Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams D. I. K., advokatui Vidmantui Žylei, atsakovui R. Š., civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui D. Š., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, Bendrijos pirmininkė D.I. K. papildomai paaiškino, kad nustatyti nepilnamečiai vaikai yra Bendrijos narių vaikai, šie vaikai jos buto duris gadino dėl jos, kaip Bendrijos pirmininkės veiklos, keršydami jai, kad reikalauja iš Bendrijos narių laikytis bendros tvarkos, laiku atsiskaityti su Bendrija, skelbimų lentoje kabina skelbimus dėl Bendrijos skolininkų. Vaizdo stebėjimo aparatūra jos bute buvo įrengta 2011 m. birželio mėn. Vaizdo kameros įsigijimo išlaidos yra įtrauktos į Bendrijos apskaitą. Vaizdo stebėjimo įranga įsigyta tik Bendrijos valdybos sprendimu, kadangi dar 2003 m. Bendrijos narių visuotinis susirinkimas nutarė, kad iki 3000,00 Lt sumą bendrijos valdyba gali išleisti be susirinkimo sprendimo. Ieškovės atstovas advokatas V.Žylė papildomai paaiškino, kad atsakovas narystės Bendrijoje neginčija, Bendrija ir jos pirmininkė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, yra visos sąlygos, kurioms esant asmuo trauktinas deliktinėn atsakomybėn, neteisėti nepilnamečių veiksmai Bendrijos pirmininkės D.I. K. atžvilgiu gadinant jos buto duris buvo nepilnamečių vaikų kerštas už Bendrijos pirmininkės veiklą prieš Bendrijos skolininkus, už Bendrijos tvarką, prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

(duomenys neskelbtini) įregistruota daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ – DNSB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – „Bendrija“), valdybos pirmininke nuo (duomenys neskelbtini) yra D.I. K. (b.l. 12, 13, 64-71). Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. buvo gadinamos Bendrijos valdybos pirmininkei D.I. K. nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), išorinės durys (b.l. 7, 24-25, 58, 59, 60, 61, 62, 63). Siekiant nustatyti pažeidėjus, 2011-06-03 Bendrijos lėšomis už 1857,35 Lt buvo įsigyta vaizdo stebėjimo įranga, kuri sumontuota D.I. K. bute (b.l. 6, 40). Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad D.I. K. buto duris gadina, nuo skelbimų lentos skelbimus nuplėšinėja trys minėto daugiabučio namo gyventojų nepilnamečiai vaikai, tarp jų ir D. Š. (b.l. 47), kurio tėvas yra atsakovas R. Š.. Nurodytų nepilnamečių elgesys buvo svarstytas Bendrijos valdybos posėdyje, nepilnamečių N. T., A. L. tėvai sutiko Bendrijai padarytą žalą – vaizdo įrangos įsigijimo išlaidas – atlyginti gera valia, atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą (b.l. 7, 8, 9, 10, 11, 41, 42).

Įstatyme įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų – sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja elgtis taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi bonus pater familias; šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuota CK 6.276 str., kurio 1 d. nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais; šio straipsnio 2 d. nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Nagrinėjamu atveju, nenustačius, kad nepilnametis D. Š. turi turto ar savarankiškų pajamų, ieškinys pareikštas nepilnamečio tėvui R. Š., ginčo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, byloje nėra (CPK 178 str., 187 str., 182 str. 5 p.).

Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat atsakovo kaltę (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.). Ieškovė nurodo, kad jai padarytą žalą sudaro vaizdo aparatūros, kuri buvo skirta nustatyti asmenis, gadinančius Bendrijos ir jos narių turtą, įsigijimo išlaidos. Atsakovas su tokiu ieškovės teiginiu nesutinka ir ginčija ieškovei padarytos žalos faktą. Pažymėtina, kad sutinkamai su CK 6.249 str. 1 d. žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, bet ir turėtos išlaidos, kurios priskiriamos tiesioginiams nuostoliams. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Bylos duomenimis nustatyta, kad dar prieš Bendrijai įsigyjant vaizdo stebėjimo įrangą, Bendrijos 2011-03-30 visuotinio narių susirinkimo metu vienbalsiai buvo nuspręsta, kad jei namui, Bendrijos nariams ar pirmininkei bus padaryta žala, kol nenustatytas pažeidėjas, žala kompensuojama iš Bendrijos lėšų; išlaidas, susijusias su pažeidėjo nustatymu, kol bus nustatytas pažeidėjas, taip pat apmoka Bendrija, o, nustačius pažeidėją, šias išlaidas apmoka pastarasis arba jo tėvai, jei pažeidėjas nepilnametis (b.l. 5). Nustatyta, kad vaizdo stebėjimo įranga yra įtraukta į Bendrijos buhalterinę apskaitą ir apskaityta kaip ilgalaikis turtas (b.l. 39-40). Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad, įsigydama minėtą įrangą, Bendrijos valdyba ir jos pirmininkė D.I. K. viršijo savo įgaliojimus, kadangi išrašas iš Bendrijos 2003-10-06 visuotinio narių susirinkimo protokolo patvirtina, kad Bendrijos nariai suteikė Bendrijos valdybai įgaliojimus atlikti finansines operacijas, kurių suma neviršija 3000,00 Lt (b.l. 75). Nei paminėti Bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimai (b.l. 9, 75), nei Bendrijos valdybos nutarimas, kuriuo nutarta, kad 1857,35 Lt bendrijos patirtas išlaidas turi atlyginti nepilnamečių pažeidėjų tėvai (b.l. 9), nėra įstatymų nustatyta tvarka ginčijami, nuginčyti ir yra galiojantys, todėl atsakovas, būdamas Bendrijos narys, turi pareigą laikytis Bendrijos įstatų, vykdyti Bendrijos narių susirinkimo ir Bendrijos valdybos nutarimus, taip pat laikytis namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai (Bendrijos įstatų 19.1 p. ir 19.4 p.)(b.l. 55-56, 64-71). Kaip nepagrįsti atmestini ir atsakovo teiginiai, kad už Bendrijos lėšas nupirkta kamera buvo naudojama išimtinai vieno bendraturčio interesais. Bendrijos įsigyta vaizdo stebėjimo įranga yra bendrijos nuosavybė. Teismo posėdžio metu D.I. K. paaiškino, kad įranga yra veikianti ir prireikus bet kuris iš Bendrijos narių gali ja pasinaudoti – byloje nepateikta šiuos paaiškinimus paneigiančių duomenų bei įrodymų, todėl teismas jais vadovaujasi. Todėl yra pagrindas ieškovės turėtas vaizdo stebėjimo įrangos, skirtos nustatyti Bendrijos ir jos narių turtą gadinančius bei Bendrijos vidaus tvarkos taisykles pažeidžiančius asmenis, įsigijimo išlaidas laikyti pagrįstais ieškovės nuostoliais.

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Atsakovas pripažino, kad jo sūnaus D. Š. atlikti veiksmai yra chuliganiški, sūnus dėl tokio savo elgesio buvo įspėtas policijos pareigūnų. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai – Klaipėdos miesto 2-ojo PK VP raštai (b.l. 59, 62). Atsakovas patvirtino, kad jo šeimos ir Bendrijos valdybos pirmininkės D.I. K. santykiai yra konfliktiški, iš sūnaus elgesio jis suprato, kad tokius neteisėtus veiksmus sūnus atliko nenorėdamas, kad būtų viešai skelbiama namo laiptinėje esančioje skelbimų lentoje informacija apie jo tėvų, Bendrijos narių, įsiskolinimą Bendrijai, todėl pagrįstai tikėtina, kad nepilnamečio D. Š. atlikti neteisėti veiksmai D.I. K. atžvilgiu gadinant jos buto duris jas apspjaudant, įžeidžiantys gestai – susiję su jos, kaip Bendrijos pirmininkės, veikla. Įstatymu nustatytos tėvų asmeninės teisės ir pareigos auklėti savo vaikus ir būti atsakingiems už jų auklėjimą ir raidą, rūpintis savo vaikų sveikata, rūpintis savo vaikų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str.). Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta įrodyta, kad atsakovas, privalėdamas diegti savo nepilnamečiui vaikui teigiamas savybes ir įpročius, formuoti vaiko interesus, atitinkančius visuomenės pripažintas normas, nesiėmė visų priemonių, kad tinkamai panaudotų šią tėvų valdžią, tokiu būdu pažeidė savo, kaip tėvo, pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko jam kyla pareiga dėl sūnaus kaltų veiksmų atlyginti ieškovei padarytą žalą, šiuo atveju Bendrijos turėtas išlaidas (CK 6.263 str., 6.276 str. 2 d.).

Atsakovo nurodyti teiginiai, kad vaizdo stebėjimo priemonės D.I. K. bute buvo įrengtos neteisėtai, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 str. 4 d. numatyta, kad šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Tokią įstatymų leidėjo poziciją patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2622/2010). Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pilnai pripažino savo nepilnamečio sūnaus D. Š. atliktų neteisėtų veiksmų ginčo metu ir ginčo vietoje faktus, jų neginčijo, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų byloje nepateikė (CPK 178 str., 187 str., 182 str. 5 p.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 619,12 Lt žalos atlyginimo. Patenkinus pagrindinį reikalavimą, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 8,31 Lt palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 71,00 Lt žyminio mokesčio ir 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1071,00 Lt (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo R. Š. 619,12 Lt žalos atlyginimo, 8,31 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 627,43 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-05-29, iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1071,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.