Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Jurgitos Virbickaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2023 m. gegužės 9 d. apie 16:00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąją giminaitę ir šeimos narę – nepilnametę dukrą D. J., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas jai vieną kartą odiniu diržu per kairės kojos šlaunį, taip padarė nukentėjusiajai D. J. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės šlaunies srityje ir sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas D. J. dėl smurtavimo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį 2023 m. gegužės 9 d. pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo D. J. parodymais, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo supranta ir pripažįsta pilnai, gailisi. Parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su žmona D. J., dukra D., jai (duomenys neskelbtini), ir sūnumi D., jam (duomenys neskelbtini). Visi gyveno gražiai, tačiau jo dukra D. pradėjo neklausyti ir jo ir jo žmonos. Lyg pernai metais, mokslo metų pradžioje, tiksliai kada nepasakys, pas jo dukrą D. mokykloje buvo rasta elektroninė cigaretė. Jis tada nesikišo, žmona dukrą D. auklėjo, ant jos rėkė, su ja kalbėjo. Pagalvojo, supras pati ką daro, tuo ir baigėsi. Dabar čia visai neseniai buvo su žmona pas gyvulius, parėjo namo, nuėjo į virtuvę, rado ant vonios krašto ,,kancarą“. Galvoja, kas čia dabar, jis namų viduje nerūko, daugiau namuose niekas nerūko, suprato, kad dukra. 2023 m. gegužės 9 d. ryte jis paprašė jos parodyti kuprinę, norėjo pažiūrėti, ar nėra cigarečių. Patikrino, nerado nieko. Jai ir broliui išėjus į mokyklą jie su žmona iškrėtė jos kambarį, rado cigarečių, nuorūkų. D. grįžo namo apie 14:00 val., o jis grįžo namo apie 16:00 val., namuose buvo dukra D., ji buvo savo kambarį, jis nuo sofos virtuvėje pasiėmė odinį rudos spalvos diržą, nuėjo pas ją į kambarį, į antrą aukštą. Ji jau jo laukė, nes visos cigaretės ir vadinami ,,kancarai“ buvo sudėti pas ją ant lovos. Jo žmona jai jau moralą buvo atskaičius. Jis jai griežtai pasakė, kad daugiau cigaretės pas ją naguose nematytų ir sudavė vieną kartą minėtu diržu jai per kairę lyg koją, lyg per šlaunį. Ji tuo metu sėdėjo ant sofos. Sudavė diržu, diržą laikydamas dešine ranka. D. verkė, mano, kad jai skaudėjo, bet ne kiek skaudėjo, kiek išsigando, kad viską rado. Sudavus jai per koją, jis dar jai paaiškino, kad rūkyt jai negalima, kad jai nustatyta astma. Ji išklausė ir nieko nesakė. Tada jis nuėjo į virtuvę, diržą numetė atgal ant sofos, į virtuvę atėjo ir dukra. Su D. daug kartų kalbėta, bet jai nepadeda, tai pagalvojo, padės diržas. Kai sudavė jai diržu niekas nematė. Sūnaus nebuvo namie, o žmona buvo pirmame aukšte. 2023 m. gegužės 10 d. ji nuvažiavo į tinklinio būrelį, gavo iš kažkur telefoną ir pati išsikvietė policijos pareigūnus. 2023 m. gegužės 9 d. buvo blaivus, nebuvo vartojęs alkoholio. Gailisi, kad mušė dukrą. Teistas buvo seniai, bausmes yra įvykdęs, administracine tvarka baustas, baudas sumokėjęs. Šiuo metu ūkininkauja. Žmona irgi ūkininkauja. Papildomai nurodė, kad prisipažįsta, jog 2023 m. gegužės 9 d. apie 16:00 val., savo namuose, dukros D. J. kambaryje sudavė dukrai D. vieną kartą savo odiniu diržu per kairės kojos šlaunį. Sutinka, kad dukrai turėjo skaudėti. Gailisi, kad taip pasielgė. Jie su dukra pasikalbėjo, jis dukros atsiprašė, ji atsiprašė jo, kad rūkė, jie susitaikė. Sutarė, kad daugiau taip nepasikartos (1 t. b. l. 132-135, 146-148).

Kaltinamojo D. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje, be jo pačio prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo R. I. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gegužės 9 d. apie 16:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), D. J. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo dukrą D. J., suduodamas jei vieną kartą odiniu diržu per kairės kojos šlaunį ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą. 2023 m. gegužės 10 d. D. J. buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai, kur jai buvo nustatytas kairės kojos sumušimas. Po medikų apžiūros D. J. buvo išleista gydytis į namus. Dėl šio įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas. Įvykis filmuotas „Body“ kameromis (1 t. b. l. 1-4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu (su priedu), kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Matomas dviejų aukštų mūrinis namas, kurio šiaurinėje pusėje yra rudos spalvos durys, per šias duris patenkama į prieangį. Praėjus prieangį atsiduriama virtuvėje, kurios dešinėje pusėje matoma sofa ant kurios viršaus yra odinis rudos spalvos diržas. Šis diržas yra paimamas. Toliau priešais sofa matomos praviros rudos spalvos medinės durys, per kurias patenkame į kitą name esančią patalpą, šioje patalpoje matomi mediniai laiptai. Šiais laiptais užlipus atsiduriame antrame aukšte esančiame kambaryje. Patekus į kambarį jame matome spintą, stalą ir viengulė lova. Įvykio vieta kameromis nefilmuojama. Daugiau įvykiui reikšmingų pėdsakų ar grumtynių žymių įvykio vietoje neaptikta (1 t. b. l. 25-27, 28-35).

