Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui posūniui D. Z., o būtent: jis, 2016 m. lapkričio 4 d., apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), du kartus delnu trenkė mažamečiui posūniui D. Z. į dešinį petį ir vieną kartą delnu trenkė į pakaušį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais G. M. padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

G. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. 2016-11-05 apklausos metu G. M. parodė, kad dėl įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltės nepripažįsta visiškai. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas. Jį perskaitė, kuo įtariamas supranta. Parodymus duoti sutinka. Lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine J. G., jos sūnumi D., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jų bendra dukra G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Butas yra bendrabučio tipo, jis nuomojamas. Su J. kartu gyvena 9 metus. Būna, kad pasibara. 2012 m., kai sugyventinė girtavo, jis buvo ją pastūmęs, kad ji nusiramintų, tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris baigėsi susitaikymu. Po to sugyventinė užsikodavo ir jokių smurto atvejų šeimoje nebuvo. 2016-11-04 vakare, kelintą valandą neprisimena, jis grįžo namo. J. tuo metu buvo bendro naudojimo virtuvėje su kaimyne, o vaikai lakstė koridoriuje. J. buvo ant jo pikta, nes grįžo išgėręs. Jis atsisėdo kambaryje ant lovos ir žiūrėjo televizorių. J. tai ateidavo į kambarį, tai vėl išeidavo į virtuvę ir vis burbėjo dėl to, kad jis išgėręs. Jis sakė jai, kad neburbėtų. Po to J. sūnus D. atėjo į kambarį ir pradėjo žaisti kompiuterinį žaidimą. Tarp jo ir vaiko jokio konflikto visiškai nebuvo. Netrukus J. atėjo iš koridoriaus į kambarį kartu su policijos pareigūnais. J. jam pasakė, kad ruoštųsi, nes jį išveš. Pareigūnai paklausė J., kokiu pagrindu jie turi jį išvežti, o ji atsakė, kad jis mušė vaiką. Policijos pareigūnė girdint jam ir J. paklausė D., ar jis jį tikrai mušė, D. pasižiūrėjo į mamą ir linktelėjęs galva atsakė, kad taip, mušė. Tada policijos pareigūnai jį išvežė į policijos komisariatą. Jis savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes vaiko tikrai nemušė ir net nebarė. Sugyventinė jam jau ne kartą yra grasinusi, kad iškvies policiją, jei grįš namo girtas, mano dėl to ji taip ir pasielgė (b. l. 40). 2016-12-30, papildomos apklausos metu, įtariamasis G. M. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad jam yra išaiškinta, jog yra paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Širvintų rajono (duomenys neskelbtini) kaimo, ir nesiartinti prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. G. bei D. Z.. Jis yra įspėtas, jog pažeidus kardomąją priemonę, jam gali būti taikoma griežtesnė kardomoji priemonė. Pripažįsta, jog lankėsi minėtu adresu, tačiau jį J. G. pati įleido, pažada ten daugiau nesilankyti (b. l. 55). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, 2017-02-17 apklausos metu, G. M. parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta visiškai. 2016-11-04, apie 21.00 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, buvo tikrai girtas. Tuo metu jo sugyventinė J. G. buvo bendro naudojimo virtuvėje su dukra G., o jis su J. sūnumi D. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo kambaryje. D. per ilgai žaidė kompiuteriu ir jo neklausė. Jis jam liepė išjungti kompiuterį, tačiau šis neklausė, todėl nusprendė paauklėti vaiką. Pripažįsta, jog trinktelėjo 2 kartus D. į petį, berods dešinį, ir vieną kartą trenkė į pakaušį. D. pradėjo šaukti mamai, ir ši atbėgo į kambarį. J. iškvietė policijos pareigūnus ir šie jį išsivežė į komisariatą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Anksčiau savo kaltės nepripažino, nes bijojo atsakomybės. Sutinka užbaigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu, paskiriant viešųjų darbų (b. l. 63).

