Kauno apygardos teismo nutartis

2007-07-19 · Civilinė byla Nr. 2A-164-527/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-19
Bylos Nr.
2A-164-527/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis
Atsakovas
VĮ Registrų centras, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo
Ieškovas
J. M. Š.
Trečiasis asmuo
J. B., A. V., J. Š.
Advokatai
Nerijas Katiliuiir
Civilinė byla Nr.2A-164-527/2007
pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Šeškuvienė
procesinio sprendimo kategorija; 44.2; 113.6.1.4; 121.15; 121.21
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Nerijui Katiliui ir atsakovo VĮ Registrų centras Kauno filialo atstovei Rasai Stasiulaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-10 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-5435-329/2006 pagal ieškovės J. M. Š. ieškinį atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir antstolei L. U. D. , tretiesiems asmenims J. B. , A. V. ir J. Š. dėl žalos atlyginimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 15.000,00 Lt žalai atlyginti (t.1, b.l.29-32). Ieškovė nurodė, kad 1995-10-23 dovanojimo sutartimi įgijo nuosavybėn garažą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ). Ši sutartis buvo įregistruota tuometiniame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. 2005 m. spalio mėnesį ieškovė sužinojo, kad jai nuosavybės teise priklausantį garažą, kaip J. Š. turtą, antstolė L. U. D. iš varžytynių pardavė J. B. , kuris 2004-11-29 pardavė šį garažą A. V. , nuosavybę įregistravusiam VĮ Registrų centre. Ieškovė taip pat nurodė, kad J. Š. ji nepažįsta, niekam garažo perleidusi nebuvo. Išaiškėjus šiam faktui, ji kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą, iš kurio sužinojo, kad, 1998-01-01 įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui ir pradėjus kurti kompiuterinę nekilnojamojo turto duomenų bazę, 2000-06-28 perkeliant į ją duomenis iš techninės apskaitos bylos, netiksliai suvedus asmens duomenis, ginčo garažo savininke buvo nurodyta ne ji, o tretysis asmuo J. Š. . Dėl atsakovo kaltės prarasto turto ieškovė kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų Centro Kauno filialą su prašymu atlyginti padarytą žalą, tačiau pastarasis žalos neatlygino, teigdamas, kad ji atsirado ne dėl jo kaltės. Kadangi ieškovė prarado turtą dėl atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojų kaltės, klaidingai įvedant duomenis į kompiuterinę bazę apie nekilnojamąjį turtą ir jo savininką, o antstolė pagal pateiktus atsakovo duomenis apie nekilnojamąjį turtą, būdama neatidi ir aplaidžiai atliekanti savo pareigas, nepatikrinusi gautų iš atsakovo duomenų, varžytynių metu realizavo ne skolininkei J. Š. priklausantį turtą ir tuo padarė ieškovei žalos, todėl prašė priteisti solidariai iš atsakovų prarasto turto vertę 15.000,00 Lt, ją nustačius pagal nekilnojamojo turto vertintojo pateiktą išvadą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo ieškovei 15.000,00 Lt žalai atlyginti bei 450,00 Lt žyminio mokesčio, o reikalavimą priteisti žalą solidariai iš atsakovės antstolės L. U. D. atmetė. Teismas laikė, kad Nekilnojamojo turto registre egzistavęs įrašas apie ieškovės nuosavybės teises į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo kaltės, pasireiškusios netiesiogine tyčia, buvo nepagrįstai pašalintas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, o vietoj jo įtrauktas įrašas apie tai, kad nuosavybės teisės į minėtą garažą priklauso trečiajam asmeniui J. Š. . Pagal CK 4.96 str. 2 d. iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas. Spręsdamas žalos dydį, teismas vadovavosi ieškovės pateikta UAB „Domus Optima“ nekilnojamojo turto vertintojo pateikta išvada, nes atsakovo pateiktą pažymą dėl ginčo turto vertės teismas laikė neatitinkančia nekilnojamojo turto kainų augimo tendencijų Lietuvoje. Reikalavimą dėl solidarios atsakomybės taikymo atsakovės antstolės L. U. D. atžvilgiu teismas atmetė, nes nenustatė pastarosios neteisėtų kaltų veiksmų bei kitų deliktinės atsakomybės sąlygų (CK 4.262 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi:

