- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-172-265/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- E. M., I. M.
- Atsakovas
- K. S., V. V.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
- 2.6.10.5.2.11Atsakomybė už nepilnamečių iki 14 metų padarytą žalą
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. M., atstovaujamos advokatės Virginijos Bradulskienės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M., atstovaujančios ieškovę E. M., ieškinį atsakovui K. S., atstovaujamam jo atstovės pagal įstatymą V. V., ir atsakovei V. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M., būdama ieškovės E. M. atstovė pagal įstatymą, prašė jai, atstovaujančiai dukros E. M. interesus, priteisti 352,25 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovei E. M. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo K. S., o jam neturint turto ar uždarbio (pajamų) padarytai žalai atlyginti, priteistas sumas įpareigoti atlyginti jo atstovę pagal įstatymą motiną V. V..
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 18.30 val. prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), I. M. dukrą E. M. sumušė K. S., gimęs (duomenys neskelbtini) E. M. K. S. sudavė smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas: galvą, pilvo sritį. Dėl patirto sužalojimo E. M. buvo nugabenta į (duomenys neskelbtini) vaikų priėmimo skyrių. Medikai apžiūrėję konstatavo: kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimą (duomenys neskelbtini), galvos paviršinį sužalojimą, sumušimą, apatinio žandikaulio sumušimą (duomenys neskelbtini), pilvo sienos sumušimą (duomenys neskelbtini). Sužalojimai buvo padaryti daugybiniais smūgiais ir tai negalėjo būti atsitiktinis, netyčinis, pavienis prisilietimas. Be kūno sužalojimo buvo sudaužyti vaiko akiniai, telefonas. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyrius, pradėjęs ikiteisminį tyrimą, 2019 m. rugsėjo 17 d. tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-60164-19, nors ir konstatavęs, kad nepilnamečio K. S. padaryta veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau K. S. nusikaltimo padarymo momentu nebuvo sukakę 16 metų, nuo kurių galima baudžiamoji atsakomybė, todėl priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. K. S. tėvams buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal straipsnį „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“. K. S. nusikaltimo padarymo metu neturėjo 14 metų, tačiau šiuo metu vaikui jau yra 14 metų. Neteisėti veiksmai, lėmę atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimą (K. S. tiesioginė, tyčinė kaltė; neteisėtas neveikimas, vertinant tėvų neatliktą pareigą auklėjant vaiką), tiesiogiai lėmė žalos (turtinės, neturtinės žalos) kilimo faktą. Tėvų kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą.
3. Ieškovė I. M. nurodė, kad buvo sužalota jos dukros sveikata, dėl K. S. veiksmų buvo padaryta žala. Patirti turtinio pobūdžio praradimai yra žymūs. Šeimoje auga dar vienas vaikas, ieškovės atlyginimas nedidelis, ji yra silpnos sveikatos ir reikalingi vaistai, o atliekamų pinigų nėra, teko taupyti, kad dukrai nupirktų sulaužytus, bet jai būtinus daiktus. Po patirto sužalojimo E. M. ilgai gydėsi dėl sveikatos problemų, susijusių su smurtu, nelankė gimnazijos nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d., buvo praleisti ir užsiėmimai meno mokykloje. Praleidus pamokas reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad nepablogėtų mokslo pažangumas. Ieškovė (vaiko motina) tam turėjo skirti daug dėmesio ir laiko. Dar prieš dukros sužalojimą ieškovė susirgo ir be savo sveikatos problemų dar turėjo problemų dėl dukros sveikatos, turėjo sirgdama ją lydėti į medicinos įstaigas. Dukrai buvo rekomenduojamas gydymas šalčiu ir nuskausminamieji vaistai pagal poreikį, vaistams išleido 50 Eur, tačiau neišsaugojo jų įsigijimo kvitų. Buvo sudaužytas dukros telefonas, naujo analogiško įsigijimas kainavo 221,25 Eur, bei dukrai teko įsigyti akinius už 61 Eur. Vykimas į (duomenys neskelbtini) ir atgal jiems priklausančiu automobiliu kainavo 20 Eur (kuro kaina ir stovėjimo aikštelės apmokėjimo išlaidos). Iš viso patirtą turtinę žalą įvertino 352,25 Eur. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į patirtus praradimus, dukros jaučiamą tiek skausmą, tiek ir pažeminimą, išgąstį, praleistų pamokų skaičių gimnazijoje ir meno mokykloje, dukros patirtai neturtinio pobūdžio žalai kompensuoti iš atsakovo priteistina 500 Eur dydžio kompensacija. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji tiesiogiai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė išgąstį, išgyvenimus, sirgdama turėjo neigiamų emocijų bei papildomą rūpestį, nepatogumus, jai buvo padaryta neturtinio pobūdžio žala, kurią vertina 200 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo nepilnamečio K. S. atstovės pagal įstatymą (motinos) V. V. ieškovei nepilnametei E. M. 100 Eur neturtinei žalai atlyginti ir ieškovei I. M. 150 Eur turtinei žalai atlyginti; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš V. V. 104,92 Eur ieškovei I. M., atstovaujančiai nepilnametės E. M. interesus, teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį ir 18,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; nusprendė mobilaus ryšio telefono aparatą „(duomenys neskelbtini)“, sprendimui įsiteisėjus, grąžinti I. M..
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo kieme tarp nepilnamečio K. S. ir nepilnametės E. M. kilo konfliktas, kurio metu K. S. sužalojo E. M. ir E. M. sužalojo K. S.. Byloje apklausti nepilnametė ieškovė E. M. ir nepilnametis atsakovas K. S. nurodė skirtingas E. M. sužalojimo aplinkybes, ir kas pradėjo konfliktą. Nustatyta, kad K. S. ir E. M. konfliktavo tarpusavyje, šią aplinkybę jie abu pripažino, tačiau kiekvienas iš jų neigė savo buvimą konflikto iniciatoriumi. Liudytojų R. K. ir nuosekliais K. S. parodymais dėl konflikto pradžios teismas nustatė, kad E. M. negražiai atsakė į jų pasisveikinimą ir po to prasidėjo konfliktas. Tiek ieškovės E. M., tiek K. S. paaiškinimais teismas nustatė, kad nei E. M., nei K. S. nesistengė šio konflikto išspręsti taikiomis priemonėmis ir šį konfliktą tęsė naudodami jėgą prieš vienas kitą. Teismas pripažino, kad nukentėjusioji E. M. taip pat elgėsi neatsargiai, ir vienas iš veiksnių, lėmęs žalos atsiradimą, buvo pačios nukentėjusiosios E. M. veiksmai pradėti konfliktą, o ne jo išvengti, tačiau nustatęs, kad įvykio metu E. M. fizinei sveikatai buvo padaryta žala, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalies bei CK 6.282 straipsnio 1 dalies normų taikymas atleidžiant atsakovus nuo atsakomybės ar šiuo pagrindu atmetant ieškovės reikalavimą atlyginti žalą prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
6. Teismas nustatė, kad įvykio namo kieme metu nepilnametis K. S., panaudojamas fizinį smurtą sužalojo E. M. ir tuo pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl jo elgesio buvo sužalota nepilnametė E. M., tarp K. S. veiksmų ir padaryto sužalojimo E. M. yra priežastinis ryšys, todėl byloje nustatytos visos K. S. civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau žalos padarymo metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 6 d., K. S. buvo tik (duomenys neskelbtini) metų, todėl jis negali būti civilinės atsakomybės subjektu. Teismas nustatė, kad atsakovė V. V. bausta įspėjimu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį už tėvų valdžios nepanaudojimą ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų dėl šio įvykio. Teismas konstatavo, kad žala atsirado dėl atsakovės V. V. kaltės, t. y. dėl netinkamo tėvų auklėjimo, ir konstatavo neteisėtą atsakovės neveikimą, priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir ieškovės dukrai E. M. ir ieškovei I. M. padarytos žalos, kurią atsakovė privalo atlyginti. Teismas nustatė, kad žala buvo padaryta, kai atsakovui K. S. dar nebuvo sukakę keturiolika metų, dėl to žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal CK 6.275 straipsnio nuostatas, subsidiarioji atsakomybė, numatyta CK 6.276 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju netaikoma ir žala priteisiama ne iš nepilnamečio asmens, o iš jo tėvų.