Liudytojos J. G. 2016-11-04 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-11-04, apie 19.30 val., ji grįžo po darbo namo (duomenys neskelbtini). Namuose jau buvo grįžęs jos sugyventinis G. M.. Jis buvo neblaivus. Prieš 21 val. ji nuėjo į bendro naudojimo virtuvę parūkyti, kur bendravo su kaimyne. Grįžusi į kambarį pastebėjo, kad jos sūnus D. yra apsiverkęs ir išsigandęs. Paklausus jo, kas atsitiko, jis jai pasakė, kad bendrame koridoriuje žaidė su kaimynų mergaite, kuri G. M. pasiskundė, kad D. ją nuskriaudė. Tada G. M., norėdamas paauklėti D., kambaryje jį apšaukė, rankomis mosavo jam prieš veidą ir galiausiai ranka jam sudavė į dešinę ranką ir pakaušį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl patirtų smūgių D. pradėjo verkti. Sužinojusi tai ji paskambino į policiją. Atvykę pareigūnai išsivežė G. M. į policijos komisariatą. Su G. M. jie kartu gyvena apie 11 metų, veda bendrą ūkį, šiuo metu gyvena nuomotame bute. D. nėra jų bendras vaikas, bet kartu su juo jie sulaukė dukters G. G., kuriai septyneri metai. Duktė nematė, kaip buvo mušamas D., nes buvo kartu su ja virtuvėje. G. M. fizinį ir psichologinį smurtą naudoja prieš juos visus jau ne pirmą kartą, bet į policiją ji kreipėsi pirmą kartą (b. l. 1-2). 2017-01-30 papildomos apklausos metu liudytoja J. G.papildomai parodė, kad 2016-11-04, apie 21.00 val., jos nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), jos dabar jau buvęs sugyventinis G. M. panaudojo fizinį smurtą prieš jos sūnų D. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Dukra G. minėto įvykio nematė, kadangi buvo su ja bendro naudojimo virtuvėje. Kodėl pareiškime parašė, kad dukra matė įvykį, negali paaiškinti, kadangi buvo labai susijaudinusi dėl vaiko. Kuomet atvyko policijos patruliai, tiek jie, tiek ji klausė D., į kurią kūno vietą patėvis šiam trenkė. Vaikas buvo susijaudinęs ir atsakė, kad delnu į dešinį petį. Pareigūnai sulaikė G. ir pristatė į komisariatą. Vėliau, apie 23.30 val., pas ją atvyko policijos tyrėjas. Iki tol ji dar papildomai bendravo su sūnumi, guodė šį ir sūnus jai pasakė, kad patėvis jam trenkė ne tik į ranką, tačiau dar ir delnu į pakaušį, o anksčiau to nepaminėjo, nes sakėsi buvo labai susijaudinęs. Šiuos sūnaus žodžius ji perpasakojo tyrėjui. Kuomet 2016-12-21 jos sūnus D. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, šis pasakė, kad patėvis jam trenkė į kairę ranką ir į pakaušį. Mananti, kad vaikas iš jaudulio galėjo supainioti į kurią iš tikrųjų ranką jam trenkė patėvis, tačiau iš vaiko pasakojimų, į pakaušį jam patėvis trenkė tikrai, ir ji tikinti savo vaiku. Mananti, kad tiek jos, tiek D. parodymų nesutapimai gali būti tik dėl didelio jaudulio dėl patirto smurto (b. l. 18).

Nepilnamečio liudytojo D. Z. 2016-12-21 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jį pakvietė, jog išsiaiškinti, kas tą vakarą atsitiko. Buvo vakaras, jis sėdėjo ant kėdės, žaidė kompiuteriu. Buvo atėjusi mamos draugė su vaikais. Yra tokia mergaitė D., kuri užsigavo, ji pasakė, kad jis ją užgavo. Tėtis buvo tualete. D. nubėgo į virtuvę, kur sėdėjo jo mama su drauge ir pasakė, kad jis ją užgavo. Tėtis atėjęs pradėjo keiktis, trenkė jam į pakaušį, o tada į kairę ranką. Tėtis G. M. jam trenkė. Pagal kvapą ir pagal elgesį atpažintų, kad žmogus yra išgėręs. Tėtis buvo, aišku, kad išgėręs tą vakarą, jis vos paėjo, keikėsi. Ir elgesys ir eisena rodė, kad tėtis išgėręs. Jis trenkė jam per pakaušį ir per ranką. Vieną kartą į pakaušį ir porą kartų trenkė kumščiu į ranką. Skaudėjo jam. Tai buvo vakare. Tai buvo 2016 metų rudenį. Tuo metu jis buvo kambary, (duomenys neskelbtini). Jis, jo sesė, mama ir tėtis M. gyvena šiuo adresu. Tėtis jam trenkė į kairę ranką. Dar tempė už rankos. Dešinei rankai tėtis nieko nepadarė. Buvo atvažiavusi policija. Atvažiavo, tada jį apklausė. Paklausė, ar mama rašys pareiškimą. Mama rašė pareiškimą, kol jį apklausinėjo. Jo klausė beveik to paties, kur trenkė. Rodė taip pat policijai, kaip rodo dabar (b. l. 27-28).

