Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. N., jo atstovui advokato padėjėjui M. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 18.30 val. Kaune, Vytauto pr. 23, vairuodamas automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti neįsitiko dėl saugumo, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos, nepranešęs nukentėjusiam asmeniu ar policijai, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101, 114, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

J. N. kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad išvažiuodamas iš aikštelės nepastebėjo ir galimai kliudė kitam asmeniui priklausantį automobilį. Apie įvykį sužinojo iš policijos, matė medžiagą. Važiavo su dviem vaikais, kad automobilį kliudė nepajuto, negirdėjo, kad įsijungė signalizacija, nematė, kad moteris išbėgo į gatvę. Iki įvykio žinojo, kad ten teritorija stebima kameromis. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas, techninė apžiūra atlikta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas M. V. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 str. 1 d. nutraukti. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kontakto nejautė. Automobiliai buvo arti, jis neturėjo jokios dingsties slėptis nuo pažeidimo išaiškinimo, nes jo automobilis buvo apdraustas, žinojo, kad teritorija yra filmuojama, kviečiamas į policiją nedelsdamas nuvyko, jo automobilis nebuvo bandomas taisyti. Dėl jo automobilio sustojimo jis paaiškino, kad buvo sustojęs, nes žiūrėjo į vaikus ir liepė jiems prisisegti saugos diržus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad J. N. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Liudytoja J. I. parodė, kad išeidama iš darbo (duomenys neskelbtini) namo, tik išėjus į gatvę pamatė, kad kitas automobilis atsitrenkė į jos automobilį. Matė automobilių kontaktą, kaip suveikė jos automobilio signalizacija. Mojavo vairuotojui, galvojo, gal pamatys, bet jis pavažiavęs sustojo ir paskui vėl nuvažiavo. Žalą draudimas nustatė 95 eurus. Negali pasakyti, ar kitas vairuotojas matė. Užfiksavo automobilio numerius ir paskui kvietė policiją.

Liudytojas E. I. parodė, kad yra vaizdo įrašas ir jis viską pasako. Kaip specialistas gali pasakyti, kad smūgis nebuvo didelis, bet jis leido įsijungti kitos transporto priemonės signalizacijai, automobilis VW Golf susiūbavo. Mano, kad vėjas rugpjūčio 28 dieną Lietuvoje nebuvo toks stiprus, vaizdo įrašas rodo, kad kontaktas tarp automobilių buvo, jei centimetras nesutampa, tai gal pareigūnai pridėjo liniuotę kiek gulsčiau, tačiau tai esmės nesudaro, kontaktas tarp automobilių tikrai buvo. Nukentėjusioji vairuotoja, išėjusi iš pastato matė, kad vienas automobilis pradeda važiuoti, atsitrenkia į jos stovintį automobilį, išvažiuoja, po to matosi, kad užsidega stop žibintai ir juodos spalvos automobilis Golf iš įvykio vietos pasitraukia.

Pažeidimų faktas ir J. N. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kaunas, Vytauto pr. ties namu Nr. 23, bei nurodyti automobilio VW Golf, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 3), tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-08-28 buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Vytauto pr. 23 yra įvykęs techninis įvykis, kaltininkas pasišalinęs, nuvykus į minėtą vietą pasitiko vairuotoja J. I., kuri paaiškino, kad jai išėjus iš Mirameda klinikos pastebėjo, kaip jos transporto priemonę kliudė kita transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, vairuotojas akivaizdžiai matė, jog kliudė kitą transporto priemonę, kadangi įsijungė signalizacija ir pradėjo kaukti, vairuotojas stabtelėjo pasižiūrėti kas įvyko, tačiau iš automobilio neišlipo. Buvo nubraižyta eismo įvykio schema (b. l. 4), J. I. paaiškinimu dėl eismo įvykio, kuriame ji nurodė, kad 2015-08-28 apie 18.30 val. išėjus iš Vytauto pr. 23 namo pamatė, kaip į jos transporto priemonę VW Golf atsitrenkė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, vairuotojas iš automobilio neišlipo (b. l. 6), transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad rasti techniniai defektai: braukimo žymė ant priekinio bamperio dešiniajame kampe, automobilis tiriamame eismo įvykyje dalyvavo (b. l. 12), automobilio VW Golf fotonuotraukomis (b. l. 13-15), teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo duomenimis (b.l.23).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. N. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, bei ATPK 130 str. 1 d. - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, todėl jis baustinas.

Byloje kilo ginčas dėl teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str.1d. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pažymėtina, jog jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, 2AT-3-2014). Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Kartu pažymėtina, kad tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Liudytoja J. I. betarpiškai matė automobilių kontaktą, suveikė jos automobilio signalizaciją, stabdė vairuotoją, šis stabtelėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenis. Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas daro išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje J. N. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas. J. N. argumentai apie tai, kad nejautė automobilių kontakto, o stabtelėjo tik dėl saugos diržo vertintini tik kaip gynybinė versija, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, prieštarauja kitų jo kaltumo įrodymų visumai.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. J. N. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. N. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas turtas. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad J. N. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, J. N. asmenybę (b.l.34), teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę trumpesniam, negu sankcijoje numatytam terminui. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.