7. Pasisakydamas dėl turtinės žalos dydžio teismas nustatė, kad tikėtina, jog galėjo būti patirtos išlaidos dėl kelionės į (duomenys neskelbtini), ieškovė E. M. dėl skausmo galėjo vartoti vaistus nuo skausmo, tepti skaudamą ranką, tačiau nesant neginčijamų įrodymų dėl vaistų paskyrimo ir jų kiekio pirkimo, prašomą priteisti 50 Eur išlaidų vaistams sumą teismas pripažino per didele ir, atsižvelgęs į abiejų įvykio dalyvių abipusę kaltę, už vaistus ir kelionės išlaidas priteistinas sumas sumažino. Atsižvelgęs į byloje esančius liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisiant turtinės žalos atlyginimą priteisti naujai įgyto telefono kainą ir naujai įgytų akinių kainą. Teismas vertino, kad byloje nepateikta įrodymų, kad telefonas yra nepataisomai sugadintas bei kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti akiniai, kuriuos reikėjo keisti. Atsižvelgęs į tai, kad byloje ieškovė I. M. nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinio dydį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau tikėtina, kad dėl dukters sužalojimo ji patytė turtinę žalą, o žalos dydžio dėl telefono ir akinių sugadinimo, kelionės išlaidų, vaistų pirkimo pagal byloje pateiktus įrodymus negalima tiksliai nustatyti, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgęs į abiejų įvykio dalyvių abipusę kaltę, teismas nustatė bendrą turtinės žalos dydį 150 Eur ir šią sumą priteisė ieškovei I. M. turtinei žalai atlyginti.
8. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nustatė, kad neturtinės žalos atsiradimo priežastis buvo smurtas prieš E. M., tačiau E. M. neturtinę žalą patyrė ir dėl savo netinkamo elgesio, kuris ir buvo fizinio smurto panaudojimo prieš ją priežastis, todėl teismas nustatė pagrindą mažinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas įvertino, kad duomenys, jog E. M. nelankė mokyklos dėl ligos, nepagrįsti jokiais medicininiais dokumentais, todėl ieškovės E. M. paaiškinimą, kad dėl traumos ji negalėjo lankyti mokyklos ir meno mokyklos, pripažino neįrodytu ir nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad žalos dydžiui nustatyti didelę reikšmę turi ir pačios E. M. elgesys, kuris sukėlė konfliktinę situaciją ir nukentėjo ji pati, taip pat jos elgesys po įvykio, t. y. E. M. nevyko namo ar į gydymo įstaigą, o ėjo ieškoti vaikinų, su kuriais atvyko į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę tikslu toliau konfliktuoti su K. S., laiptinėje elgėsi agresyviai. Teismas vertino, kad sužalojimas nebuvo sunkus ir sukėlęs didelį skausmą ir didelius nepatogumus. Įvertinęs įrodymus, patvirtinančius E. M. patirtus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, jai taikytą gydymą ir jo trukmę, patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, žalą padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes, pačios nukentėjusiosios elgesį kilusio konflikto metu ir po konflikto, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais teismas E. M. fizinės sveikatos sutrikdymu padarytą neturtinę žalą įvertino 100 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovė I. M. dėl dukters sužalojimų patyrė nepaprastai didelius, išimtinio pobūdžio išgyvenimus, nes sužalojimai nebuvo sunkūs, reikalaujantys ilgalaikio gydymo ar sukėlę sunkias pasekmes, todėl ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo šiai ieškovei atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė E. M., atstovaujama advokatės Virginijos Bradulskienės, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priteisti