- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- 1-108-383/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- T. P.
- Nukentėjusysis
- V. J., N. J.
- Advokatai
- Kęstutis Žiemys, Valerijus Karpovas
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Viktorijai Akelienei dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam T. P., gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiems V. J., N. J., jų atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas:
2005-04-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros organizacijose;2008-10-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2009-02-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. - 4 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1,3 d., prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2008-10-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir skirta galutinė bausmė - 4 metai 6 mėn. laisvės atėmimo.;2013-12-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dvi veikos) - 1 metai 3 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė 10 mėn. laisvės atėmimo.; 2014-09-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, paskirtoji bausmė subendrinta su 2013-12-31 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, nuosprendis neįsiteisėjęs;
yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. 2014 m. balandžio 18 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis bei kojomis, S. J. į galvą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju smegenų pusrutuliu, poodines kraujosruvas abiejų akių viršutiniuose vokuose, odos nubrozdinimus nosyje ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvas abiejų skruostų minkštuosiuose audiniuose ir viršutinėje lūpoje, nuo ko S. J. 2014 m. balandžio 24 d., 00.20 val., mirė. Taip savo veiksmais T. P. tyčia S. J. nužudė.
Tokiais veiksmais T. P. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d.
Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino dalinai: Pripažįsta, kad sudavė smūgius, kad buvo konfliktas, bet nužudyti jo negalėjo. Nuo tokių suduotų smūgių S. J. negalėjo mirti. Dėl pareikšto kaltinimo jis parodė, kad balandžio 18 nuėjo pas S. J., atsigėrė alaus. Buvo konfliktas, pasistumdė ir viskas. S. gyveno (duomenys neskelbtini), daugiabutyje. Buvo jau vėlu kai jis atėjo. Atsinešė alaus plastikinį butelį. Kartu su S. J. buvo J. M.. Buvo išgėręs prieš einant pas J., bet nedaug, gal butelį ar du alaus. Susipyko su J. iš pradžių žodžiais. Sudavė iš delno į veidą, S. J. ėmė bėgti kraujas. Jis apvalė, J. atnešė rankšluostį. Vėl jis su J. pradėjo pyktis. Vėl sudavė delnu J. į veidą, sudavė gal penkis kartus. Tada J. su kažkokiu geležiniu daiktu trenkė jam į galvą, jam besidengiant ranka gavo per pirštus. Jis užspaudė jį ant lovos. Jis supyko ir sudavė delnu J. į galvą, sudavė iki 5 smūgių. Koja nespardė. Susitaikė su J., jie atsigulė miegoti ir viskas. Kitą rytą dar su J. išgėrė alaus ir išėjo. Paskui jam pasakė, kad J. nesikelia. Jis atėjo pasižiūrėti, atvažiavo policija ir jį sulaikė. Gailisi dėl padaryto, blaivas būdamas to nebūtų padaręs. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo faktinių įvykio aplinkybių pripažinimo, jo kaltę patvirtina kiti įrodymai.
Nukentėjusysis V. J. parodė, kad jiems paskambino ir pasakė, kad brolis sužeistas ir, kad jis išvežtas į Kauno ligoninę, kurioje jis mirė. Nukentėjusysis gyvena Marijampolės rajone, o brolis gyveno Kalvarijoje pas sugyventinę J. M.. Tuo metu jis gulėjo ligoninėje, jam apie viską pranešė žmona. Pradžioje P. paskambino iš Kalvarijos, o jis paskambino nukentėjusiajam. Brolis ligoninėje mirė greitai, po kelių dienų. Civilinį ieškinį gal pareikš vėliau. Jam pasakė kaimynai kas sumušė brolį. Moteriškės iš to paties brolio namo sakė, kad sumuštas S., kad iškviesta greitoji. P. nuvyko į įvykio vietą, tačiau prasilenkė su greitąją. Sakė, kad brolį sumušė sugėrovas. Brolis nebuvo linkęs konfliktuoti, jaunystėje būdavo muštynės. Jis kartu su broliu negyveno, todėl nežino ar išgėręs brolis buvo agresyvus, mano, kad nebuvo.
