- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-16
- Bylos Nr.
- e2-7843-1141/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01959-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- H. M.
- Atsakovas
- G., J. D. H.
- Advokatai
- Zigmantas Benetis
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
dalyvaujant ieškovės H. M. įgaliotam asmeniui Ž. U., ieškovės atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. M. ieškinį atsakovams J. D. H., G. (G.) D., K. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė H. M. (toliau – ir ieškovė) 2022 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti ieškovei priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais J. D. H., G. (G.) D. ir K. D. (toliau – ir atsakovai) turimo 6,193 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 0028), ir ieškovei priteisti nuosavybės teise 20 643 kv. m sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suformuotą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 48SK-3195-(14.48.111E) (toliau – ir Sprendimas) nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Ginteka“ matininkės G. V. parengtą projektą Nr. 28-1 (toliau – ir Projektas Nr. 28-1).
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovai yra Sklypo Nr. 0028 bendraturčiai. Ieškovei priklauso 1/3 dalis minėto Sklypo Nr. 0028. Ieškovė, norėdama savanoriškai disponuoti savo sklypo dalimi, pasiūlė atsakovams atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovai sutiko. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. gegužės 5 d. priėmė įsakymą Nr. KADI-1125, kuriuo patvirtino Sklypo Nr. 0028 formavimo ir pertvarkymo projektą. Minėto įsakymo 4 punktu įpareigojo žemės sklypo savininkus atlikti sklypų kadastrinius matavimus ir kreiptis į Tarnybą dėl nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2021 m. rugpjūčio 30 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pertvarkė Sklypą Nr. 0028 į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 28-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 28-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis pagal UAB „Ginteka“ matininkės G. V. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. 1970493, Nr. 1970562, saugomas Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Atsakovai sutiko su projektais dėl Sklypo Nr. 0028 pertvarkymo į du žemės sklypus. Ieškovė nurodė, kad atlikus pertvarkymus juos būtina įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nors visi atsakovai sutiko su Sklypo Nr. 0028 pertvarkymo į du žemės sklypus projektais ir pasirašė ant jiems suformuoto žemės sklypo plano, tačiau atsakovė J. D. H. nenuvyko į notarų biurą dėl atsidalinimo, todėl ieškovė negali įregistruoti nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
3. Atsakovas K. D. atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Kiti atsakovai atsiliepimų nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti. Atsakovas G. D. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, pasirašydamas ieškinio pripažinimo formą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
6. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė, minėta, nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę. Nagrinėjamu atveju turto atidalijimo klausimo ne teismo tvarka nepavyko išspręsti, nes atsakovė J. D. H. neatvyko į notarų biurą sudaryti sutarties. Bylos duomenimis nustatyta, kad ši atsakovė deklaravo išvykimą gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, yra teisinis pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti, t. y. atidalinti ieškovės priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės pasiūlytas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas nepažeidžia bendraturčių teises ir teisėtus interesus.
7. Ieškinyje ieškovė, be kita ko, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovė už ieškinį 2022 m. liepos 7 d. sumokėjo 37,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Duomenų apie kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys priimtas ieškovės naudai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 12,50 Eur.
9. Nuo 37,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovė buvo atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“. Be to, ieškovei pagal minėtą Tarnybos sprendimą buvo paskirtas atstovas (advokatas). Tarnyba pateikė teismui duomenis apie tai, kad valstybė patyrė 386,60 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų. Be to, valstybė šioje byloje patyrė 8,90 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taigi, iš viso valstybės išlaidos byloje sudaro 433 Eur.
10. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas G. D. teismo posėdžio metu paprašė jį atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad jo procesinis elgesys buvo tinkamas, be to, atsakovas ieškinį pripažino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas K. D. su ieškiniu taip pat sutiko, teismas vertina, kad šių atsakovų procesinis elgesys lemia, kad jie yra atleistini nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl priežasčių susijusių su tuo, kad atsakovė J. D. H. negalėjo atvykti į notarų biurą pasirašyti sutarties dėl turto atidalijimo, todėl valstybės naudai iš šios atsakovės priteistina jai tenkanti bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 144,34 Eur (433 Eur/3).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1, 5 punktu, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės H. M. ieškinį tenkinti.
Atidalinti H. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais J. D. H. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. (G.) D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimo turto: 6,193 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovei H. M. priteisti nuosavybės teise 20643 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suformuotą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 48SK-3195-(14.48.111 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Ginteka“ matininkės G. V. parengtą projektą Nr. 28-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti ieškovei H. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. D. H. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,50 Eur (dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei H. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,50 Eur (dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei H. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. (G.) D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,50 Eur (dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atleisti atsakovą G. (G.) D. ir K. D. nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės J. D. H. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,34 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.