ieškovės E. M. naudai 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 352,25 Eur turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo K. S., o nepilnamečiui atsakovui K. S. neturint turto ar uždarbio (pajamų), pakankamų žalai atlyginti, priteistas sumas įpareigoti atlyginti jo atstovę pagal įstatymą, vaiko motiną V. V.. Taip pat prašo priteisti valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą apeliaciniame procese iš atsakovo K. S., o jam neturint turto ar uždarbio (pajamų), pakankamų žalai atlyginti, priteistas sumas įpareigoti atlyginti jo atstovę pagal įstatymą, vaiko motiną V. V.. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
9.1. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas ir nepagrįstai žymiai sumažino tiek neturtinės žalos dydį iki 100 Eur, tiek ir turtinės žalos dydį iki 150 Eur. Teismas, pažeisdamas teismų praktiką, vertino, kad pateikti įrodymai apie telefono įsigijimą ir akinių įsigijimą, kelionės išlaidas ir vaistų pirkimo išlaidas iki galo neįrodo ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos dėl nurodytų išlaidų.
9.2. Apeliantė nurodo, kad dėl atsakovo panaudoto smurto sudaužyti apeliantės akiniai, telefonas, kurių vertę ji prašė atlyginti, tačiau teismas šiuos reikalavimus žymiai sumažino, vietoje sudaužyto telefono ir sugadintų akinių apeliantė negalėtų įsigyti kito telefono ir akinių. Apeliantei padaryta turtinė žala yra žymi. Įvykio metu buvo nepataisomai sudaužytas telefonas, 2019 m. gruodžio 21 d. buvo nupirktas naujas telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kuris kainavo 221,25 Eur. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai kritiškai, tik atsakovo naudai vertino pateiktą 61 Eur kvitą apie naujų akinių įsigijimą. Įvykio metu sugadinta akinių kojelė, kuri liko nepataisoma, todėl po kurio laiko teko pirkti naujus akinius. Nurodomos telefono, akinių kainos nėra per didelės. Teismas nepagrįstai įvertino tik apeliantės motinos I. M. duotus parodymus administracinėje byloje, kur ji nurodė preliminarią turtinę žalą už akinius ir telefoną. Teismas neįvertino, kad motina netiksliai nurodė 150 Eur turtinę žalą, neįvertinusi visų aplinkybių ir nuostolių. Apeliantė nurodo, kad iš viso patirta turtinė žala yra 352,25 Eur. Teismas neabejojo, kad buvo patirta kelionės išlaidų iki (duomenys neskelbtini), tačiau kadangi nėra išlikę kuro pirkimo kvitai, nepagrįstai priteistiną žalą sumažino, bet nenurodė, kokia dalimi šiuos reikalavimus tenkino. Dėl padarytų sužalojimų apeliantei buvo nustatytas gydymo planas, skirti nuskausminamieji ir kiti vaistai. Apeliantės vertinimu, teismas prašomas priteisti 50 Eur vaistų pirkimo išlaidas nepagrįstai sumažino motyvuodamas tuo, kad nėra išlikę kvitai apie vaistų pirkimą, sumažindamas prašomą priteisti sumą nenurodė, kokia dalimi šiuos reikalavimus tenkino.
9.3. Apeliantės įsitikinimu, teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai formaliai vertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į apeliantės patirtą skausmą, išgąstį, atimtą galimybę bendrauti ir lankyti dvi mokymo įstaigas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino aplinkybę, kad apeliantė sužalota tyčia, suduodant smūgius kumščiu, K. S. lanko bokso treniruotes, akivaizdu, kad jo suduoti smūgiai buvo skaudūs. Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Prašomas priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas neturėtų būti mažinamas, nes yra pakankamai mažas.