1) apylinkės teismas, apelianto atžvilgiu taikydamas civilinę atsakomybę, priteisė žalą, nesivadovaudamas CK 42 skirsnio normomis, kurios nustato, kad atsakomybės atsiradimo sąlygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Byloje nėra nustatyta CK normomis apibrėžtų atsakomybės sąlygų visumos, todėl atsakomybė jo atžvilgiu pritaikyta nepagrįstai. Neįvertinta, jog žala yra atsiradusi ne dėl apelianto darbuotojų veiksmų, bet dėl trečiojo asmens J. Š. neteisėtų veiksmų. Neteisėtais civilinėje teisėje laikomi veiksmai, pažeidžiantys įstatymo nuostatas bei sutarties sąlygas. Jei subjektų elgesio nenustato nei įstatymas, nei sutartis, elgesys turi atitikti žmogiškuosius kriterijus: sąžiningumo, teisingumo, protingumo, gerų papročių bei geros moralės. Šių principų nesilaikymas taip pat yra neteisėtas ir, padarius žalą, sukelia civilinę atsakomybę. Tarp apelianto darbuotojų veiksmų ir patirtų nuostolių nėra priežastinio ryšio. Tarp trečiojo asmens J. Š. atliktų veiksmų ir patirtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys, taip pat egzistuoja kaltės elementas. Asmuo negali nežinoti, kokį nekilnojamąjį turtą jis turi. J. Š. , sužinojusi apie be pagrindo įgytą turtą, privalėjo vadovautis žmogiškaisiais principais ir imtis priemonių turto grąžinimui teisėtam savininkui, tačiau ji to nepadarė, bet dar paspartino garažo pardavimo iš varžytynių procesą, t.y. pati surado pirkėją, nors ji turėjo pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str.);

2) 2006-10-23 raštu Nr.S-3246-2025 apeliantas kreipėsi į Kauno miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2006-10-27 Kauno miesto VPK KP NTT ENTS, vadovaujantis BPK 166 str., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.20-1-01307-06, esant J. Š. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 182 str. l d. požymiams. CPK 163 str. nurodyti pagrindai, kuriems esant teismas privalo sustabdyti bylą (privalomasis bylos sustabdymas). Vadovaujantis šio straipsnio 4 punktu, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Civilinę bylą būtina stabdyti ir kai baudžiamoji byla dar neperduota teismui, tačiau joje atliekamas ikiteisminis tyrimas. 2006-10-30 Registrų centro Kauno filialas Kauno m. apylinkės teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, ryšium su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, tačiau teismas šį prašymą atmetė;

3) apeliantas nesutinka su ieškinyje nurodytu žalos dydžiu, nes 2004-09-03 atliktu garažo vertinimu nustatė 8.910,00 Lt šio turto vidutinę rinkos vertę. Apelianto nuomone, yra neįmanoma, jog per vienerius metus turtas pabrangtų beveik dvigubai. Apylinkės teismas vadovavosi ieškovės pateikta preliminaria išvada dėl nekilnojamojo turto vertės, kurioje aiškiai nurodyta, kad ji yra tik informacinio pobūdžio, todėl negalėjo būti pagrindu žalos dydžiui nustatyti. Teismas nepareikalavo, kad ieškovė patikslintų ieškinio dydį dokumentais, turinčiais realią įrodomąją galią;

4) valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas negalėjo būti byloje atsakovu, nes neturi juridinio asmens statuso (CK 2.53 str. 2 d., CPK 41 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti dėl šių teisinių argumentų:

1) dėl apelianto atsakomybės už ieškovei padarytą žalą

Apeliacinio skundo argumentas, jog „byloje nėra nustatyta CK normomis apibrėžtų atsakomybės sąlygų visumos, todėl atsakomybė jo atžvilgiu negalėjo būti taikoma", yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Teismas visapusiškai išanalizavo bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas faktines aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo atveju būtent apelianto atžvilgiu turi būti taikoma civilinė atsakomybė, kadangi egzistuoja visi civilinės atsakomybės taikymui būtini elementai: ieškovei padaryta žala (nekilnojamojo turto praradimas), neteisėti atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmai (klaidingo įrašo padarymas nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje), kaltė bei priežastinis ryšys tarp ieškovei padarytos žalos ir minėto atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų (jei VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nebūtų atsiradęs klaidingas įrašas, nekilnojamojo turto ieškovė nebūtų praradusi). Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai nurodė, kodėl būtent VĮ Registrų centro Kauno filialas yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą, teismo argumentai yra visiškai pagrįsti, ir nėra jokio pagrindo juos ginčyti, nurodant, kad byloje „...nebuvo nustatyta CK normomis apibrėžtų atsakomybės sąlygų visumos", kadangi visi civilinės atsakomybės taikymui būtini elementai buvo nustatyti;

