęs kurą į tarnybinį automobilį „VW Passat“, kasos aparato čekius pridėdavo prie kelionės lapo, kompensacijos už šį kurą nėra gavęs. Iš byloje teikiamo 2008-05-29 Kretingos rajono PK viršininko 2008-05-29 įsakymo Nr. 69-1-V-55, nustatyta, kad automobiliu VW Passat, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) naudojasi 8 Kretingos rajono PK pareigūnai (tarnybinio patikrinimo bylos psl. 86). Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2008-05-29 įsakymu Nr.69-1-V-55 „Dėl autotransporto priemonių paskyrimo“ atsakingu už automobilio VW Passat, valstybinio ženklo numeris Nr.(duomenys neskelbtini), eksploataciją ir priežiūrą paskirtas A. G. ir Kriminalinės policijos skyriaus patrulis E. N. , kuris ir pildė minėto automobilio kelionės lapus. E. N. savo tarnybiniame pranešime (tarnybinio patikrinimo bylos psl. 76) nurodė, kad darbo dienos eigoje tarnybiniu automobiliu naudodavosi keli pareigūnai. Pareigūnai pirkdami degalus už savo asmenines lėšas prie kelionės lapo palikdavo degalinės kasos aparato kvitus, tačiau koks konkrečiai pareigūnas ir kada pylė kurą negali pasakyti. Kiti Kretingos rajono PK pareigūnai taip pat savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad darbo valandomis tarnybiniu ir ne tik minėtuoju automobiliu naudojasi keli pareigūnai ir ne kartą yra pylę degalus už savo asmenines lėšas.

Teismas konstatuoja, kad nėra surinkta svarių įrodymų, jog pareiškėjas būtų melavęs dėl degalų pirkimo automobiliui, nenurodyta, jokių konkrečių faktų ar epizodų. Teismas konstatuoja, kad esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas neišsamus, išvados padarytos remiantis prielaidomis. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti galimai įvykdytą nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus pareigūnas, būtina tokį nusižengimą pagrįsti objektyviais įrodymais, o ne remtis tik prielaidomis. Teismui teikiamas vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina pareiškėjui inkriminuojamos veikos įvykdymo, kadangi filmuota vaizdo medžiaga yra fiksuotas kuro įsigijimas kitiems automobiliams.

Tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo ), tai yra individualaus teisės akto dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A6-1514/2006). Pastebėtina, kad pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo patikrinimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus pareigūnas. Būtina tokį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. 2008-11-21 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-IS-92 nurodomi V. M. pažeidimai, tačiau konkrečios aplinkybės, patvirtinančios šiuos pažeidimus, išvadoje aiškiai, t. y. siejant tam tikras nustatytas aplinkybes su atitinkamos teisės normos pažeidimu, paprastai nenurodomos. Išvadoje taip pat minimos tam tikros aplinkybės (tariamas kuro įsigijimas iš trečiųjų asmenų, faktinės automobilio ridos duomenų melagingas pateikimas ir t. t.), tačiau vėlgi paprastai nėra nurodoma, kokiais objektyviais įrodymais šie faktai yra patvirtinami. Savo ruožtu, tarnybinis nusižengimas yra tik priešingas teisei veikimas ar neveikimas (Tvarkos 4.2. punktas). Taigi būtina nurodyti bei įrodyti ir veiką ar neveikimą ir jos priešingumą teisei. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje, Tvarkos 4.2 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes.

2008-11-21 išvadoje taip pat nėra duomenų apie dėl minimų pažeidimų padarytą žalą ir jos pobūdį, tarnybinio nusižengimo pasekmes (galimas pasekmes). Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo pasekmės yra vienas iš kriterijų, į kurį privaloma atsižvelgti skiriant tarnybinę nuobaudą (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalis, Tvarkos 5.2. punktas).

Dėl paminėtų priežasčių akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka Tvarkos 20 punkto reikalavimų. Joje neaptartos visos tarnybinio nusižengimo nustatymui bei tarnybinės nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės. Todėl šios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma pakankamai motyvuota, pagrįsta ir teisėta.

Dėl Etikos komisijos protokolinio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo

Tarnybinio patikrinimo išvada konstatuota, kad V. M. nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.20 punkto (vengti piktybiškai sakyti netiesą) nuostatų reikalavimų ir Klaipėdos AVPK viršininkui pasiūlyta pareiškėjo V. M. tarnybinės atsakomybės klausimą spręsti tik po to, kai jo veiksmai bus apsvarstyti Klaipėdos AVPK tarnybinės etikos komisijoje.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-10-15 įsakymu Nr. 5-V-612 patvirtinti Policijos įstaigų pareigūnų etikos komisijų nuostatai, 2008-10-28 Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-84 sudaryta pareigūnų etikos komisija. Pagal Etikos komisijos nuostatų 9 punktą, komisijos protokoliniai nutarimai yra priimami komisijos nariams susipažinus su svarstoma medžiaga ir įvertinus visas aplinkybes. Byloje pateiktas 2008-12-12 Etikos komisijos posėdžio protokolas patvirtina tai, kad komisija neatliko savarankiško tyrimo dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo, o apsiribojo tarnybinio patikrinimo išvados vertinimu, ką patvirtina ir 3 punktu įvardinta svarstomo klausimo formuluotė (b.l. 19). Iš to seka, kad komisija faktiškai tik pritarė pateiktai tarnybinio patikrinimo išvadai, jokio savarankiško pareigūno veiksmų tyrimo ir vertinimo neatliko.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-10-15 įsakymu Nr. 5-V-612 patvirtintus Policijos įstaigų pareigūnų etikos komisijų nuostatus, jų 5.5 punktą, komisija turi teisę konstatuoti etikos normų pažeidimą ir taikyti pareigūnui poveikio priemones. Pagal Etikos komisijos nuostatų 5.5.3 punktą, etikos komisija gali siūlyti įstaigos viršininkui pareigūną bausti tarnybine tvarka. Taigi komisija pirmiausia privalo konstatuoti etikos normų pažeidimą ir tik konstatavus etikos normų pažeidimą yra pagrindas siūlyti įstaigos vadovui pareigūną bausti tarnybine tvarka. Pagal Klaipėdos apskrities VPK Pareigūnų etikos komisijos 2008-12-12 posėdžio protokolo Nr. EK-1 duomenis komisija nepriėmė jokio protokolinio nutarimo, kuriuo būtų konstatavusi, kad V. M. pažeidė etikos kodekso normas, tačiau nutarė jį siūlyti bausti tarnybine tvarka. Todėl konstatuojama, kad komisija nesilaikė Etikos komisijų nuostatų 5.5 punkto reikalavimų, kadangi tik konstatavus konkretų etikos normų pažeidimą galimas siūlymas bausti pareigūną tarnybine tvarka.

Dėl nurodytų aplinkybių tarnybinio patikrinimo išvados, Etikos komisijos protokolo pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma pakankamai motyvuota, pagrįsta, todėl ginčijamas 2008-12-22 įsakymas Nr. 30-TE-103 inter alia yra nepagrįstas ir naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu,

nusp rendė:

pareiškėjo V. M. prašymą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-22 įsakymą Nr. 30-TE-103 “Dėl tarnybos eigos“, kuriuo V. M. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja Laimutė Jokubauskaitė