9.4. Teismas nepagrįstai pripažino, kad konfliktas su K. S. prasidėjo dėl apeliantės netinkamo elgesio, netinkamo atsakymo į pasveikinimą. Teismas, padarydamas tokią išvadą, rėmėsi tik liudytojo R. K. parodymais. Vis tik teismas pažymėjo, kad šis liudytojas turi negalią, be to, šis liudytojas yra atsakovo K. S. draugas, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi ir jo parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai. Teismas nepagrįstai kritikavo apeliantės elgesį, nors apie tai nebuvo surinkta įrodymų. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė klaidino teismą, nes nepasakė liudytojos P. M. adreso. Teismo argumentai, kad po įvykio apeliantė siekė toliau konfliktuoti su K. S., nėjo į namus, nėra susiję su padaryta tiesiogine žala, neturi tiesioginės reikšmės padarytiems sužalojimams. Apeliantės teigimu, K. S. įvykio metu buvo beveik 14 metų, todėl pagal brandą suprato, kokius daro veiksmus ir turėjo galimybę įvertinti pasekmes.
9.5. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad neįrodyta, jog apeliantė nelankė mokyklos 2019 m. rugsėjo 9 d. iki rugsėjo 24 d. dėl traumos. Apeliantė nurodo, kad po sužalojimo prastai jautėsi, jai buvo rekomenduotas ramybės režimas, nebuvo aišku, kokia sveikatos būklė bus po dienos ir vėliau. Jos dešinė ranka buvo sužalota, negalėjo tos rankos judinti, todėl buvo neįmanoma lankyti mokyklas. Tai, kad buvo išrašyta pažyma nelankyti kūno kultūros pamokų 3–4 savaites, patvirtina jos sveikatos būklę. Mokyklai pakanka pateikti tėvų pranešimus pateisinti nelankomas pamokas, todėl buvo netikslinga kreiptis į gydymo įstaigas dėl panašių pažymų gavimo. Teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantei neigiamas poveikis buvo padarytas dėl jos veiksmų, o žalos dydžiui turi didelės įtakos pačios apeliantės elgesys. Teismas nepagrįstai vertino, kad padaryta neturtinė žala yra tik 100 Eur ir žymiai sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą. Padarytų sužalojimų lokalizacija įrodo, kad apeliantė patyrė skausmą, nepatogumus, ir tai trūko ne vieną dieną, o ilgą laiką. Teismas, vertindamas įrodymus, netinkamai vadovavosi įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais, padarė šališkas išvadas. Atsakovas K. S. šiuo metu jau yra sulaukęs 14 metų, jis gali ir privalo atlyginti žalą.
10. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
12. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, apeliacijos dalyką ir apeliacinio skundo argumentus nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nustatyta, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
13. Byloje ginčas kilo dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo ir turinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškiniu ieškovė I. M., būdama ieškovės E. M. atstovė pagal įstatymą, prašė priteisti jai 352,25 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o E. M. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo K. S., o jam neturint turto ar uždarbio (pajamų) padarytai žalai atlyginti, priteistas sumas įpareigoti atlyginti jo motiną V. V..
14. Ieškovės E. M. apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies netenkinti ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei E. M. ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Apeliaciniu skundu prašoma padidinti priteistą 150 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki ieškinyje nurodytų sumų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės I. M., ieškovės E. M. atstovės pagal įstatymą, ieškinio reikalavimas priteisti jai 200 Eur neturtinei žalai atlyginti apeliacine tvarka neapskųsta.
15. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, detaliai ir visapusiškai ištyrė tarp nepilnamečių bylos šalių kilusio konflikto faktines aplinkybes, dėl to visų faktinių bylos duomenų detaliai papildomai nekartoja ir pasisako dėl esminių bylos faktinių aplinkybių, ieškovės E. M. apeliacinio skundo argumentų ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos faktinės aplinkybės
16. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, kieme tarp nepilnamečio K. S. (gimusio (duomenys neskelbtini)) ir nepilnametės E. M. (gimusios (duomenys neskelbtini)) kilo konfliktas, kurio metu K. S. sužalojo E. M. ir E. M. sužalojo K. S.. Pirmosios instancijos teismas liudytojų R. K. ir nuosekliais K. S. parodymais dėl konflikto pradžios nustatė, kad E. M. negražiai atsakė į jų pasisveikinimą ir po to prasidėjo konfliktas. Byloje tiek ieškovės E. M., tiek atsakovo K. S. paaiškinimais nustatyta, kad nei E. M., nei K. S. nesistengė kilusio konflikto išspręsti taikiomis priemonėmis ir konfliktą tęsė vienas prieš kitą naudodami jėgą. Byloje tiek nepilnametė ieškovė E. M., tiek nepilnametis atsakovas K. S. nurodė, kad kitas iš jų pirmas panaudojo fizinį smurtą vienas prieš kitą.
17. Byloje įrodyta, kad E. M. konflikto metu buvo suduotas vienas smūgis rankos kumščiu į žandikaulį, vienas smūgis į pilvą ir E. M. krisdama susižalojo ranką. Byloje nustatyta, kad po nurodyto konflikto E. M. kreipėsi į medicinos įstaigas – 2019 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (rekomenduotas tausojantis režimas, šaltis, NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) esant reikalui), 2019 m. rugsėjo 9 d. lankėsi pas šeimos gydytoją, buvo siunčiama pas vaikų neurologą ir gydytoją ortopedą traumatologą; išvada – ramybė, tepalai, nelankyti kūno kultūros 3‑4 savaites. K. S. dėl padarytų sužalojimų ir sukelto skausmo į medikus nesikreipė. Byloje nustatyta, kad K. S. veiksmai sukėlė sunkesnes pasekmes E. M., nei E. M. veiksmai K. S..
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra visos K. S. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – įvykio namo kieme metu nepilnametis K. S., panaudojamas fizinį smurtą, sužalojo E. M. ir tuo pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl jo elgesio buvo sužalota nepilnametė E. M., tarp K. S. veiksmų ir E. M. padaryto sužalojimo yra priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis). Kadangi įvykio metu atsakovas K. S. buvo nepilnametis, (duomenys neskelbtini) metų, ir negalėjo būti civilinės atsakomybės subjektas, remiantis CK 6.275 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia tėvų atsakomybę už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą, byloje konstatuota, kad žala atsirado dėl K. S. motinos V. V. kaltės, t. y. dėl tėvų netinkamo auklėjimo, konstatuotos visos šios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai) ir prievolė atlyginti padarytą žalą. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliacine tvarka neginčijamos.
Dėl nukentėjusiosios veiksmų vertinimo
19. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl nukentėjusio asmens veiksmų vertinimo taikant deliktinę civilinę atsakomybę. Apeliantė E. M., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi sumažinti priteistiną turtinės ir neturinės žalos atlyginimą, iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino apeliantės veiksmus ir elgesį kaip netinkamą ir turėjusį įtakos žalai atsirasti.