Nukentėjusysis N. J. parodė, kad S. J. jo tėvas. Jam paskambino ir informavo. Jis tuo metu buvo išvykęs. Ligoninėje pasakė, kad mažai vilčių, kad išgyvens. Ligoninėje tėtis atrodė prastai, veidas buvo dvigubas. Civilinį ieškinį palaiko. Kol tėvas gyveno Vilkaviškyje tai bendravo dažnai, tačiau kai persikraustė į Kalvariją, tai pamatė kokia ten situacija, todėl nenorėjo daugiau ten važiuoti, ten buvo išgėrinėjama. Apie sužalojimo aplinkybes žino tik iš kaimynių. Nemano, kad išgėręs tėvas buvo konfliktiško charakterio. Iš ieškinio neišminusuota kompensacija.
Liudytoja J. M. parodė, kad gyveno su S. J.. 2014-04-18 apie 23 val. jinai su S. jau miegojo. Per duris įsibrovė, išlaužė užkabintas duris, sušuko, kad keltumėmės. Prieš užmiegant su S. buvo gėrę vyno ir alaus. Nebuvo taip, kad nesiorientuotų aplinkoje. Atėjo T. P.. Sakė, kad S. atsikeltų iš lovos, o jai liepė likti kur esanti. T. atsinešė alaus, jie dar išgėrė to alaus, tada prasidėjo smūgiai. T. pradėjo kalbėti apie darbą, kad S. neateina mūryt, kad per jį liko be darbo. Dar kalbėjo apie skolą. T. priekaištavo dėl tos skolos S. Prasidėjo mušimas, T. pardėjo mušti S. S. bandė atsistoti, o P. jam per galvą vis trenkė. S. paėmė nuo stalo „rundelį“ ir paleido į T. Pataikė jam kažkur į galvą, prakirto. P. nuo to smūgio nuvirto ant lovos. S. priėjo prie jo, pasakė, kad „dabar tu mano rankose“. P. jį nustūmė kažkaip ir pradėjo mušti S. parkritusį ant lovos. Pasipylė kraujas S. Ji atnešė rankšluostį, abu su P. nušluostė kraują jam. P. liepė eiti S. parnešti alaus. Nėjo, nes tokiu laiku niekas neparduoda. P. mušė tik kumščiais S., kai gulėjo lovoje spardė kojomis. Į galvą davė rankomis, į kūną kojomis spyrė. Mušimas truko apie pusę valandos. Daužo, išgeria alaus ir vėl muša. Jai draudė kviesti pagalbos, sakė, kad ir jai bus taip, kaip S. jei pasijudins. J. mušė nugriuvusį ant lovos. Kai baigė mušti P. atsigulė šalia J. P. buvo girtas. Ji nuėjo į kitą kambarį atsigulti. Naktį apie 3 val. nakties S. atėjo pas ją į lovą. Sakė, kad bijo, jog pabudęs P. jį vėl muš. Ryte pabudusi pamatė, kad J. miega, jis kvėpavo, galvojo, kad miega. P. išėjo ryte, po 9 val. Kitą dieną P. atėjo kai atvažiavo policija ir greitoji. Ji pasikvietė kaimyną D. K., kad pažiūrėtų kas J. yra. Kaimynas pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Atvažiavo policija, paėmė P., o S. išvežė greitoji. S. J. mirė balandžio 24 dieną, gal po savaitės po sumušimo. Be jų trijų daugiau nieko nebuvo bute, įvykio daugiau niekas nematė. Po įvykio ji skambino S. dėdei. Nepamena ką sakė paskambinusi. Sakė, kad S. sumušė ir jis miršta. Butas yra dviejų kambarių. Viskas vyko kambaryje, kuris yra šalia virtuvės. Kai vyko muštynės ji sėdėjo ant sofos. Ant tos pačios sofos J. buvo nukritęs. Sofa buvo ištiesta, nes jie joje miegojo. Ji matė įvykius iš dviejų metrų atstumo. P. mušė su kumščiais, koja pakeldavo. Ji nuėjo miegoti į kitą kambarį. P. atsigulė šalia S. Kai J. atėjo pas ją atsigulti, P. liko ant tos sofos miegoti. Ryte apie 9 val. ji nuėjo pas V., ten rado P. P. pasakė, kad