- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- A2.11.-4-867/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00875-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą iškeltą pagal LR ATPK 187str. 1 ir 2d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) r., administracine tvarka nebausta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-10-23 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.68P-1184215-11, kuriame nurodė, kad V. K. 2011-10-23 apie 15.39val. Klaipėdos g. 8-8, Gargždai, Klaipėdos r., nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bei pasipriešino policijos pareigūnams.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nepripažįsta administracinio teisės pažeidimo. Paaiškino, kad jos regėjimas yra labai blogas minus 5. Nurodė, kad sekmadienį ji su savo vyru nuėjo pas savo dukrą R. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Gargždai. Būnant pas dukrą kilo konfliktas dėl anūko auklėjimo, nes dukra blogai anūką auklėja. Nurodė, kad tai ji buvo paguldyta ant žemės ir mušama. Atvykę pareigūnai jai užlaužė ranka ir basą įsodino į automobilį. Nurodė, kad ji prašė pareigūnų atiduoti jai akinius, tačiau jų neatidavė. Pripažino, kad gal ir galėjo vartoti necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu bei spardė kameros duris. Nurodė, kad tą vakarą ji pati buvo sumušta, tai yra jai buvo suduota į galvą, tačiau nežino kas jai sudavė. Paaiškino, kad jos pačios prašymu policijos komisariate jai buvo nustatytas neblaivumas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. S., dirbantis Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK policijos pareigūnu nurodė, kad buvo gautas iškvietimas, nuvykus bute buvo rasta neblaivi V. K., jos dukra ir mažamečiai vaikai. Nurodė, kad V. K. šaukė, klykė, todėl jie paprašė jos nusiraminti, tačiau pastaroji puolė ant dukters. Nurodė, kad jie bandė ją sutramdyti, tačiau juos išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais, be to vedant į tarnybinį automobilį V. K. apspjovė jo kolegę.
Liudytoja L. V., dirbanti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK policijos pareigūne nurodė, kad buvo nuvykta pagal iškvietimą ir buto duris atidarė V. K. dukra, o pati V. K. šaukė, keikėsi bei puolė ant savo dukters. Nurodė, kad vedant į automobilį V. K. ją apspjovė. Paaiškino, kad pristatyta į komisariatą V. K. rovėsi savo plaukus nuo galvos ir metė ant žemės.
Liudytojas A. R., dirbantis Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, teismo posėdžio metu apklaustas paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad yra šeimyninis konfliktas. Todėl V. K. ir buvo pristatyta į skyrių. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. keikėsi, spardėsi, be to atsisakė pasirašyti. Nurodė, kad ji į skyrių buvo pristatyta be akinių, o skyriuje elgėsi labai aršiai.
Liudytoja R. L. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra V. K. dukra. Paaiškino, kad jos motina yra konfliktiškas žmogus. Nurodė, kad tą vakarą jos motina kartu su sugyventiniu atėjo pas ją į namus ir atsinešė butelį vyno. Jie visi pasėdėjo ir išgėrė vyno, tada V. K. sugyventinis išėjo, o pas ją atėjo jos draugės. Nurodė, kad jos motina pradėjo prie draugių kabinėtis. Draugės neapsikentusios išėjo į kitą kambarį, tada jos motina pradėjo prie jos kibti, todėl ir ji išėjo į kitą kambarį, tačiau jos motina atėjo ir pradėjo kibti prie jos draugės Indrės, o po to puolė ant jos pačios, tai yra griebė jai už plaukų bei sumušė lūpą. Paaiškino, kad ji prašė motinos, kad ši išeitų, tačiau ji neišėjo ir toliau puolė ją ir drauges, todėl jos draugė ir iškvietė policiją. Paaiškino, kad jos laikė ją prispaudusios ant žemės kol atvyko policija. O kai policija atvažiavo ji ir toliau puolė, spardėsi, mėtė batus. Nurodė, kad dėl prakirstos lūpos ji rašė policijai pareiškimą.
Liudytojų I. B. ir M. R. apklausti nepavyko, nes liudytoja M. R. buvo atvykusi prieš posėdį ir nurodė, kad negalės dalyvauti, nes yra nėščia ir ruošiasi gimdyti, šias aplinkybes nurodė ir administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo. Liudytoja I. B. į teismo posėdį neatvyko, jos atvesdinti nepavyko.
Pagal LR ATPK 256str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, taip pat kitokiais dokumentais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, tai yra, kad priešinosi policijos pareigūnams ir jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau, tai, kad V. K. padarė jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra 2011-10-23 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.68P-1184215-11 (b.l. 3), Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 10-13), alkotesterio „Lion alcometer“ serijos Nr.18994 asmens blaivumo testo Nr.1282 parodymai, kuriais V. K. buvo nustatytas 1,50 promilių girtumo laipsnis (b.l. 9), iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK išreikalauta medžiaga pagal R. L. skundą (b.l. 29-39), kiti administracinėje byloje esantys įrodymai, bet ir teismo posėdžio metu liudytojų R. L., A. R., E. S. ir L. V. duoti parodymai.
