Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant pareiškėjui V. Z., jo atstovei advokatei Irenai Sabaitienei, suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui A. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas dėl nekilnojamojo turto įsigijimo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - nekilnojamųjų daiktų priklausymo pareiškėjui V. Z. nuosavybės teise - nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2015 m. sausio 21 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta ir informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (CPK 532 straipsnis, 50 b.l.). Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą 1A1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 50,58 kv.m, 1954 statybos metų, ūkio pastatą 2I1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą 3I1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą 4I1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius – šulinį, lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Vandžiogalos sen., Kauno rajone. Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Dėl įgyjamosios senaties taikymo sąlygų

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Dėl pastatų valdymo ir įgijimo teisėtumo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, kad atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre, todėl teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai). Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Šioje byloje pareiškėjas prašo teismo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 50,58 kv.m, 1954 statybos metai, ūkio pastatą 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą 3I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius – šulinį, lauko tualetą (unikalus Nr. 4400-1220-0529), esančius (duomenys neskelbtini), Vandžiogalos sen., Kauno r. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais 1995 m. pirko iš J. K. pagal žodinį susitarimą, įsigijimo dokumentų neturi. Namo pardavėjas J. K. mirė 1996-05-28 (mirties liudijimo kopija, GRT pažyma, 8, 82 b.l.). Iš Kauno rajono II-ojo notarų biuro notarės R. B. pranešimo matyti, kad 1996-05-28 mirus J. K., užvesta paveldėjimo byla Nr. 14/2008, palikimą priėmė mirusiojo sūnus A. K.. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui neišduotas (96 b.l.).

Teismo posėdyje liudytojais apklausti ankstesnio savininko J. K. vaikai A. P. ir A. K.. Liudytoja A. P., gim. 1955 m., patvirtino, kad jos tėvas J. K. 1995 m. pardavė namą V. Z. už 7000 litų. Iki namo pardavimo 1995 m. name (duomenys neskelbtini) tėtis gyveno vienas, mama buvo mirus, kiti vaikai buvo suaugę, gyveno atskirai. Pardavęs namą, tėtis tvarkėsi namą (duomenys neskelbtini) kaime, 1996 m. mirė. Pirkimo-pardavimo dokumentų nesutvarkė, nes tragiškai žuvo. Visi vaikai apie parduotą namą žinojo. Po tėvo mirties palikimą priėmė jos brolis A. K.. Visi kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė brolio naudai, pretenzijų dėl tėvo parduoto namo nereiškė. Nusipirkęs namą, V. Z. pats tvarkė, remontavo ir prižiūrėjo namus, juose gyveno su šeima.

Liudytojas A. K., gim. 1961-10-31, paaiškino, kad jis yra J. K. sūnus, po tėvo mirties 9 metus praleido įkalinimo įstaigoje, sugrįžęs priėmė palikimą. Liudytojo seserys palikimo nepriėmė, sutiko, kad tėvo turėtas turtas atitektų jam vienam. Žino, kad tėvas pardavė V. Z. namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r., ir persikėlė gyventi į namą (duomenys neskelbtini), Įbėnų kaime, Kauno rajone, kurį liudytojas paveldėjo po tėvo mirties. Liudytojas patvirtino, kad užaugo (duomenys neskelbtini), tame name, kurį iki jo gimimo tėvas J. K. pasistatė pats, o vėliau tą namą pardavė V. Z.. Po močiutės mirties tėvai persikėlė gyventi į močiutės namus (duomenys neskelbtini), todėl 1995 m. namą (duomenys neskelbtini) pardavė V. Z.. Namas buvo įrengtas, jame iš kart buvo galima gyventi.

Liudytoja U. K., gim. 1950 m., paaiškino, kad nuo gimimo iki dabar gyvena (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir jo dėdė (mamos brolis) J. K., jis 1995 m. už 7000 Lt pardavė namą V. Z., atvykusiam iš Kėdainių. Pardavęs namą, dėdė išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), 1996 m. buvo nužudytas. V. Z. nuo 1995 m. visą laiką gyvena tame name, prižiūri namą ir ūkinius pastatus, remontuoja. Iš mamos pasakojimų žino, kad J. K. pats buvo pasistatęs namą, kurį pardavė V. Z..

Liudytojų nurodytas aplinkybes dėl priimto palikimo po tėvo mirties patvirtina Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimas (c.b. Nr. 2-2533-408/2007), kuriuo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad A. K. priėmė palikimą po savo motinos V. K. (mirusios 1994-09-14) ir po tėvo J. K. (mirusio 1996-05-28) mirties. Iš teismo sprendimo matyti, kad kiti įstatyminiai įpėdiniai A. P., Z. Z., A. G. juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui neprieštaravo, palikimo nepriėmė ir sutiko, kad palikimas atitektų jų broliui A. K..

VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014-04-14 pranešime Nr. (3.11.4.)KATS-3429 nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai – statiniai ir daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, adresu (duomenys neskelbtini), Vandžiogalos sen., Kauno r. nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Ginčo statiniams 1987-11-19 atlikti kadastriniai matavimai (11 b.l.). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-14 įsakymu dėl adresų suteikimo Nr. ĮS-246 šiems statiniams suteiktas Nr. 7 (13-14 b.l.). Iš Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus 2014-07-24 pranešimo Nr. 7SD-(14.7.104)-3779 matyti, kad žemės sklypas prie pastatų adresu Stankūnų k.7, Vandžiogalos sen., Kauno r. (reg. Nr. 20/184577) nesuformuotas, patikėjimo teisė į žemės sklypą neįregistruota (12 b.l.). Bylos duomenimis, ginčo pastatai nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba, nėra reikalavimų juos nugriauti, ir jie nėra įregistruoti jokio kito asmens vardu.

Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylos Nr. 14040 matyti, kad 1987-11-19 pagrindinai inventorizuota namų valda (duomenys neskelbtini), Vandžiogalos sen., Kauno r., jos savininku nurodytas J. K., Andriaus. Techninės apskaitos kortelėje nurodytas gyvenamasis namas 1A1m, 1954 statybos metų, 1 aukšto, 1 buto, 1 kambario (34,63 kv.m ploto), 15,95 kv.m pagalbinio ploto. Pastatų ir statinių charakteristikos kortelėje nurodyti trys ūkio pastatai: 2I1m, 1955 statybos metų, 51,48 kv.m, 3I1m, 1955 statybos metų, 14,48 kv.m, ir 4I1m, 1955 statybos metų, 16,10 kv.m, šulinys, 1954 statybos metų, WC, 1973 statybos metų.

Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Vandžiogalos seniūnijos 2014-10-03 pažymos matyti, kad pareiškėjas V. Z. kartu su šeima gyvena ir gyvenamąją vietą nuo 1995-05-30 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vandžiogalos sen., Kauno r. Pažymoje nurodyta, kad V. Z. su šeima gyvena name, kurį 1995 m. įsigijo iš J. K. žodinės sutarties pagrindu. V. Z. gyvena ir prižiūri šalia esančius pastatus ir jais rūpinasi (9 b.l.). Pareiškėjas V. Z. ir AB „Lietuvos energija“ filialo Kauno elektros tinklai 1999-09-09 sudarė elektros energijos pardavimo (tiekimo) – pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartį adresu Vandžiogalos sen., Stankūnai (97 b.l.).

Teismo posėdyje apžiūrėti įrodymai - atsiskaitymų knygelė, išduota 1999-09-09 elektros energijos tiekimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo V. Z. ir AB „Lietuvos energija“ filialo Kauno elektros tinklai, pagrindu. Šie įrodymai patvirtina pareiškėjo mokėtus mokesčius už sunaudotą elektros energiją ginčo name.

Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad yra visos įstatyme išvardintos sąlygos. Pareiškėjas pastatus pradėjo valdyti nuo 1995 metų, sąžiningai, rūpinasi ir prižiūri juos daugiau kaip 20 metų. Ginčo pastatai nėra įregistruoti kitų asmenų vardu. Teismo posėdyje išklausius liudytojų parodymų, ištyrus papildomus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas neprieštaravo fakto nustatymui. Kauno rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad ginčo pastatai savivaldybei nepriklauso ir nėra registruoti kaip savivaldybės nuosavybė (25-26 b.l.). Nacionalinė žemės tarnyba taip pat pareiškimui neprieštaravo (29-30 b.l.). Kauno rajono savivaldybei pripažinus, kad savivaldybė niekada nebuvo šių statinių savininkė ir jos vardu ginčo pastatai nėra registruoti yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1995 m. buvo teisėtas gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 50,58 kv.m bendro ploto, 1954 statybos metų, ūkio pastato 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato 3I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių - šulinio, lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vandžiogalos sen., Kauno r., valdytojas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 yra patvirtintas sąrašas dokumentų, kurie teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant iki šiol nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (toliau - Sąrašas). Sąrašo 2 punktas numato, kad pastatyti seni statiniai nekilnojamojo turto registre registruojami registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991-07-25. Be to, Sąrašo 6 punkte reglamentuoti dokumentus, kurie yra laikomi patvirtinančiais statybos teisėtumo taktą. Nepaisant to, šiame teisės akte taip pat yra padaryta išimtis senų statinių valdytojams, neturintiems nei vieno iš minėtų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį. Sąrašo 9 punkte nustatyta, jog seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio Sąrašo 2-6 punktuose, registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Tai reiškia, jog nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui teismo sprendimas, pripažįstantis nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, bus pakankamas pagrindas įregistruoti ne tik pareiškėjo daiktines teises, bet ir pačius nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teises.

Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Įgyjamoji senatis yra privačios nuosavybės teisės įgijimo (CK 6.49 straipsnio 1 dalis) įgijimo būdas, kuris skiriasi nuo bešeimininkio daikto pasisavinimo, esančio pagrindu valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisei atsirasti (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą, nelaikomas bešeimininkiu (CK 4.56 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo reikalavimas atitinka visas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuosavybės teisių įgyjamąja senatimi sąlygas. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjam nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Pareiškimas atitinka ir šią sąlygą, nes Kauno rajono savivaldybė pripažino, kad savivaldybei nepriklauso ginčo pastatai ir jie nėra registruoti kaip savivaldybės nuosavybė.

Teismas daro išvadą, kad per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, pareiškėjo prašyme išdėstytos faktinės aplinkybės pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, todėl pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pastatų įteisinimo tikslu (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.69-4.71 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vandžiogalos sen., Kauno r., įgijo nuosavybės teises į pastatus - gyvenamąjį namą 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 50,58 kv.m bendro ploto, 1954 statybos metų, ūkio pastatą 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą 3I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius - šulinį, lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Vandžiogalos sen., Kauno r., įgyjamosios senaties būdu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.