Daiktų apžiūros protokolu ir jo priedu, kuriuose nurodyta, kad apžiūrimas ikiteisminio tyrimo metu paimtas diržas. Diržas yra 25 cm. ilgio kartu su metaline sagtimi. Sagtis yra metalinė, šviesiai pilkos spalvos. Sagties ilgis 5 cm., paties diržo ilgis (be sagties) ilgis – 20 cm. Diržo plotis 3 cm. Diržas yra rudos spalvos, odinis (I t. b. l. 36-37).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patrulio S. D. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad dirbant kartu su Alytaus AVPK Lazdijų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju R. I. 2023 m. gegužės 10 d. iš Alytaus AVPK budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini) pranešėjai (duomenys neskelbtini) metų, vakar ją sumušė tėvas D. J. už tai, kad ji paėmė jo cigaretes ir rūkė. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kartu namuose su ja buvo ir jos dukra D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Aiškinantis įvykusio įvykio aplinkybes D. J. paaiškino, kad vakar, tai yra 2023 m. gegužės 9 d. jos tėtis jai sudavė vieną kartą su odiniu diržu per kairės kojos šlaunį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. D. J. buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, kur jai buvo nustatytas kairės kojos sumušimas. Po medikų apžiūros buvo išleista gydytis į namus. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510 Nr. ARKB-0147, D. J. nustatyta 0,00 prom., tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu D. J. 0,00 prom. neblaivumas. Atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai pabendravo su D. J. ir kartu buvo nuspręsta, kad D. J., kol vyks tyrimas, išvyks iš savo namų esančių (duomenys neskelbtini) ir gyvens kituose savo namuose, atskirai nuo savo dukros, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). (1 t. b. l. 43-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G. 209/2023 (06), kurioje nurodyta, kad D. J. poodinė kraujosruva kairės šlaunies srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį diržu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t. b. l. 53-54).

Pažyma „Asmens duomenys“, iš kurios matyti, jog D. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra vedęs, jo dukra yra nepilnametė D. J., gim. (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 5-6)

Nepilnametės liudytojos (nukentėjusiosios) D. J. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad ji gyvena kartu su tėčiu D., mama D. ir broliu D., (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 8 d. paėmė iš tėčio D. J. cigaretes, kelis vienetus, kurios buvo paliktos ant baro virtuvėje. Norėjo parūkyti. Surūkė vieną, o kitas padėjo ant spintos. Paėmė gal 3 ar 4, tiksliai nepasakė. Kitą dieną, ryte, tėtis pastebėjo, kad jam trūksta cigarečių. Jis iš pradžių kai ruošėsi į mokyklą, atėjo į jos kambarį, patikrino jos kuprinę, ko ieško nesakė. Cigarečių kuprinėje nerado, nes ji jas buvo padėjusi ant spintos. Patikrinęs kuprinę jis išėjo iš kambario, o ji išėjo į mokyklą, jis išėjo toliau dirbti. Grįžo iš mokyklos, 2023 m. gegužės 9 d. kažkur prieš 15:00 val. Grįžus namo tėčio nebuvo namuose, mama D. J. buvo namuose, ji jai sakė, kad negražu imti cigaretes, kad negalima rūkyti, kad labai blogai pasielgė. Mama jai atskaitė moralą, bet tik žodžiu, mama jos nemušė. Ji išklausė jos ir nuėjo į savo kambarį. Ji buvo savo kambaryje, gal po kokio pusvalandžio namo grįžo tėtis. Buvo apie 16:00 val. Brolis D. dar buvo mokykloje. Ji buvo kambaryje, ji sėdėjo, laukė tėčio, nes išgirdo, kaip tėtis klausia mamos kur diržas, mama dar jam sakė, kad nereikia čia jokio diržo, kad negalima mušti, kad čia smurtas, bet jis nepaklausė. Jis tiesiog tada atėjo į jos kambarį, ji sėdėjo ant lovos, jis atsinešė rudos spalvos diržą ir nieko jai nesakęs sudavė jai vieną kartą, pataikė į kairės kojos šlaunį. Diržą laikė dešinėje rankoje. Kai sudavė jai diržu per koją jai skaudėjo. Ji dar prieš tėčiui suduodant sakė ,,tėte neriekia“, bet jis nepaklausė. Tada atėjo jos mama į jos kambarį, ji liepė jai atiduoti mamai kompiuterį, tėtis paėmė telefoną ir visi nuėjo į apačią. Jau tada kalbėjosi visi, jie abu jai pasakojo, kad taip elgtis negalima, kad rūkyti negražu. Ji verkė, kai jai tėtis sudavė diržu per koją, nes jai skaudėjo. Ji apsižiūrėjo savo koją, matėsi žymė, buvo tokia pailga mėlynė, bet buvo neryški, o po poros dienų, iš pailgos tapo apvalia, tokios žalsvos spalvos. Kai buvo pas ekspertą, tai jai ekspertas sakė, kad ant kojos yra žalsvai gelsvos spalvos mėlynė. Tą pačią dieną ji niekam neskambino ir nepranešė policijai, kad ją mušė. Bet kitą dieną, trečiadienį, ji išvažiavo į tinklinio būrelį, ten sėdėjo, laukė kol kita komanda žaidžia, visko prisigalvojo, nenorėjo grįžti namo. Tada grįžtant namo, ji iš brolio pasiskolino telefoną, paskambino iš pradžių į jaunimo liniją, viską paaiškino, jie jai sakė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, tada paskambino numeriu 112. Viską papasakojo, grįžo namo ir pasakė mamai, kad paskambino policijai. Tėčio nebuvo namuose. Ne už ilgo atvyko į namus policijos pareigūnai. Ji jiems papasakojo, kaip viskas buvo. (1 t. b. l. 70-73).