eitų pasižiūrėti ką S. padarė. K. buvo kieme. Jie ten šašlykus kepė. Kai P. atėjo, tuo metu atvažiavo greitoji ir policija. P. sėdėjo kambaryje, iš ten jį policininkai ir pasiėmė. Smūgiavo P. daugiausiai į pakaušį, daugiau į kairę pusę, kuria ranka mušė nepamena. Mušė abiem rankom, pasikeisdamas. Jokio konflikto tarp jos ir J. nei naktį, nei ryte nebuvo. Jam iš nosies bėgo kraujas, todėl kambarys buvo kruvinas. Tame kambaryje degė žvakė, ji matė kas vyko. Jis buvo nusirengęs, su trumpikėmis, nes kai atėjo P. jie jau miegojo. S. J. gyveno 13 metų. J. jos nebuvo sumušęs, ji jo taip pat nemušė. Iki to įvykio J. nebuvo sumuštas. Konfliktas vyko ilgai, gal apie vieną valandą. Buvo smūgių serija, P. atsisėda, atsigeria alaus ir vėl muša. S. atėjo pas ją į lovą apie 3 val. nakties. P. baigė mušti S. apie 1 val. Ryte S. jau nekalbėjo, ji galvojo, kad miega.
Ekspertas L. Gogelis duotą išvadą patvirtino ir paaiškino, kad buvo nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu. Buvo atlikta operacija, išgelbėti jo gyvybės nebuvo galima, nes buvo per vėlu, praėję per daug laiko. Sužalojimai buvo suduoti beveik vienodai į abi galvos puses. Buvo konstatuotos kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, abiejų skruostų minkštuosiuose audiniuose, visi šie sužalojimai yra aprašyti. Kraujo išsiliejimas išsivystė nuo smūgio į veidą. J. mirė nuo galvos sumušimo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu. Yra vadinamas šviesus periodas, kuris trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų. Tas laiko tarpas individualus kiekvienam žmogui. Laiko kiek jis buvo sąmoningas niekas nenustatys. Neatmetama galimybė, kad iki 3 val. nakties jis galėjo judėti ir būti sąmoningas. Nuo smūgių delnu tokie sužalojimai negali būti, turėjo suduoti kumščiu.
Pažyma iš įvykio suvestinės nustatyta, kad 2014 m. balandžio 19 d., 14.27 val. gauti du telefoniniai pranešimai, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės, ir kad tame pačiame adrese miršta žmogus. Patikslinta informacija, jos šiame bute naktį buvo konfliktas, kurio metu sužalotas S. J., kuris pristatytas į ligoninę, o jį sužalojęs asmuo pristatytas į policijos įstaigą ( t. 1 1. 4-8 ).
Įvykio vietos apžiūros protokolas nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)esantis butas. Butas netvarkingas. Ant lovos-sofos lovos apkloto matosi dėmės panašios į kraują. Apžiūros metu paimtas tuščias plastikinis alaus butelis (t. 1 1. 10-16 ).
Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame bute stovi lova su ant jos esančia patalyne. Ant patalynės matosi juodos dėmės. Sofa-lova užtiesta užtiesalu, ant kurio matosi tamsios dėmės. Apžiūros metu paimtas geltonos spalvos antklodės iškirptas kraštas, su dėmėmis, užtiesalas su dėmėmis, margas ir baltas pagalvės užvilkimai bei rankšluostis su dėmėmis (t. 1 1. 22-27 ).
Medicininis mirties liudijimas Nr. 405 ir valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. M 385/14 (02) nustatyta, kad S. J. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu (t. 1 1. 53; 54 ).
