Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-03-19 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 str. 6 d., 180 str. 1 d. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 str. jos vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.; 2011-01-19 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3d. bausmė subendrinta su 2010-03-19 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. G. 2013-11-01 apie 10.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), paėmęs peilį metė šeimos nariui – broliui M. G. ir pataikė į nugaros sritį, po to metė bokalą į galvos sritį, M. G. norėdamas išvengti smūgio ranka užsidengė veidą, ko pasėkoje mestas bokalas atsitrenkė į dešinę ranką, tokiu būdu M. G. sužalojo dešinės plaštakos IV pirštą, taip smurtaudamas padarė M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.2 d.

Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo tėvams. Šiuo metu jie gyvena trise. 2013-11-01 jis buvo namuose. Pas juos namuose buvo ir brolis - M. G.. Apie 10.00 val. tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas dėl to, kad M. G. atėjo į virtuvę, o jis tuo metu darė valgyti. Jie susipyko dėl vietos virtuvėje. Atėjęs į virtuvę tėtis pradėjo juos skirti, raminti. Atsistojo tarp jų, o M. per tėčio petį trenkė jam į galvą, pataikė į smilkinį. Paskui išėjo iš virtuvės į kambarį. Tada jis paėmė peilį ir metė į sieną. Mesdamas peilį į brolį netaikė, metė į sieną. Metė dėl to, kad buvo susinervinęs dėl įvykusio konflikto. Peilis atsitrenkė į sieną ir nukrito ant žemės. Jis peilį pakėlė ir padėjo į vietą. Tėvas nuėjo į kambarį, kur buvo brolis. Tada jis paėmė iš virtuvės alaus bokalą ir nuėjo į kambarį, kur buvo brolis ir tėvas. Bokalą metė į brolį, pataikė į jo ranką, gali būti, kad į dešinę (b.l. 70-71).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2013-11-01 apie 10.00 val. atvykus aplankyti tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), bei pasiimti savo daiktus, bute rado ir ten gyvenantį brolį G. G.. Jam būnant virtuvėje brolis nei iš šio, nei iš to ėmė ant jo rėkti. Jis, žinodamas, jog pastarasis yra emociškai nestabilus, norėdamas išvengti konflikto, išėjo iš virtuvės. Tuo metu nugaroje pajuto skausmą, atsisukęs pasižiūrėjo, iš kur tas skausmas, tuomet pamatė ant žemės gulinti peilį. Suprato, kad G. šį peilį į jį metė. Peiliu jis jam sužalojimų nepadarė, buvo tik paraudimas. Gulėdamas įsitikino, jog nebuvo brolio sužalotas. Praėjus kiek laiko, jis susidėjo likusius daiktus ir atsisėdo ant lovos, kalbėjosi su kambaryje esančiu tėvu. Jiems besikalbant į kambarį įėjęs brolis metė jam į galvos sritį storo stiklo 0,5 l. talpos bokalą. Jis, vengdamas patirti galvos srities sužalojimą, dešine ranka užsidengė galvą. Bokalas atsimušė į minėtą ranką ir sužalojo bevardį pirštą, taip sukėlė fizinį skausmą. Iš karto po smūgio pirštas ištino, todėl kvietė medikus, nes nebuvo tikras, kad pirštas nelūžo. Nei tėtis, nei jis prieš brolį jokio smurto nenaudojo. Nuvykus į gydymo įstaigą medikai konstatavo piršto traumą – vidinį kraujavimą, lūžių nesimatė. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis yra būtent tas, kurį panaudojęs brolis jam sukėlė fizinį skausmą. Po įvykio jie su broliu susitaikė (b.l. 11-12).

Liudytojas A. G. parodė, kad 2013-11-01 apie 10.00 val. pas juos į butą (duomenys neskelbtini), atvyko sūnus M., jų aplankyti ir išsivežti savo daiktų. Su jais bute gyvena kitas sūnus G.. Būdamas kambaryje, esančiame prie virtuvės, išgirdo sūnų žodinį konfliktą. Jam einant pasižiūrėti, kas vyksta, M. sutiko išeinantį iš virtuvės. Sūnūs vis dar barėsi. M. jis paprašė nebesibarti ir eiti į kambarį. Tuo metu, jam stovint tarp jų, G. į M. metė virtuvinį peilį, pataikydamas į nugarą. M. nuo pataikyto peilio susigūžė, veide matėsi, kad jam sukeltas skausmas. Apžiūrėjęs M. nugarą, jos apatinėje dalyje pastebėjo intensyvų paraudimą, daugiau sužalojimų nebuvo. Vėliau kartu su M. kambaryje bežiūrint televizorių, atėjęs G. į brolį metė 0,5 l talpos bokalą. M. spėjo užsidengti galvą dešine ranka. Bokalas pataikė į ranką. Ranka ištino, pamėlynavo pirštas. M., bijodamas, jog nuo smūgio galėjo lūžti kaulas, išsikvietė medikus, kurie apžiūrai jį išsivežė į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, ten konstatavo sumušimą, lūžių nenustatė (bl. 14-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2959/13(02) nurodoma, kad M. G. konstatuota dešinės plaštakos IV piršto sumušimas, kuris padarytas kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis vieno tiesioginio smūgio pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013-11-01. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 21).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 86,78 lt. civilinį ieškinį dėl M. G. gydymo išlaidų. G. G. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė šios žalos atlyginimą patvirtinančius dokumentus (b.l. 27-34).

Iš 2013-11-01 Kauno m. Dainavos PK tarnybinio pranešimo (b. l. 4) matyti, kad 2013-11-01 gautas greitosios medicinos pagalbos Š. pranešimas apie iš namų (duomenys neskelbtini) į traumpunktą atvežtą nukentėjusįjį M. G., kuris medikams paaiškino, kad namuose jį sužalojo brolis.

2013-11-12 apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš buto virtuvės paimtas stiklinis bokalas bei virtuvinis peilis. Bokalas ir peilis apžiūrėti surašant apžiūros protokolus. Apžiūros protokole užfiksuota, kad peilis yra buitinės-ūkinės paskirties ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Bokalas ir peilis saugomi Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK (b.l. 6-10, 35-44).

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir pan.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme (b. l. 87).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kaltės forma – tiesioginė tyčia, į tai, kad praeityje yra teistas, bausmę atlikęs (b. l. 51-52, 59), galiojančių administracinių nuobaudų neturintis (b. l. 50), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 65), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 63). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 67).

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 2 d.).

G. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintinos (BPK 421 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą (trims) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., daiktinius įrodymus esančius byloje (peilį ir bokalą), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.