Liudytojos E. S. 2017-02-01 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o kaimynė J. G. gyvena 22-ame bute. Ji su Jelena bendrauju apie 3 metus, gerai sutaria. J. gyveno su sugyventiniu G. M. ir dviem vaikais. Kiek jai yra žinoma, vyresnysis berniukas D., apie 10 metų amžiaus yra J. sūnus, o jaunesnė mergaitė yra jų bendras vaikas. J. gyvena tvarkingai, nevartoja alkoholio, o sugyventinis G. yra tikras alkoholikas, nuolat gerdavo ir šūkaudavo, visiškai nesirūpina šeima. 2016-11-04, apie 21.00 val., ji kartu su J. buvo bendro naudojimo virtuvėje, šalia buvo ir J. dukra, o sūnus buvo bute su G.. Jos su J. ruošė valgyti, ir išgirdo kaip J. sūnus D. šaukia: „mama, jis prie manęs lenda, muša mane“. J. iš karto nuėjo namo, netrukus ir ji nuėjo iš paskos. D. verkė, jos abi su Jelena paklausė vaiko, kur šiam trenkė, ir D. susijaudinęs parodė, kad G. mosavo rankomis prieš jį ir trenkė į ranką. Į kurią ranką trenkė, ji nepamena. Daugiau, berods, nerodė, kad kažkur būtų trenkęs sugyventinis. G. pasakė, kad D. meluoja ir nieko čia neatsitiko, tačiau ji matė, kad D. labai susijaudinęs ir jautėsi, jog patyrė fizinį smurtą. G. buvo labai girtas. J. neištvėrusi iškvietė policiją. Kol laukė policijos, kartu su vaikais buvo virtuvėje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, Jelena paaiškino situaciją ir pareigūnai išsivežė G. į komisariatą. Kiek ji pažįsta J. ir G., tai G. nuolat vartodavo alkoholį ir šūkaudavo tiek ant vaikų, tiek ant J., niekuo nesirūpindavo. Šiuo metu G. negyvena kartu su J. ir vaikais (b. l. 31).

Liudytojo A. S. 2017-01-26 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2016-11-04, dirbant kartu su vyriausiąja patrule A. B. – S., apie 21.00 val. Iš VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), girtas patėvis sumušė posūnį. Nuvykus minėtu adresu į juos kreipėsi vaiko motina J. G., kuri paaiškino, kad ši buvo išėjusi į bendro naudojimo virtuvę, o tuo metu kambaryje buvo likęs jos sūnus D. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir šiam girtas sugyventinis G. M. trenkė kumščiu į petį. Jis paklausė D. Z., ar patėvis jam trenkė ir dėl ko. Vaikas jam atsakė, kad konfliktas įvyko dėl kompiuterio, nes patėvis liepė išjungti, o šiam nepaklusus trenkė į dešinį petį. Vaikas nurodė tik dešinį petį, daugiau nesakė, kad kažkur trenkė. Suduoto smūgio vietą pažymėjo specialiajame tarnybinio pranešimo priede dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo. Įžvelgiamų sužalojimų ant vaiko kūno nesimatė. Dar motina J. G. sakė, jog įvykį matė mažametė dukra G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., tačiau ši tokia maža, ir jis labai abejojantis, jog mergaitė matė įvykį ir suprato kažką, kadangi, kaip motina pasakė, buvo išvesta pas kaimynę, nes buvo išsigandusi ir verkė. Įtariamasis G. M. buvo akivaizdžiai girtas, patvirtino, jog įvyko konfliktas dėl kompiuterio, tačiau dėl panaudoto fizinio smurto pastarasis nieko neatsakė ir nepaaiškino. Jie sulaikė G. M. ir pristatė į antrąjį policijos komisariatą (b. l. 33).

Blaivumo patikrinimo testo rezultatais, patvirtinančiais, kad 2016-11-04, 21:45 val., G. M. nustatytas 2.47 ‰ girtumas (b. l. 47).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. M. sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui posūniui D. Z., o būtent: kad jis, 2016 m. lapkričio 4 d., apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), du kartus delnu trenkė mažamečiui posūniui D. Z. į dešinį petį ir vieną kartą delnu trenkė į pakaušį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamojo G. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, bei jos dydžiu, tačiau prašo leisti susimokėti per šešis mėnesius (b. l. 74).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš mažametį šeimos narį - posūnį), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį G. M. - praeityje neteistas (b. l. 72), administracine tvarka nebaustas (b. l. 71), dirba (b. l. 70). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 9 MGL (338,94 €) dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga bausmė, todėl mažinti ar didinti ją pagrindo nėra. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui nesiūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš šeimos narį – mažametį posūnį, sprendžia, jog kaltinamajam G. M. ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti taikoma, kad šiuo atveju įpareigojimas kaltinamajam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, G. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Kaltinamasis prašė leisti jam sumokėti baudą per šešis mėnesius, tačiau, teismas, atsižvelgęs į skirtinos baudos dydį (nedidelis), į kaltinamojo materialinę padėtį (dirba), mano, kad šiuo atveju pagrindo nustatyti G. M. ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje, nėra, todėl kaltinamojo prašymas netenkintas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu G. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-11-04, 21.46 val., iki 2016-11-05, 16.30 val. (1 para) (b. l. 34, 43). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 9 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tai yra 338,94 € (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų devyniasdešimt keturių euro centų) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tai yra 225,96 € (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų devyniasdešimt šešių euro centų) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įskaityti į bausmę G. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-11-04, 21.46 val., iki 2016-11-05, 16.30 val. (1 para), jį prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 4 MGL (baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai), tai yra 150,64 € (vienas šimtas penkiasdešimt eurų šešiasdešimt keturi euro centai).

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (likusi nesumokėta baudos dalis - 150,64 €) turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.