2) dėl teismo atsisakymo tenkinti atsakovo prašymą dėl privalomo bylos sustabdymo

Teismas visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl šios civilinės bylos sustabdymo, kol nebus išspręsta baudžiamoji byla pagal atsakovo prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl trečiojo asmens J. Š. veiksmų. Vadovaujantis CPK 163 str. 3 punktu, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai „negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka". Kauno miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius yra pradėjęs ikiteisminį tyrimą dėl trečiojo asmens J. Š. veiksmų, kurio metu nustatinėjama, ar esama duomenų, pagrindžiančių J. Š. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo parduodant garažą, tačiau šio tyrimo išvados niekaip neįtakotų šios civilinės bylos baigties. Kitaip tariant, ieškinys šiuo atveju buvo pareikštas ne J. Š. , o VĮ Registrų centro Kauno filialui bei antstolei L. U. D. , taigi, net tuo atveju, jei J. Š. veika būtų įvertinta kaip nusikalstama, tai neturėtų įtakos šios civilinės bylos baigčiai. Teismas visapusiškai analizavo faktines aplinkybes, kurios leido daryti išvadą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialui bei antstolei L. U. D. taikytinos ar netaikytinos civilinės atsakomybės, civilinės atsakomybės taikymui būtini elementai buvo nustatinėjami analizuojant būtent šių atsakovų veiksmus bei jų pasekmes. Taigi, teismas neturėjo jokio pagrindo sustabdyti šią civilinę bylą tol, kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje sprendžiamas ne atsakovų kaltės klausimas;

3) dėl ieškovei padarytos žalos dydžio

Apelianto argumentai dėl žalos dydžio yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Atsakovas pateikė teismui 2004-09-03 VĮ Registrų centro Kauno filialo ieškovei priklausiusio ir dėl atsakovo kaltės prarasto garažo įvertinimą, kuriame nurodoma šio nekilnojamojo turto vertė – 8.910,00 Lt. Atsakovo atstovė teismui nurodė, jog nesutinka su ieškovės teismui pateiktoje preliminarioje nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje nurodyta garažo verte, tačiau vėliau šio argumento atsisakė. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu teismas ne kartą atsakovo atstovei nurodė, jog, siekiant nustatyti tikrąją aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto vertę, atsakovas gali prašyti skirti nepriklausomus teismo ekspertus, kurių išvadą teismas įvertintų, nustatydamas ieškovei padarytos žalos dydį, tačiau apelianto atstovė tokios galimybės atsisakė ir nurodė teismui, jog vis tik sutinka su ieškovės pateiktoje teismui preliminarioje turto vertinimo išvadoje pateiktu nekilnojamojo turto vertinimu. Taigi, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai pagrįstai laikė minėtoje turto vertinimo išvadoje nurodytus duomenis teisingais, visiškai pagrįstai nesivadovaudamas 2004-09-03 VĮ Registrų centro Kauno filialo atliktu ieškovei priklausiusio ir prarasto garažo įvertinimu, kadangi, atsižvelgiant į ženklius Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, dviejų metų senumo nekilnojamojo turto vertinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nustatinėjant atitinkamo nekilnojamojo turto vertę bylos nagrinėjimo metu. Be to, vadovaujantis CPK 312 str., apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi nagrinėjant šią civilinę bylą atsakovo VĮ Registrų centro atstovė sutiko su ieškovės pateiktoje teismui preliminarioje nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje nurodyta turto verte ir atsisakė teisės prašyti teismo skirti nepriklausomą ekspertizę tikrajai turto - garažo vertei nustatyti, apeliaciniame skunde reikšti prieštaravimus dėl šio nekilnojamojo turto vertės atsakovas neturi teisės;