Specialisto išvada Nr. M 385/14(02) nustatyta, kad S. J. konstatuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju smegenų pusrutuliu, poodinės kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, odos nubrozdinimai nosyje ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvos abiejų skruostų minkštuose audiniuose ir viršutinėje lūpoje. Mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju gavos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, galvos smegenų dešinio pusrutulio išemija, antrine kraujosruva galvos smegenų tilte ir plaučių židininiu uždegimu. Smegenų sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo gautis suduodant kumštimi, spiriant koja ar panašiai.( t. 1 1. 63-68 ).
Specialisto išvada Nr. G 354/14(09) nustatyta, kad T. P. konstatuota paviršinė muštinė žaizda pakaušio srityje, kraujo išsiliejimai kairės plaštakos II, III, IV pirštų panagėse (t. 2 1. 13).
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.
Kaltinamasis T. P. pripažįsta mušė S. J., mušė su pertraukomis, sudavė apie 10 smūgių į galvos sritį, tačiau neigia jį nužudęs, teigdamas, kad nuo jo suduotų delnu smūgių nukentėjusysis mirti negalėjo. Kaltinamasis įvykio aplinkybes aiškina sau palankiai,- kad delnu mušė-, siekdamas iškelti versiją, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti gal kitas asmuo. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už atsiradusias pasekmes. Teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu kaltinamojo kaltė įrodyta dėl S. J. nužudymo.
Įvykio vietoje – suduodant smūgis A. K. – matė liudytoja J. M., kuri patvirtino visas reikšmingas įvykio aplinkybes, kurias yra pripažinęs ir pats kaltinamasis. Tai, kad T. P. mušė S. J. su pertraukomis, kad mušė į galvą. Kad S. J. besigindamas sudavė indu kaltinamajam per galvą. Liudytojos J. M. parodymai atitinka ekspertizės išvadai ir eksperto parodymams, kad sužalojimai galėjo būt padaryti tik kumščiais, bet ne delnais. Liudytoja kategoriškai patvirtino, kad T. P. mušė kumščiais. Taigi, kaltinamojo parodymus, kad jis tik delnais mušė, paneigė liudytoja ir ekspertas. Taip pat liudytoja patvirtino, kad S. J. niekur iš namų nebuvo išėjęs, o po mušimo atėjo ir atsigulė prie jos ir taip gulėjo iki greitosios iškvietimo.
Ekspertas L. Gogelis patvirtino, kad buvo nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu. Buvo atlikta operacija, išgelbėti jo gyvybės nebuvo galima, nes buvo per vėlu, praėję per daug laiko. Sužalojimai buvo suduoti beveik vienodai į abi galvos puses. Buvo konstatuotos kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, abiejų skruostų minkštuosiuose audiniuose, visi šie sužalojimai yra aprašyti. Kraujo išsiliejimas išsivystė nuo smūgio į veidą. J. mirė nuo galvos sumušimo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu. Yra vadinamas šviesus periodas, kuris trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų. Tas laiko tarpas individualus kiekvienam žmogui. Laiko kiek jis buvo sąmoningas niekas nenustatys. Neatmetama galimybė, kad iki 3 val. nakties jis galėjo judėti ir būti sąmoningas. Nuo smūgių delnu tokie sužalojimai negali būti, turėjo suduoti kumščiu.
Vertinant ekspertizės išvadą ir eksperto paaiškinimus dėl ekspertizės išvadų, darytina išvada, kad po suduotų smūgių nukentėjusysis S. J. galėjo atlikti sąmoningus veiksmus, tai yra atsikelti iš lovos, kurioje karu atsigulė po mušimo su T. P. ir nueiti į kitą kambarį, kur atsigulė į kitą lovą prie liudytojos J. M..
Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį T. P. pripažintu kaltu dėl S. J. nužudymo.
