Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. D. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai gamino, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: veikdamas bendrai su R. Z., turėdami bendrą tikslą gaminti ir parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, bei taip gauti neteisėtas pajamas, pasiskirstę vaidmenimis, ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 23 d. 11.34 val., psichotropinės medžiagos – amfetamino pagaminimo tikslu, įgijo chemines medžiagas: 3-ios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų prekursorių – 15,0 kg. sieros rūgštį (H2SO4), 23948,46 g. natrio šarmą (NaOH), 800 ml. azoto rūgštį (HNO3), taip pat įrangą ir medžiagas, skirtas psichotropinės medžiagos gamybai - plastikinius maišelius, elektronines svarstykles, maišymo aparatą, piltuvėlį, vakuumavimo aparatą, virimo-kepimo įrenginius, elektrinį grilį, įvairias plastikines talpas, plastikinius indus, ne mažiau kaip 426 vnt. folijos ritinėlių, visas šias medžiagas ir įrangą laikė jam (K. D.) priklausančiame bute, bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, neteisėtai įrengė psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir ne vėliau kaip iki 2023 sausio 23 d. 11.52 val., tose pačiose gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, panaudojant minėtas chemines medžiagas ir įrangą, jis neteisėtai pagamino ne mažiau kaip 1546,868 g. sausos baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 243,315 g. psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2023 sausio 23 d., kuomet laikotarpyje nuo 11.52 val. iki 12.05 val. šį labai didelį kiekį – 243,315 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, tikslu parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims ir taip gauti neteisėtas pajamas, R. Z. iš jo (K. D.) gyvenamos vietos, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno automobiliu Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kol tą pačią dieną 12.05 val., (duomenys neskelbtini), sustabdžius patikrinimui R. Z. vairuojamą automobilį Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini), šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiais veiksmais K. D. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka K. D. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. sausio 23 d. 17.20 val. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartimi K. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 23 d. Vėlesnėmis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo K. D. gynėjas advokatas A. Blaževičius skunde prašo pakeisti suimtajam taikomą kardomąją priemonę viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra ir (arba) 10 000 Eur užstatu.

4.1. Skunde nurodoma, jog, priimant skundžiamą nutartį nepagrįstai nesiremta BPK 121 straipsnio 3 dalimi, kadangi kaltinamajam paskyrus bet kurią švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti baudžiamojo proceso tikslai, nepažeidžiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių.

4.2. Skunde teigiama, jog jokių įtikinamų pagrindų, leidžiančių teigti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, darys naujas nusikalstamas veikas nenustatyta. Teismas rėmėsi tik prielaidomis, o kaltinamojo teistumas yra išnykęs, be to, jis nebuvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų disponavimu.

4.3. Pažymima, kad kaltinamasis turi darbą, pastovią gyvenamąją vietą, kur gyvena su sugyventine, augina nepilnametę dukrą. Teismui buvo pateikti dokumentai – mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad už kaltinamąjį K. D. yra sumokėtas užstatas – 10 000 eurų.

4.4. Gynėjo teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje suėmimo skyrimo pagrindą, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis, grindė išskirtinai gresiančia laisvės atėmimo bausme, kas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo K. D. gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo K. D. gynėjo advokato A. Blaževičiaus skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo K. D. gynėjo advokato A. Blaževičiaus skundą ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo K. D. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas, todėl kardomosios priemonės taikymas tęstinas.

7. Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. K. D. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė – BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Be to, vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas prašymą paskirti asmeniui kardomąją priemonę suėmimą, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad K. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti byloje esančiuose kratų, apžiūrų, slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Nagrinėjamu aspektu būtina pabrėžti, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nesprendžia suimtojo kaltės klausimo ir bylos duomenų netiria. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai leidžia nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, netiriant byloje esančių duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Aptartų nuostatų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, klaidų dėl duomenų pakankamumo vertinimo nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

9. Kauno apygardos teismas kaltinamajam K. D. suėmimo terminą pratęsė alternatyviu pagrindu, t. y., esant manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aukštesniojo teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, remiantis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus reikšmingus ir pakankamus pagrindus, kurie nėra išnykę ar pasikeitę. Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, jog, pratęsiant taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant naujų nusikaltimų darymo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino suimtojo ekonominius ir socialinius ryšius, įvertinus juos kitų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, t. y., atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, informaciją apie jo teistumą, galimą pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veikos, be kita ko, tikėtiną vaidmenį kaltinamo nusikaltimo padaryme, kurių visuma rodo realią naujų nusikaltimų darymo riziką.

10. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą, t. y., K. D. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje be formalių pagrindų, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų šiuo atveju taip pat patvirtinta apygardos teismo nustatytas galimas pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kaltinamojo ankstesnis teistumas, šias aplinkybes įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Pažymėtina, jog apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į ankstesnį kaltinamojo teistumą – K. D. praeityje teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (past. – vagystę, plėšimą), narinėjamu aspektu turint omenyje būtent asmenį charakterizuojančius duomenis, kadangi teistumo pasibaigimas nereiškia, jog išnyko nuteisimo faktas, tai lieka asmens biografijos dalimi. Taigi, K. D., būdamas anksčiau teistas už savanaudiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, šiuo metu yra kaltinamas tuo, jog neteisėtai gamino, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką su tikslu pasipelnyti. Analizuojant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenys nustatyta, jog K. D. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (past. – išregistruotas 2021 m.), taigi, apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog duomenų apie K. D. pastovų legalų pajamų šaltinį – dirbamą darbą ir gaunamas pajamas, nėra. Atsižvelgus į realius kaltinamojo ekonominius ryšius, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį – pakankamai aktyvų kaltinamojo vaidmenį galimos nusikalstamos veikos padaryme, kaltinamojo asmenybę, spręstina, jog lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų, galėjo būti vienas iš pagrindinių pragyvenimo šaltinių.

11. Nors suimtojo gynėjas apeliuoja į galimą K. D. įdarbinimo į UAB „A“ faktą (past. – teismui pateiktas šios bendrovės direktoriaus R. D. 2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas, jog kaltinamasis K. D. bus įdarbintas šioje bendrovėje), nėra pagrindo suabsoliutinti šios aplinkybės, kadangi naujų nusikaltimų darymo riziką gali paneigti tik nuolatiniai asmens ekonominiai ryšiai, rodantys realų kaltinamojo pajamų šaltinį, kurių negali patvirtinti tik tikėtinas faktas dėl galimo įdarbinimo. Nustatytos rizikos nepaneigia ir suimtojo socialiniai ryšiai (K. D. nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine), kadangi jie neturi realios įtakos suimtojo nusikalstamiems polinkiams – nesustabdė nuo ankstesnių nusikalstamų veikų darymo, kartu galimai nesulaikė ir nuo šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, dėl ko galimas jų praradimas nelaikytinas pakankama garantija, eliminuojančia naujų nusikaltimų darymo riziką. Šių išvadų nepaneigia ir pabrėžiamas nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, kadangi būtent deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą (t. 4, b. l. 99). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės, susijusios su kaltinamajam inkriminuojama veika, ir pastarąjį charakterizuojantys duomenys rodo didesnį asmenybės pavojingumą bei patvirtina tikimybę, jog paleistas iš suėmimo, K. D. ir toliau gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad šiuo atveju viešąjį interesą sudaro ne tik siekis netrukdomai ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, bet ir izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti asmenį, įvertinus K. D. asmenybę, inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, šioje proceso stadijoje alternatyvios kardomosios priemonės ar jų kompleksas, neizoliuojant kaltinamojo, neužtikrins kardomąja priemone siekiamų tikslų. Kaip minėta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamojo socialiniai ar ekonominiai ryšiai yra tvirti ir sulaikys jį nuo naujų nusikaltimų darymo, kas, nesant kitų realių veiksnių, mažinančių naujų nusikaltimų darymo riziką, kelia pagrįstų abejonių mažiau formalizuotų kardomųjų priemonių efektyvumu. Nustatytas ankstesnis teistumo faktas taip pat rodo, kad suimtasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, kas tik didina riziką, vertinant tai taikytinų mažiau formalizuotų kardomųjų priemonių aspektu. Byloje nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių efektyvumo šioje proceso stadijoje, kadangi kitos kardomosios priemonės šiuo atveju savaime negali eliminuoti galimos naujų nusikaltimų darymo rizikos, dėl ko teismas sprendžia, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumui, sunkumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi kaltinamajam K. D. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.