4) dėl netinkamos šalies

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas negali būti atsakovu šioje civilinėje byloje, kadangi neturi juridinio asmens statuso. Kaip rodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuota praktika, juridinio asmens filialas gali būti civilinėje byloje tiek tinkamu ieškovu, tiek tinkamu atsakovu (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-12-06 nutartis Nr.3K-3-1321/2000; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-823/2003; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-33/2005). Vadinasi, šis atsakovo argumentas taipogi yra nepagrįstas. Beje, CPK 45 str. 1 d. nustatyta, jog „teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu". Taigi, ši CPK norma įtvirtina bylos šalies teisę prašyti teismo pakeisti netinkamą šalį tinkama, tačiau šios civilinės bylos atveju atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas tokio prašymo teismui neteikė ir įstatymuose įtvirtinta teise nepasinaudojo. Kadangi VĮ Registrų centro Kauno filialas nereiškė teismui reikalavimų pakeisti šioje byloje netinkamą atsakovą tinkamu, nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą minėtuoju pagrindu, t.y. dėl to, jog šioje byloje atsakovu nurodomas juridinio asmens filialas. Beje, net ir darant prielaidą, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti į šiame atsiliepimo į apeliacinį skundą punkte nurodomą apelianto argumentą, teismo sprendimas šiuo pagrindu negalėtų būti panaikintas (teismas išsamiai ir objektyviai išanalizavo byloje pateiktas faktines aplinkybes ir pagrįstai priėmė sprendimą, jog dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo kaltės ieškovė patyrė materialinę žalą) – net ir tuo atveju, jei atsakovu byloje būtų pripažintas VĮ Registrų centras, teismo sprendimas galėtų būtį pakeistas tik toje dalyje, kurioje atsakovu buvo nurodytas šios įmonės Kauno filialas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1995-10-23 tarp A. D. ir ieškovės buvo sudaryta ir Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarės Juditos Valevičienės patvirtinta dovanojimo sutartis Nr.2-7KV-3594, tą pačią dieną įregistruota Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (b.l.8-9), pagal kurią A. D. dovanojo ieškovei, o pastaroji priėmė garažą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ). Nors pagal Garažo valdos techninės apskaitos bylos duomenis minimo garažo savininke 1995-10-23 buvo įregistruota ieškovė (registracijos pagrindas - 1995-10-23 dovanojimo sutartis Nr.2-7KV-3594), tačiau 2000-06-28 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą minimo garažo savininke nurodyta jau ne ieškovė, o tretysis asmuo J. Š. (registracijos pagrindas - ta pati 1995-10-23 dovanojimo sutartis Nr.2-7KV-3594). Iš prijungtų vykdomųjų bylų Nr.0050/04/00508 ir Nr.0050/04/00808 teismas nustatė, kad atsakovė antstolė L. U. D. vykdė vykdomuosius dokumentus dėl solidarių skolininkų R. Š. ir trečiojo asmens J. Š. turto arešto ir priverstinio skolos išieškojimo. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą pagal teismo sprendimą, 2004-06-16 buvo paskelbtos skolininkų R. Š. ir J. Š. turto (automobilių ir garažo, esančio Partizanų g. 40a-19, Kaune) pirmosios varžytynės, kurios turėjo įvykti 2004-07-23, 11.00 val. antstolės L. U. D. kontoroje (duomenys neskelbtini) , Kaune. Skolininkės J. Š. (šioje byloje tretysis asmuo) pasiūlytam pirkėjui J. B. 2004-07-22 įmokėjus turto arešto akte nurodytą 6.000,00 Lt sumą, vadovaujantis CPK 704 str. 2 d., varžytynės ginčo garažui buvo nutrauktos, 2004-07-22 buvo surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kuris 2004-08-31 buvo patvirtintas teisėjos rezoliucija. Nuo 2004-11-29 nuosavybę į ginčo garažą VĮ Registrų centre įregistravo A. V. (registracijos pagrindas – 2004-11-29 pirkimo-pardavimo sutartis Nr.RI-17817 ir 2004-11-29 priėmimo-perdavimo aktas Nr.RI-17818) (t.1, b.l.10). Ieškovė apie prarastą nekilnojamąjį turtą sužinojo 2005 m. spalio mėnesį. Šios aplinkybės, o taip pat tai, kad ieškovė ne dėl savo kaltės neteko nekilnojamojo turto, atsakovai neginčijo.

