- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-634-601/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas (pran.), Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- I. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3931-530/2007 pagal ieškovo R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. G. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės I. G. kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas ieškinyje taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę mokėti nepilnamečiui sūnui laikiną išlaikymą 300 Lt dydžio išmoką kas mėnesį, kadangi atsakovė išlaikymo sūnui neteikia apie pusę metų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad atsakovė apie šešis mėnesius neteikė materialaus išlaikymo savo sūnui, buvo atleista iš darbo, ar šiuo metu ji gali teikti didesnį išlaikymą ieškovas duomenų nepateikė. Teismas sprendė, kad išlaikyti savo vaikus tenka pareiga abiem tėvams, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus duomenis apie atsakovę ir siekdamas apginti viešąjį interesą, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovės I. G. laikiną materialinį išlaikymą sūnui E. G. , gim. (duomenys neskalbtini), po vieno minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio išlaikymo išmoką, mokant kas mėnesį iki byla bus išspręsta iš esmės. Lėšų tvarkytoju ir gavėju paskyrė E. G. įstatyminį atstovą - tėvą R. G. .
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Motyvuose nurodo:
1) ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., privalo įrodyti, kad jų nesiėmus gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės;
2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, nes ieškovas neįrodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 148 str. 1d .) arba yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams, jei laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos remiantis CK 3.65 str. Ieškovas pateikė pažymą apie jo gaunamą darbo užmokestį, iš kurio akivaizdus ieškovo materialinis pranašumas;
3) teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovei (CPK 148 str. 1 d.), pažeidė jos teisę atsikirsti į nepagrįstus ieškovo reikalavimus, tuo pažeisdamas procesinio lygiateisiškumo principą;
4) ji visada išlaikė ir rūpinosi sūnumi E. G. , pagal savo materialines išgales, pirko daiktus, drabužius, avalynę, tačiau esant pasitikėjimo santykiam su ieškovu niekada nesaugojo ir nekaupė vaikui pirktų daiktų įsigijimo kvitų;
5) ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad ji dėl neaiškių priežasčių buvo atleista iš darbo. Darbo sutartis su UAB “Vaišinta” buvo nutraukta atsakovės prašymu, kadangi jai netiko darbo grafikas. Šiuo metu ji dirba kitoje darbovietėje, nėra nei asociali, nei į Vaiko teisių apsaugos tarnybos įskaitą įrašytas asmuo, kaip neprižiūrintis savo vaiko;
6) šias ir kitas aplinkybes atsakovė pateiks vėliau, priešieškinyje, kuriame be kitų reikalavimų bus pareikšti reikalavimai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą, nustatyti bendravimo ir auklėjimo tvarką;
7) atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad nėra jokios realios grėsmės. Dėl kurios galėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei nepranešus.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria taikė laikinąją apsaugos priemonę;
2) šalių nepilnameti sūnus E. G. su ieškovu kartu gyvena nuo 2006 m. liepos mėn., lanko lopšelį – darželį prie ieškovo namų. Siekdamas susitarti dėl sūnaus priėmimo į K. Griniaus vidurinę mokyklą pirmąją klasę, ieškovas oficialiai deklaravo sūnaus gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskalbtini), nes tokia pažyma apie deklaraciją yra reikalinga tvarkant vaiko priėmimo į mokyklą dokumentus;
3) Kauno lopšelio – darželio pateiktoje charakteristikoje apie E. G. įrašyta, kad pirmuosius darželio lankymo mėnesius grupės auklėtojos berniuko mamos iš viso nematė, jį į darželį vedžiojo tėtis, su tėčiu buvo sprendžiamos visos E. problemos, <…>, šiuo metu berniuku dažniausia rūpinasi tėvas, vieną – du kartus per savaitę E. iš darželio pasiima mama <…>. R. G. rūpinasi sūnumi, moka mokestį už darželį, supirko visas būtinas ugdymo priemones <…>. Tėvų susirinkimuose dalyvauja taip pat tėtis. E. mama nesidomi vaiko pasiekimais, su pedagogais beveik nebendrauja, todėl visais klausimais kreipiamasi į tėvą.