Liudytojos D. J. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad D. J. yra jos vyras, jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su vyru kartu gyvena 17 metų ir turi iš viso du bendrus vaikus, t. y. D. J. ir D. J.. 2023 m. gegužės 9 d. apie 06:30 val., jie kartu su vyru atsikėlė ir ėjo dirbti ūkio darbus. Jos vyras rūkantis, todėl atsikėlęs norėjo parūkyti ir pasiėmęs cigaretės suprato, kad jų trūksta pakelyje. Vyras iškart suprato, kad cigaretes galėjo paimti dukra, nes tai buvo ne pirmas kartas kada ji paima cigaretes. Apsižiūrėję gyvulius nuėjo apžiūrėti ar pas dukrą kambaryje nėra cigarečių, todėl nuėję pas ją rado kelias cigaretės. Grįžus dukrai, ji pasakė kad taip daryti negerai ir negalima rūkyti. Vėliau ėjo tvarkytis namuose ir lipant laiptais išgirdo ,,tėte nereikia“ ir atėjusi dukra jai pasakė, kad tėvas sudavė su diržu kartą, kaip sudavė ji nematė, kadangi tuo metu ten nebuvo, dirbo namuose. 2023 m. gegužės 10 d. apie 20:00 val., dukrai sugrįžus namo ji jai pasakė, kad ji iškvietė policija ir pranešė, kad vakar tėtė jai sudavė diržu. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai su kuriais vyko į (duomenys neskelbtini). (1 t. b. l. 89-92).

Liudytojos D. J. papildomos apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad papildomai nori pasakyti, kad ji pasikalbėjo su savo dukra D.. Pasikalbėjo apie visą situaciją, šį įvykį, ji pati atsiprašė tėvo, sakė nori su juo pasikalbėti, pasikalbėjo abu, tėvas jos atsiprašė prie jos, dukra atleido, jie susitaikė, todėl civilinio ieškinio nei ji, nei jos dukra D., ikiteisminiame tyrime nereikš. (1 t. b. l. 109-111).

Kaltinamajam buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės paskyrimo. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu bei sutiko su siūloma baudžiamojo poveikio priemone.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo D. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, 2023 m. gegužės 9 d. apie 16:00 val., gyvenamojo namo kambaryje smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo nepilnametę dukrą D. J., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas jei vieną kartą odiniu diržu per kairės kojos šlaunį, tokiu būdu nukentėjusiajai D. J. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Civilinio ieškinio, nukentėjusioji D. J. bei jos atstovė pagal įstatymą motina D. J., nereiškia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. J. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, administracine tvarka per paskutinius 5 metus nebaustas. (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštu pateikta charakteristika patvirtinama, kad D. J., gyvena (duomenys neskelbtini). Turi nuosavą gyvenamąjį namą. Kartu su žmona ūkininkauja. Vyras tvarkingas, darbštus, nuoširdus, draugiškas, lengvai bendraujantis su visuomene. Aktyviai dalyvauja seniūnijos bendruomenės kultūrinėje ir ūkinėje veikloje. Nusiskundimų dėl D. J. elgesio seniūnijoje neužregistruota (2 t. b. l. 21-22).

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina prokuroro prašoma skirti laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant D. J. bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis, gavęs pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vertinant tai, kad nukentėjusioji bei jos atstovė pretenzijų kaltinamajam neturi, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti D. J. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. J. sulaikytas nebuvo.

2023 m. gegužės 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus teismo rūmų teisėjo R. Švirino nutartimi D. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (terminas nuo 2023-05-12 iki 2023-06-12), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – diržas, saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, adresu Alytus, Jotvingių g. 8 (1 t. b. l. 36-40, 41-42), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis daiktas.

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 48 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. J. bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Taikyti baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, D. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržą, saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, adresu Alytus, Jotvingių g. 8, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Išaiškinti D. J., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų įpareigojimų, vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti D. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei D. J. šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.