Dėl apelianto atsakomybės už ieškovei padarytą žalą

Apeliacinio skundo argumentas, jog „byloje nėra nustatyta CK normomis apibrėžtų atsakomybės sąlygų visumos, todėl atsakomybė jo atžvilgiu negalėjo būti taikoma“, kolegijos nuomone, yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išanalizavo bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo atveju apelianto atžvilgiu turi būti taikoma civilinė atsakomybė, kadangi egzistuoja visi civilinės atsakomybės taikymui būtini elementai: ieškovei padaryta žala (nekilnojamojo turto praradimas), neteisėti atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmai (klaidingo įrašo padarymas nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje), kaltė bei priežastinis ryšys tarp ieškovei padarytos žalos ir minėto atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų (jei VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nebūtų atsiradęs klaidingas įrašas, nekilnojamojo turto ieškovė nebūtų praradusi). Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai nurodė, kodėl VĮ Registrų centro Kauno filialas yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą, šie teismo argumentai yra visiškai pagrįsti, ir nėra jokio pagrindo naikinti šiais argumentais pagrįsto teismo sprendimo.

Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad žala ieškovei atsirado ne dėl apelianto, bet dėl trečiojo asmens J. Š. veiksmų. Kolegija sutinka su ieškovės atstovo pozicija, jog ieškovo teisė yra pasirinkti atsakovais vieną ar kelis solidariai atsakingus asmenis. Ieškovė atsisakė atsakove šioje byloje patraukti J. Š. (t.1, b.l.116, 126). Todėl teismas ieškovės prašymu visiškai pagrįstai išnagrinėjo tokį ieškinį, kokį jį teismui pateikė ieškovė. Dėl šios priežasties apelianto argumentas, kad pagal šį ieškinį turėjo atsakyti ne tik ieškovės atsakovais nurodyti asmenys, bet ir J. Š. , kuri už nusikalstamą veiką šiuo metu jau yra nuteista, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Teismas sutinka su ieškovės atstovo pozicija, jog paaiškėjus, kad tretysis asmuo J. Š. , padariusi BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, taip pat yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą, apeliantas galėtų kitoje byloje išsiieškoti žalos atlyginimą, prieš tai nustačius tiek apelianto, tiek trečiojo asmens J. Š. kaltės laipsnį. Teismas dabar nagrinėjamoje byloje negali vertinti apelianto ir trečiojo asmens J. Š. kaltės laipsnio, kadangi pastaroji nėra patraukta atsakove šioje byloje. CK 6.279 str. 1 d. numatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymas numato ką kita. Taigi, vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, akivaizdu, jog tik nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus (kai, pavyzdžiui, vienas visą žalą atlyginęs solidariai atsakingas asmuo reiškia ieškinį dėl dalies žalos priteisimo iš kitų solidarių skolininkų), būtina nustatinėti kiekvieno iš jų kaltės laipsnį, o tuo atveju, kai nukentėjusysis reiškia ieškinį vienam ar keliems solidariai atsakingiems asmenims, kiekvieno iš jų kaltės laipsnio nustatyti nereikia. Dėl minėtų aplinkybių apelianto argumentas, kad pagal šį ieškinį turėjo atsakyti ne tik ieškovės atsakovu nurodytas VĮ Registrų centro Kauno filialas, bet ir J. Š. , kuri už nusikalstamą veiką šiuo metu jau yra nuteista, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Dėl teismo atsisakymo tenkinti atsakovo prašymą dėl privalomo bylos sustabdymo

Kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad teismas visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl šios civilinės bylos sustabdymo, kol nebus išspręsta baudžiamoji byla pagal apelianto prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl trečiojo asmens J. Š. veiksmų. Vadovaujantis CPK 163 str. 3 punktu, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Kauno miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vedė ikiteisminį tyrimą dėl trečiojo asmens J. Š. veiksmų, nustatinėdamas, ar esama duomenų, pagrindžiančių J. Š. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo parduodant garažą. Tačiau, kolegijos nuomone, šio tyrimo išvados (o tuo pačiu ir baigtis baudžiamosios bylos, kurioje J. Š. nuteista už nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d.) negali įtakoti baigties šios civilinės bylos, kurioje ieškinys pareikštas ne trečiajam asmeniui J. Š. , o VĮ Registrų centro Kauno filialui bei antstolei L. U. D. . Tačiau, siekdama visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir išspręsti žalos atlyginimo ieškovei klausimą, kolegija, nors to pagal CPK normas daryti ir neprivalėjo, 2007-02-27 nutartimi vis dėlto sustabdė VĮ Registrų centro Kauno filialo apeliacinio skundo nagrinėjimą, kol įsiteisės procesinis dokumentas baudžiamojoje byloje Nr.1-754-311/2007, nagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teisme, kurioje tretysis asmuo J. Š. kaltinta pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-20 nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2007-04-12, J. Š. pripažinta kalta, padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., ir nuteista. Kadangi apylinkės teismas skundžiamame sprendime, su kuriuo kolegija iš esmės sutinka ir jo nenaikina, padarė išvadą, kad trečiojo asmens J. Š. veiksmai nėra tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su atsiradusia ieškovei žala, kolegija, atsižvelgdama į minėtoje baudžiamojoje byloje paskelbtą nuosprendį, kuris yra įsiteisėjęs, šiuos argumentus iš Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-10 sprendimo motyvuojamosios dalies pašalina.