Byloje esančiame rašytiniame Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyr.postinio R. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2011-10-23, 16.20val. į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. operatyvaus valdymo patalpas patruliai E. S. ir L. V. pristatė pilietę V. K., kuri buvo neblaivi. Nurodė, kad V. K. į skyrių buvo pristatyta, nes 2011-10-23, 15.39val. pareigūnams nuvykus pagal iškvietimą į konfliktą adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, ji atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus ir reikalavimus, tai yra nurodžius gulinčiai pilietei atsistoti ši nereagavo ir nesikėlė, pareikalavus paaiškinti dėl smurto prieš dukrą, pradžioje ignoravo, o vėliau pradėjo necenzūriniais žodžiais plūsti abu pareigūnus ir akivaizdžiai priešinosi, tai yra paprašius apsiraminti V. K. griebė pareigūnam už šviesą atspindinčių liemenių ir pradėjo tampyti, bei stumdyti, į įspėjimą dėl antrankių panaudojimo nereagavo, todėl jai buvo uždėti antrankiai. V. K. operatyvaus valdymo patalpose taip pat elgėsi įžūliai, vedama spardėsi, garsiai šūkavo, į perspėjimus nusiraminti nereagavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, todėl buvo patalpinta į laikino sulaikymo patalpą, tačiau ir ten neapsiramino, toliau plūdosi pareigūnų atžvilgiu, kojomis spardė laikino sulaikymo patalpų duris, tuo sukeldama didelį triukšmą ir trukdydama policijos pareigūnų darbą. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir pareigūnų L. V., E. S. bei A. R. tarnybiniuose pranešimuose. Analogiškas aplinkybes pareigūnai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pareigūnų paaiškinimai yra logiški, nuoseklūs, prieštaravimų juose nenustatyta. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais policijos pareigūnų parodymais, nes tiek L. V., E. S. ir A. R., yra policijos pareigūnai – valstybės tarnautojai, kurių vienas iš uždavinių – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (Policijos veiklos įstatymo 2 ir 5 str.), yra nepriekaištingos reputacijos, nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi, jų parodymai nuoseklūs ir išsamūs, todėl teismas jais vadovaujasi priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Vertinant policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą sulaikant ir pristatant į policijos komisariatą V. K. konstatuotina, kad policijos pareigūnai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (Policijos veiklos įstatymo 18str. 1d. 2p.). Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis, o prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes (Policijos veiklos įstatymo 23str. 1d.). Policijos pareigūnas fizinę prievartą turi teisę panaudoti sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo (Policijos veiklos įstatymo 24 str. 1d. 2p.). Be to, teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų parodymas, nes juos iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. L. bei bylos nagrinėjimui išreikalauta medžiaga iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pagal R. L. pareiškimą, kurioje 2011-11-08 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.68-At-00610-11. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išvardinti necenzūriniai žodžiai yra įžeidžiantys, nėra pagrindo abejoti, kad V. K. pareigūnų atžvilgiu vartojo tokius necenzūrinius žodžius, be to ji net apspjovė policijos pareigūnę, kuri vedė V. K. į tarnybinį automobilį. V. K. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ji taip elgėsi, nes buvo pati sumušta, be to iš jos buvo paimti akiniai ir ji nieko nematė, vertintini kaip jos gynybinė pozicija ir siekis išvengti administracinės atsakomybės, be to, tai, kad asmuo yra silpno regėjimo nesudaro pagrindo nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir tuo labiau įžeidinėti pareigūnus. V. K. pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji suprato, kad tai buvo policijos pareigūnai bei, kad ji vėliau buvo pristatyta į policijos skyrių, tačiau ir toliau keikėsi bei nenusiramino.
Atsižvelginat į byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad padaryti V. K. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187str. 1d., sudėtį - pasipriešinimas policijos pareigūnui, einančiam jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Be to, padaryti jos veiksmai taip pat atitinka ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187str. 2d., sudėtį - policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, jog tarp aukščiau minėtų V. K. padarytų pažeidimų yra idealioji sutaptis, kadangi ji viena trunkančia veika tuo pačiu metu padarė du pažeidimus. V. K. skirtinos nuobaudos už kiekvieną pažeidimą ir, subendrinus apėmimo būdu, skirtina galutinė subendrinta nuobauda, neviršijanti sankcijoje už sunkesnį pažeidimą numatytą griežčiausią nuobaudą (LR ATPK 33str. 2d.). Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, V. K. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Padaryti du tyčiniai administraciniai teisės pažeidimai policijos pareigūnų atžvilgiu. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. K. administracinį teisės pažeidimą padarė būdama neblaivi, jai nustatytas 1,50 promilės neblaivumo laipsnis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį bylos nagrinėjimo metu, į tai, kad nustatyta sunkinanti aplinkybė ir lengvinančios aplinkybės reikšmingumą, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. K. paskyrus sankcijos ribose nustatytą nuobauda (LR ATPK 30²str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas
nutaria:
V. K. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187str. 1d., padarymo paskirti administracinę nuobaudą – 700,00 Lt (septynių šimtų litų) baudą.
V. K. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187str. 2d., padarymo paskirti administracinę nuobaudą – 400,00 Lt (keturių šimtų litų) baudą.
Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti V. K., galutinę administracinę nuobaudą - 700,00 Lt (septynių šimtų litų) baudą.
Informuoti V. K., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), „SWEDBANK“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.