Teisminėje praktikoje nustatyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Šioje byloje nustatyta, kad S. J. mirė nuo galvos traumos, kuri pasireiškė kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju smegenų pusrutuliu, poodinės kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, odos nubrozdinimai nosyje ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvos abiejų skruostų minkštuose audiniuose ir viršutinėje lūpoje. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju gavos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, galvos smegenų dešinio pusrutulio išemija, antrine kraujosruva galvos smegenų tilte ir plaučių židininiu uždegimu. Galvos sužalojimų visuma šiuo atveju vertintina sunkiu sveikatos sutrikdymu, mirties priežastimi tapo mechaninis galvos smegenų pažeidimas.
Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kadangi faktinės bylos aplinkybės rodo, kad buvo suduota į galvos sritį ne specialiai pritaikytu įrankiu atimti gyvybę, ir mirtis įvyko nuo galvos traumos, pasireiškusiu kraujo išsiliejimu smegenyse.
Todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 129 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. P., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.
T. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino faktines aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. P., atsižvelgia į charakterizuojančią medžiagą, - charakterizuojamas neigiamai. Administracine tvarka baustas 18 kartų. Teistas ne vieną kartą, teistumas neišnykęs.
Skiriant bausmę T. P. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat į tyčios formą – nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, T. P. pagal BK 129 str. 1 d. skiriama baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas didesnis už bausmės vidurkį.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis N. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 90 000 litų (26065 Eurai) neturtinės žalos atlyginimo ir 2237,87 litų (648 Eurai) turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. 89-93).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pateikė duomenis, kad Teisingumo ministerija iš nukentėjusiųjų fondo kompensavo dalį žalos, išmokant 8320 litų (2409 Eurai), tame tarpe 520 litų (150 Eurų) laidojimo išlaidų ir 7800 litai (2259 Eurai) neturtinės žalos. Prašo šia kompensacija ir gauta laidojimo pašalpa sumažinti civilinį ieškinį. Prašo priteisti 677,84 litus (196 Eurai) turtinės žalos ir 82 200 litų ( 23806 Eurai) neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir tenkintinas visiškai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Tačiau yra minusuojama kompensacija- 520 litų ir laidojimo pašalpa-1040 litų.
Be to, nukentėjusysis prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Šioje dalyje civilinis ieškinys, atsižvelgiant į teisminę praktiką, tenkintinas visiškai, minusuojant išmokėta kompensaciją.
Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Nors CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai, tačiau teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, giminystės ir emocinius ryšius, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Dėl T. P. padarytos nusikalstamos veikos mirė žmogus. Pasekmės skaudžios ir nepataisomos. Taip pat į nukentėjusiojo ir mirusiojo giminystės laipsnį bei emocinį ryšį. Buvo nužudytas tėvas. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Teismas, tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, atsižvelgia į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį. Kadangi nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos yra 90 000 litų, atitinka visus aukščiau paminėtus kriterijus, nėra aiškiai per didelis, todėl priteistinas pilnai, minusavus kompensaciją.
Taip pat yra pagrįstas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl S. J. gydymo išlaidų sumoje 8199 litų (2374 Eurai) priteisimo. Pagrįstas dokumentais, todėl tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu dvylikai metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 metų sausio 16 dienos.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-04-19 iki 2015-01-16.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.
Priteisti iš T. P. nukentėjusiajam N. J. 196 Eurus turtinės žalos atlyginimo ir 23806 Eurus neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš T. P. Kauno teritorinės ligonių kasai 2374 Eurus gydymo išlaidų.
Priteisti iš T. P. 347 Eurus atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam N. J..
Tuščią plastikinį butelį, iškirptą antklodės krašto, užtiesalą, du pagalvės užvalkalus, rankšluostį, marškinėlius, dryžuotus marškinėlius, apatines kelnaites ir pledą, metalinį indą, T. P. rūbus: striukė, golfas, dvejos kelnės, marškinėliai ir batai, mobilaus ryšio telefoną NOKIA su SIM kortele ir raktą, T. P. seilių mėginį ( saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato daiktų saugykloje) – sunaikinti kaip beverčius.
140 (vienas šimtas keturiasdešimt) litų ir 12 centų priduoti saugoti į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą( t. 2 1. 3-5 ) nukreipti priteistos žalos išieškojimą.
Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.