4) kadangi atsakovė gyvena (duomenys neskalbtini), todėl akivaizdu, kad sūnus gyvena ne pas atsakovę, o su ieškovu, kuris sūnumi pilnai rūpinasi, kadangi tarp sutuoktinių yra kilęs konfliktas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai būtent todėl atsakovė visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo;
5) atsakovė neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo nuo pat to momento (2006 m. liepos mėn.), kai ieškovas kartu su sūnumi išėjo iš atsakovės tėvų namų, esančių (duomenys neskalbtini). Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji prisideda prie vaiko išlaikymo, ar, kad vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ja;
6) teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo atsižvelgta į vaiko interesus: kad abu tėvai privalo rūpintis savo vaiku, nesvarbu su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, kadangi atsakovė visiškai neprisidėjo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, mokėjimo už darželį, būtent todėl ir buvo priteistas minimalus periodinis išlaikymas iki bylos išsprendimo iš esmės dienos;
7) atsakovė, net priėmus teismo nutartį dėl laikinųjų priemonių taikymo, atsisakė geranoriškai teikti priteistą išlaikymą, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į antstolį dėl nutarties vykdymo. Atsakovė nuo nutarties priėmimo dienos yra du kartus pašto perlaida persiuntusi išlaikymą; 2007 m. kovo 14 d. ir 2007 m. balandžio 19 d.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 6 d. gautas ieškovo R. G. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, taip pat ieškovas ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš ieškinio nustatyta, kad nuo 2006 m. liepos mėn. šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškovu, ieškovas vienas rūpinasi ir išlaiko nepilnametį sūnų: perka maistą, drabužius, rūpinasi sūnaus sveikata, atsakovė nuo 2006 m. liepos mėn. materialinio išlaikymo sūnui neteikia.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių priemonių – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesus ir atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus duomenis, kad atsakovė visiškai neprisideda prie sūnaus E. G. išlaikymo ir ieškovas vienas turi pilnai vaiką išlaikyti, bei mokėti už darželį, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė nepilnamečiui sūnui laikiną išlaikymą kol byla bus išspręsta iš esmės. Teismo veiksmai atitinka CK 3.65 str. 1 d. ir 2 d. 4 p., bei CPK 145 str. 1 d. 11 p. reikalavimus. Pažymėtina, kad pati atsakovė neginčija išlaikymo dydžio. Laikino išlaikymo priteisimą negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas, o tik priemonė, užtikrinti kai kurių materialinių teisių gynybą (šiuo atveju tai nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas).
Atskirajame skunde nurodytą atsakovės argumentą, kad nebuvo jokios realios grėsmės, dėl kurios galėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai <…>. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, o bylos duomenimis atsakovė, apie šešis mėnesius neteikė materialaus išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui. Pažymėtina, kad tėvų tarpusavio ginčai negali turėti įtakos arba turėti kuo mažesnę įtaką vaikų teisėtiems interesams, t. y. ginčo sprendimo metu būtina stengtis padaryti kuo mažesnį neigiamą poveikį (neteikiamas išlaikymas) vaikų interesams. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės sumažino atsiradusį neigiamą poveikį vaiko interesams.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas priėmęs nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą, ir apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešęs atsakovei, nepažeidė įstatymo reikalavimo, nes CPK 148 str. 1 d. yra numatyta, kad <…> laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui <…>, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Atsižvelgiant į taikomos laikinosios apsaugos priemonės specifiką, į vaiko interesus, kurie yra pažeidžiami, neteikiant jam išlaikymo, laikytina, kad pranešimas atsakovui sutrukdytų (užvilkintų) operatyvų vaiko interesų apgynimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai priteikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.