- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-28
- Bylos Nr.
- 1A-403-337-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- D., D. P.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Kategorijos
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-337/2008
Teisėjas Gytis Stasevičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugpjūčio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008-05-16 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:
- pagal LR BK 281 str. 6 d. ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams;
- pagal LR BK 144 str. ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - ketveri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Šiuo nuosprendžiu D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - atėmimas teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams. Be to, iš D. P. priteistas vienas šimtas tūkstančių litų nukentėjusiosios V. Š. naudai.
Aprašomoji dalis
n u statė:
D. P. nuteistas už tai, kad 2007-12-14 apie 16.25 val., vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiuodamas Utenos rajone, Utenos sen., kelio Utena-Kaltanėnai-Švenčionys 6,045 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 68 ir 173 punktų reikalavimus, vairavo automobilį neblaivus (3,53 ‰ promilės kraujyje), nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kurių privalėjo laikytis, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, atsiradus kliūčiai - dešiniuoju kelkraščiu važiuojančiam dviratininkui, vilkinčiam šviesą atspindinčią liemenę, turinčiam šviesą atspindintį atšvaitą bei žibintuvėlį, A. Š., kurią jis galėjo pastebėti, nesulėtino automobilio greičio, net iki visiško jo sustabdymo, neapvažiavo kliūties saugiai, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, ko pasėkoje automobilio priekine dešiniąja dalimi partrenkė dviratininką A. Š., kuris dėl kūno sumušimo, pasireiškusio daugybiniais nubrozdinimais kūne, kraujosruva ir muštine žaizda galvoje, skeveldriniu, įspaustinu kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, dešiniųjų II-IX šonkaulių fragmentiniais ir kairiųjų I-V šonkaulių lūžimais, plaučių sumušimu, kas komplikavosi trauminiu šoku ir galvos smegenų pabrinkimu, eismo įvykio metu žuvo.
Taip pat jis 2007-12-14, apie 16.25 val. vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiuodamas Utenos rajone, Utenos sen., kelio Utena-Kaltanėnai- Švenčionys 6,045 km priekine dešiniąja automobilio dalimi partrenkė dešiniuoju kelkraščiu važiuojantį dviratininką A. Š. ir įvykio metu sukėlęs pavojų A. Š. gyvybei pažeidė Kelių eismo taisyklių 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus, t.y. iškart po eismo įvykio padarymo, kurio metu žuvo dviratininkas, nepranešė apie tai policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nelaukė kol atvažiuos policija, nesiėmė priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, privalėjo rūpintis nukentėjusiuoju bei galimybę suteikti pirmąją pagalbą, A. Š. nepagelbėjo ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2008 m. gegužės 16 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir taikyti jo atžvilgiu BK 38 str. nuostatas – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamąjį bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Teigia, kad teismo nuosprendis yra pernelyg griežtas ir neteisingas, nes jis pripažino savo kaltę ir gailisi dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai pritaikė įstatymą. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai be pagrindo jo atžvilgiu netaikė LR BK 38 str. nuostatų, nors jis ir nukentėjusioji V. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu susitaikė. Nurodo, kad jo vienas įvykdytas nusikaltimas yra priskiriamas prie neatsargių, o kitas - prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teigia, kad visada pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, nuoširdžiai gailėjosi, savo noru pilnai atlygino nukentėjusiajai V. Š. nusikaltimais padarytą turtinę žalą ir sudarė su ja susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Su pačia nukentėjusiąja V. Š. susitaikė, ką patvirtina teismui pateiktas nukentėjusiosios V. Š. rašytinis pareiškimas ir įrašas teisiamojo posėdžio protokole. Jis neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Jis nėra recidyvistas, pavojingas recidyvistas ir anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu, todėl buvo ir yra visos sąlygos jo atžvilgiu taikyti LR BK 38 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Nors nuosprendyje teismas nurodė, kad įvykio aplinkybės neleidžia, remiantis BK 38 str. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau minėtame straipsnyje nieko apie nusikaltimų aplinkybes nekalbama. Daugelis nusikaltimų sukelia negrįžtamas pasekmes, tačiau apie jas šiame straipsnyje taip pat neužsimenama, kaip ir neminimos išskirtinės įvykio aplinkybės.
Teismas nuosprendyje nurodė, kad negali būti patvirtintas jo ir nukentėjusios susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tokio susitarimo tvirtinimas teisme baudžiamajame įstatyme tiesiogiai ir nenumatytas, todėl be pagrindo daroma užuomina į tai, kad teismui nepatvirtinus susitarimo, jo ir nukentėjusiosios sudaryto susitarimo dėl neturtinės žalos atlyginimo lyg ir nėra.
Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. P. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto D. P. atžvilgiu netaikė ir BK 38 straipsnio nuostatų, t. y. neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio įstatymo pagrindu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms. Iš bylos duomenų matyti, kad D. P. padarė neatsargų ir nesunkų nusikaltimus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, susitaikė su nukentėjusiąja, susitarė dėl žalos atlyginimo. Formaliai bylos aplinkybės atitinka BK 38 str. 1 d. numatytas sąlygas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), būtina ne tik nustatyti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, bet papildomai reikia nustatyti dar kitas aplinkybes, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo – yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Papildomai atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti motyvuojamas kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, kaltinamojo elgesiu iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo. Iš bylos duomenų matyti, kad D. P. iš karto po eismo įvykio buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nusikalstamas veikas jis padarė jau būdamas baustas administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviame stovyje, be to, partrenkęs dviratininką jis pasišalino iš įvykio vietos, nesistengė nukentėjusiajam suteikti pirmosios pagalbos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šias aplinkybes ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad įvykio aplinkybės neleidžia remiantis BK 38 str. atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Visos skunde apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, nuoširdžiai gailėjosi, savo noru pilnai atlygino nukentėjusiajai V. Š. nusikaltimais padarytą turtinę žalą ir sudarė su ja susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, su nukentėjusiąja V. Š. susitaikė, o taip pat tai, kad jis nėra teistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, teismo buvo tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bausmę ir nustatant jos dydį bei taikant BK 75 str. ir atidedant paskirtosios bausmės vykdymą.
Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.