- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-334-56/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07322-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pran.), Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- V. K., J. M.
- Atsakovas
- Nekilnojamojo turto fondas“ dėl trukdymų pirkti geriamąjį vandenį pašalinimo ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo ,,Vilniaus vandenys“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus vandenys“
Teisėja J. Mačionytė Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07322-2010-4
Proc. sprendimo kategorijos: 110.1;121.14;121.18;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. birželio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. K. ir J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovių V. K. ir J. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovių V. K. ir J. M. ieškinį atsakovui Nekilnojamojo turto fondas“ dėl trukdymų pirkti geriamąjį vandenį pašalinimo ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo ,,Vilniaus vandenys“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės V. K. ir J. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ skubaus vykdymo tvarka per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis suremontuoti sutrūkusį vandens tiekimo vamzdyną, taip pašalinant kliūtis tiekti vandenį į butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje; priteisti iš atsakovų po 3000 Lt kiekvienai ieškovei neturtinei žalai atlyginti.
Ieškinyje ieškovės suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ laikinai prijungti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) antrojo aukšto gyvenamąsias patalpas prie veikiančio vandentiekio per naują vamzdį, sumontuotą UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančioje pirmojo aukšto patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ įpareigoti sudaryti sąlygas bei netrukdyti atlikti pirmiau nurodytus darbus.
Nurodė, kad gyventojams geriamasis vanduo netiekiamas nuo 2010 m. sausio 19 d. ir tuo šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinės vartotojų teisės bei interesai, jiems yra padaryta ir toliau daroma žala. Be to, vartotojų teisių apsauga yra ne tik privatus reikalas, bet ir viešais interesas. Todėl, kad būtų apgintas viešasis interesas ir užkirstas kelias geriamojo vandens vartotojų interesams daromai žalai toliau didėti, būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Šaltam vandeniui tiekti į daugiabučio namo pirmajame aukšte esančias atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančias patalpas, nuo veikiančio UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ vandentiekio yra sumontuotas naujas apšiltintas vandentiekio vamzdis. Per šį vamzdį yra galimybė iš pirmojo aukšto patalpų tiekti šaltą vandenį į antrame aukšte esančias gyvenamąsias patalpas – tereikia sujungti du vamzdžius.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ atsiliepime su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovėms teismo sprendimas bus neįvykdytas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškovės, prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė argumentų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė nė vieno įrodymo, jog atsakovas nevykdys galimai palankaus ieškovėms teismo sprendimo ar kad tokio teismo sprendimo vykdymas pasunkės. Priešingai, UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ sutiko atlikti trūkusių vamzdžių remontą, tačiau nurodė, kad prie remonto turi prisidėti ir ieškovės bei kiti bendrabučio gyventojai. Tik dėl ieškovių vengimo bendrai prižiūrėti naudojamus vandens tinklus ir susidarė situacija, jog iki šiol nėra galimybės ieškovėms naudotis vandeniu. Ieškiniu keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ suremontuoti sutrūkusį vandens tiekimo vamzdyną, tačiau laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos į kitą atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“, kuris ginče galimai palankaus ieškovėms teismo sprendimo priėmimo atveju būtų įpareigotas tik solidariai atlyginti ieškovėms priteistą neturtinę žalą. Tokios laikinosios apsaugos priemonės, prašomos taikyti UAB „Vilniaus vandenys“ atžvilgiu, nėra susijusio su jai reiškiamu reikalavimu. UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ yra išnuomojusi pirmajame aukšte esančias patalpas tretiesiems asmenims, kurie savo lėšomis ir savo naudai įsirengė šalto vandens tiekimo vamzdžius. Ieškovių prašymo tenkinimas reikštų trečiųjų asmenų, kurie nėra ginčo dalyviai, teisių suvaržymus, nes prie jiems priklausančių vandens tiekimo vamzdžių būtų leista prisijungti ieškovėms.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovių prašymas netenkintas.
Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo taikomi apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo vertinimu ieškovės nenurodė kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės ar pasidarys neįmanomas ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas, todėl teismas įvertinęs atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ atsiliepimo argumentus apie tai, kad patalpos yra išnuomotos byloje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims, kurie savo lėšomis ir savo naudai įsirengė šalto vandens tiekimo vamzdžius, sprendė, kad teismui taikant tokias priemones, kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, jos negali būti pripažintos laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes būtų suvaržytos minėtų asmenų teisės ir teisėti interesai. Įvertinęs ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir veiksmų atlikimo UAB ,,Vilniaus vandenys“, kuriam ieškinys reiškiamas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas konstatavo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės UAB „Vilniaus vandenys“ atžvilgiu nėra susijusios su UAB „Vilniaus vandenys“ reiškiamu reikalavimu. Be to, teismo vertinimu, pritaikius ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismas faktiškai iš esmės išspręstų ieškovių ieškinį, t.y. ieškovių reikalavimas iš esmės būtų patenkintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, nors yra prašoma prijungti prie veikiančio vandentiekio per naują vamzdį, sumontuotą UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančiose patalpose. Esant nurodytiems argumentams ieškovių prašymas buvo atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovės V. K. ir J. M. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – prašymą patenkinti.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones ir įrodymus užtikrinančias priemones. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte yra nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti. Ieškovės pateikdamos prašymą išsamiai nurodė aplinkybes dėl ko prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: namas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame jos gyvena nuo 2010 m. sausio 19 d. neturi vandens, nes atsakovas UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“ atsisakė atlikti sutrukusių vamzdžių remontą, o kitas atsakovas UAB ,,Vilniaus vandenys“ nesiėmė jokių priemonių atsakovo UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“ atžvilgiu, nors tokią pareigą turėjo. Dėl atsakovo UAB ,,Vilniaus vandenys“ neveikimo buvo padaryta didelė žala ieškovių, kaip teisėtų geriamojo vandens vartotojų teisėms ir teisėtiems interesams (Konstitucijos 46 str.). Priimdamas skundžiamą nutartį ir atsisakydamas tenkinti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ilgą laiką gyvena be vandens, be nuotekų šalinimo sistemos, jos negali pilnavertiškai tenkinti savo buitinių poreikių ir tuo ieškovėms yra daroma žala, kuri nuolat didėja, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti prevencines laikinąsias apsaugos priemones užkirsdamas kelią tolimesniam žalos didėjimui. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinė byla yra susijusi su vartojimo teisiniais santykiais, kuriuose vartotojas pripažįstamas silpnesne teisinių santykių šalimi ir suponuoja būtinybę iki teismo sprendimo byloje priėmimo ginti pažeidžiamas vartotojų teises, kas taip pat sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vartotojų interesų užtikrinimas yra viešasis interesas, todėl valstybė, jos įstaigos ir institucijos turi pareigą rūpintis visuomene ir žmonėmis, todėl ieškovės prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 2 dalimi. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai sprendė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų suvaržytos trečių asmenų, kurie nėra ginčo dalyviai, teisės, nes sutinkamai su Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalimi ir daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsniu, daugiabučio namo gyvenamosiose bei negyvenamosose patalpose, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo patalpų savininkams, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso kitiems asmenims. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad nauji vamzdžiai, kurie įrengti atsakovui UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose, yra šių patalpų nuomininko, trečiojo asmens neįtraukto į bylos nagrinėjimą nuosavybė. Priešingai, įrengti vamzdžiai yra sudėtinė namo vandens tiekimo inžinierinės sistemos dalis ir yra dalinė namo savininkų dalinė nuosavybė. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad daugiabučio namo pirmojo aukšto patalpose įrengiant naujus vandens tiekimo vamzdžius buvo pertvarkyta esama namo Greičiūno g. 1, Vilniuje, vandens tiekimo sistema tokiu būdu, kad vanduo nebūtų tiekiamas į antrajame aukšte esančias gyvenamąsias patalpas ir tai buvo atlikta galimai pažeidžiant teisėtus ieškovių interesus (CK 4.83 str. 1 d.). Priimdamas skundžiamą nutartį teismas netinkamai atskleidė ieškovių prašymo esmę ir nepagrįstai sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės UAB ,,Vilniaus vandenys“ atžvilgiu nėra susijusios su UAB ,,Vilniaus vandenys“ reiškiamu reikalavimu ieškovėms palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atlyginti neturtinę žalą bei padarė nepagrįstą išvadą, jog išspręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas iš esmės išspręstų bylą. Padarydamas nurodytas išvadas teismas neatsižvelgė į tai, kad vandentiekio vamzdžio defektai, dėl kurių netiekiamas vanduo daugiabučio namo gyvenamosioms patalpoms ir kuriuos prašoma pašalinti yra ne daugiabutyje, o kitose atsakovui priklausančiose patalpose ir pastatuose, todėl patenkinus ieškovių prašymą, ieškinio reikalavimas suremontuoti sutrukusį vandens tiekimo vamzdyną, tuo labiau reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nebus tenkinamas, todėl pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas neturėjo pagrindo.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateikti nebuvo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinnės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kurį yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (CPK 183 str. 185 str.).