Dėl ieškovei padarytos žalos dydžio

Apelianto argumentai dėl žalos dydžio, kolegijos nuomone, taip pat yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Atsakovas pateikė teismui 2004-09-03 VĮ Registrų centro Kauno filialo ieškovei priklausiusio ir dėl atsakovo kaltės prarasto garažo įvertinimą, kuriame nurodoma šio nekilnojamojo turto vertė (8.910,00 Lt). Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismui iš pradžių nurodžiusi, jog nesutinka su ieškovės teismui pateiktoje preliminarioje nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje nurodyta garažo verte, vėliau teismui teigė, jog neturi pagrindo ginčyti žalos dydį ir atsisako skirti garažo vertės nustatymo ekspertizę (t.1, b.l.137, antra pusė), nors bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu teismas atsakovo atstovei nurodė, jog, siekiant nustatyti tikrąją garažo vertę, atsakovas gali prašyti skirti nepriklausomus teismo ekspertus, kurių išvadą teismas įvertintų nustatydamas ieškovei padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į ženklius Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, atsakovo pateiktas dviejų metų senumo nekilnojamojo turto vertinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nustatinėjant atitinkamo nekilnojamojo turto vertę bylos nagrinėjimo metu, todėl kolegija pritaria ieškovės pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė UAB „Domus Optima“ nekilnojamojo turto vertintojo turto vertinimo išvadoje (t.1, b.l.20) nurodytus duomenis apie ginčo garažo rinkos vertę vertinimo dienai (15.000,00 Lt) teisingais, ir visiškai pagrįstai nesivadovavo 2004-09-03 VĮ Registrų centro Kauno filialo atliktu ieškovei priklausiusio garažo įvertinimu.

Dėl šalies tinkamumo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog negali būti atsakovu šioje civilinėje byloje, kadangi neturi juridinio asmens statuso. Vėliau 2007-02-12 teismo posėdžio metu apeliantas šio apeliacinio skundo argumento atsisakė (t.2, b.l.27).

CPK 45 str. 1 dalyje nustatyta, jog „teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu". Taigi, ši CPK norma įtvirtina bylos šalies teisę prašyti teismo pakeisti netinkamą šalį tinkama. Tačiau šios civilinės bylos atveju atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas tokio prašymo teismui neteikė ir CPK įtvirtinta teise nepasinaudojo. Kadangi atsakovu patrauktas VĮ Registrų centro Kauno filialas nereiškė teismui reikalavimų pakeisti šioje byloje netinkamą atsakovą tinkamu, todėl pripažintina, kad nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą minėtuoju pagrindu, t.y. dėl to, jog šioje byloje atsakovu nurodomas juridinio asmens filialas, tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje pati atsakovo atstovė šio argumento nebepalaikė. Be to, pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktiką, juridinio asmens filialas gali būti civilinėje byloje tiek tinkamu ieškovu, tiek tinkamu atsakovu (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-12-06 nutartis Nr.3K-3-1321/2000; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-823/2003; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-33/2005).

Kolegija dėl antstolės L. U. D. atsakomybės šioje byloje nepasisako, kadangi kolegija bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose, o jokių argumentų ar reikalavimų dėl antstolės L. U. D. atsakomybės atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas apeliaciniame skunde nepateikė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kolegija taip pat pažymi, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje klaidingai konstatuota, kad ieškinys tenkintinas pilnai, kadangi iš tiesų sprendimas buvo patenkintas dalinai, kaip nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, ką patvirtina visa bylos medžiaga ir sprendimo motyvai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str. str.,

nutarė:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai: Egidijus TamašauskasRaimondas Buzelis