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos įpareigoti atsakovą UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ skubaus vykdymo tvarka per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis suremontuoti sutrūkusį vandens tiekimo vamzdyną, taip pašalinant kliūtis tiekti vandenį į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei priteisti iš atsakovų po 3000 Lt kiekvienai ieškovei neturtinei žalai atlyginti. Pirmos instancijos teismas įvertinęs ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ laikinai prijungti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) antrojo aukšto gyvenamąsias patalpas prie veikiančio vandentiekio per naują vamzdį, sumontuotą UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančioje pirmojo aukšto patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ įpareigoti sudaryti sąlygas bei netrukdyti atlikti pirmiau nurodytus darbus, prašymo netenkino.
Atskirajame skunde ieškovės nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, tuo sudarydamas prielaidas esančiai žalai dar padidėti ir netinkamai įvertino ieškovių prašymą kuriame nurodomos aplinkybės sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovių manymu teismas neįvertino aplinkybės, kad civilinė byla kilusi iš vartojimo teisinių santykių, todėl bylos esant viešojo intereso požymių teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovių manymu pirmos instancijos teismas nepaggrįstai sprendė, kad taikan laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai būtų suvaržytos trečiųjų asmenų teisės, nes kiekvienas daugiabučio namo gyvenamosiose bei negyvenamosose patalpose eantis įrenginys, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo patalpų savininkams, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso kitiems asmenims. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad daugiabučio namo pirmojo aukšto patalpose įrengiant naujus vandens tiekimo vamzdžius buvo pertvarkyta esama namo Greičiūno g. 1, Vilniuje, vandens tiekimo sistema tokiu būdu, kad vanduo nebūtų tiekiamas į antrajame aukšte esančias gyvenamąsias patalpas ir tai buvo atlikta galimai pažeidžiant teisėtus ieškovių interesus (CK 4.83 str. 1 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovių atskirojo skundo argumentais.
Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 145 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos laikantis ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.). Tai reiškia, kad teismas negali taikyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių kurios viršija ieškinio reikalavimą ar taikyti laikininųjų apsaugos priemonių nesusijusių su ieškinio reikalavimu. Tuo labiau, kad Civilinio proceso kodeksas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su jų taikymu atsakovui, o trečiųjų asmenų atžvilgiu jos gali būti taikomos tik tiek kiek tai susiję su ieškinio reikalavimu. Į bylą atsakovo pateikta patalpų nuomos sutartis Nr. 07-31, rodo, kad negyvenamosios patalpos esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra išnuomotos UAB ,,Onorina“ (b.l. 26), todėl teisėjų kolegija įvertinusi ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog nustačius, kad patalpos yra išnuomotos byloje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims, kurie savo lėšomis įsirengė šalto vandens tiekimo vamzdžius, taikomos laikinosios apsaugos priemonės be jokio teisinio pagrindo suvaržytų nieko bendro su byla neturinčių asmenų teises ir teisėtus interesus bei pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principus (CPK 145 str. 2 d.).
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nevertina ieškinio pagrįstumo ir bylos nesprendžia iš esmės, o byloje esančius įrodymus, kaip jau minėta, vertina tik ta apimtimi kuri yra būtina išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje klausimą. Kaip seka iš ieškovių ieškinio reikalavimo - įpareigoti atsakovą UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ skubaus vykdymo tvarka per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis suremontuoti sutrūkusį vandens tiekimo vamzdyną, taip pašalinant kliūtis tiekti vandenį į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei priteisti iš atsakovų po 3000 Lt kiekvienai ieškovei neturtinei žalai atlyginti bei pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės iš esmės siekia, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės pasisakytų dėl bylos esmės, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ieškovių reikalavimas iš esmės būtų patenkintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, nors yra prašoma prisijungti prie veikiančio vandentiekio per naują vamzdį, sumontuotą UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančiose patalpose bei atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus susijusius su daugiabučio namo bendrasavininkių teisėmis ir pareigomis, dėl kurių teismas pasisakys išsprendęs bylą iš esmės bei priimdamas galutinį aktą – teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai įvertino faktines aplinkybes, bei taikė proceso teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus.
Esant nurodytiems argumentams atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9972-574/2010 palikti nepakeistą, o ieškovių V. K. ir J. M. atskirąjį skundą atmesti.