20. Bendrojoje CK 6.248 straipsnio 4 dalies normoje nurodyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje, kaip vienas iš pagrindų, kai gali būti netaikoma civilinė atsakomybė, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, numatomi nukentėjusio asmens veiksmai. Nukentėjusio asmens veiksmai, tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės reglamentavime, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, taip pat numatoma, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
21. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad konfliktas su K. S. prasidėjo dėl apeliantės netinkamo elgesio, netinkamo atsakymo į pasveikinimą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojo R. K. parodymais, motyvuodama tuo, kad šis liudytojas yra K. S. draugas, dėl to gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Vertinant šiuos argumentus, pirma, įvertintina, kad iš pačios E. M. byloje duotų paaiškinimų matyti, jog konfliktas kilo po to, kai ji su P. M. ėjo namo, jos pasisveikino su K. S. ir R. K., paskui ji apsižodžiavo su K. S.. Antra, apeliantė nemotyvavo R. K. įtakos jo parodymams ir šių tikslumui. Trečia, iš liudytojos Ž. G. parodymų byloje matyti, kad po įvykio R. K. ir jai buvo nurodęs, jog konflikto priežastis buvo užgaulūs E. M. žodžiai. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bylos duomenimis, kaip ir liudytojas R. K., tiesiogiai konfliktą ir vėlesnius įvykius matė ir pačios ieškovės E. M. draugė P. M.. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad pati ieškovė E. M. bylos nagrinėjimo metu teismui pasiūlius nenurodė teismui P. M. adreso ir teismas negalėjo jos apklausti teismo posėdyje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nustatyta byloje faktinę aplinkybę, jog konflikto pradžią lėmė E. M. netinkamas, užgaulus elgesys pasisveikinant.
22. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ji klaidino teismą, nes nepasakė liudytojos P. M. adreso. Vertinant šiuos apeliantės teiginius atsižvelgtina į tai, kad iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, jog tokia išvada padaryta ne tik įvertinus, kad E. M. nenurodė teismui jos draugės P. M. adreso, kuri tiesiogiai matė patį įvykį ir vėlesnius veiksmus, bet ir ta aplinkybė, kad ieškovė E. M. bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ji po įvykio su kitais vaikinais nebuvo atėjusi į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, kurioje gyvena K. S. močiutė, aiškintis dėl sumušimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovės E. M. nurodytą aplinkybę paneigia net kelių liudytojų (R. K., Ž. G., G. A., B. P.) parodymai, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą vertinti ieškovės E. M. elgesį nesiekiant tiksliai atskleisti visų reikšmingų konfliktinės situacijos aplinkybių kaip nesąžiningą, klaidinantį teismą ir sudarantį pagrindą abejoti ieškovės E. M. parodymų teisingumu bei jais vienareikšmiškai nesiremti, bet juos vertinti kartu su kitais bylos įrodymais.
23. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų parodymus darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino ir apeliantės elgesį. Byloje ieškovės E. M. ir K. S. paaiškinimais nustatyta, kad nei E. M., nei K. S. nesistengė kilusio žodinio konflikto išspręsti taikiomis priemonėmis, konfliktą tęsė naudodami jėgą vienas prieš kitą. Nors apeliantė teigia, kad apie jos elgesį nesurinka įrodymų, tačiau atsakovo K. S. teiginius, kad įvykio metu jam buvo apdraskytas kaklas, patvirtina liudytojų G. G., Ž. G. parodymai apie tuoj po įvykio (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje matytą aplinkybę, kad K. S. kaklas buvo apdraskytas.
24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos duomenys apie konflikto aplinkybes ir jo eigą sudaro pagrindą pripažinti, jog dėl konflikto yra tiek atsakovo K. S., tiek ir nukentėjusiosios E. M. kaltės (mišri kaltė) (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pačios nukentėjusios E. M. elgesys pradėti konfliktą buvo vienas iš veiksnių, lėmęs žalos atsiradimą. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga sprendžiant klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
Dėl turtinės žalos
25. Apeliantė nurodo, kad turtinė žala iš viso sudaro 352,25 Eur, į šią sumą įtrauktos 221,25 Eur išlaidos naujam telefonui įsigyti, 61 Eur išlaidos naujiems akiniams įsigyti, 50 Eur vaistams ir 20 Eur kelionės į gydymo įstaigą išlaidos. Apeliantės teigimu, patirtos kelionės išlaidos, vaistų įsigijimas, išlaidos akiniams ir telefonui yra realiai patirtos išlaidos ir ši žala privalo būti atlyginta.
26. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
27. Apeliantė nurodo, kad įvykio metu buvo nepataisomai sudaužytas jos telefonas, dėl to buvo nupirktas naujas telefonas, kuris kainavo 221,25 Eur, šią sumą ieškiniu prašyta priteisti, nes jeigu atsakovas telefono nebūtų sudaužęs, nereikėtų pirkti naujo telefono. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina nurodyto dydžio išlaidas mobiliajam telefonui įsigyti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino bylos faktinius duomenis, turinčius reikšmės vertinant turtinę žalą dėl apeliantės mobiliojo ryšio telefono sugadinimo. Nors byloje nustatyta, kad apeliantės mobiliojo ryšio telefono ekranas yra suskilęs, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio, pagrįstai įvertino ieškovės E. M. paaiškinimus dėl buvusių mobiliojo ryšio telefono programinės įrangos atsinaujinimo sunkumų, taip pat liudytojo R. M. parodymus, kad nurodytas telefonas „(duomenys neskelbtini)“ buvo seno modelio, jo programinės įrangos atnaujinimas strigo kelias dienas, o dukrai buvo duotas kitas telefonas. Šie duomenys kelia pagrįstų abejonių, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo techniškai tvarkingas. Be to, reikšminga aplinkybe pripažintina ir tai, kad apeliantės motina ieškovė I. M. 2019 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate dėl įvykio, kurio metu sudaužytas mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ ekranas ir sugadinti akiniai, padarytą žalą įvardijo 150 Eur. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad I. M., apklausta administracinėje byloje, 150 Eur turtinę žalą nurodė netiksliai, neįvertinusi visų aplinkybių ir nuostolių, tačiau atsižvelgtina į tai, kad paminėta suma nurodyta ne iš karto po įvykio, o nuo jo praėjus daugiau kaip mėnesiui, t. y. buvus laiko įvertinti nuostolius. Byloje nepateikta duomenų apie nurodyto mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo kainą ar kainą įvykio metu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo kaip turtinės žalos atlyginimą priteisti visą naujai įsigyto mobiliojo ryšio telefono kainą.
28. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų, pagrindžiančių 61 Eur išlaidas naujiems akiniams įsigyti, vertinimo, nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. konflikto metu buvo sugadinti E. M. akiniai, t. y. iškrypo akinių kojelė. Medicinos dokumentų duomenimis, E. M. turi akinius nuolatiniam nešiojimui. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) kvitas, patvirtinantis aplinkybę, jog 2019 m. gruodžio 13 d. optikoje sumokėta 61 Eur. Nurodytas mokėjimo kvitas vienareikšmiškai nepatvirtina, kad buvo pirkti kasdieniam nešiojimui skirti akiniai E. M.. Nors apeliantė teigia, kad įvykio metu sugadinta akinių kojelė liko nepataisoma, todėl po kurio laiko teko pirkti naujus akinius, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė tai, jog byloje nėra įrodymų, kad įvykio metu akiniai buvo sugadinti nepataisomai ir kad juos keisti reikėjo būtent dėl konflikto pasekmių. 2019 m. gruodžio 13 d. pirkimo kvitas patvirtina prekės įsigijimą po daugiau kaip 3 mėnesių nuo įvykio. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo kaip turtinės žalos atlyginimą priteisti visą naujai įgytų akinių kainą.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl išlaidų vaistams ir kelionės išlaidų, daro išvadą, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog atlyginimo už vaistų ir kelionės išlaidas dydis sumažintas tik dėl to, jog nėra išlikę vaistų ir kuro pirkimo kvitai. Ieškinyje nurodoma, kad vaistams išleista 50 Eur. Nustatyta, kad nors byloje nepateikti konkrečias išlaidas vaistams patvirtinantys įrodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino kitus bylos duomenis dėl šių išlaidų realumo ir pagrįstumo. Apeliantės medicinos dokumentų duomenys apie rekomendacijas pagal poreikį gerti vaistus nuo skausmo, naudoti tepalus, patvirtina, kad apeliantei reikėjo gydymo ir vaistų. Medicinos dokumentuose konkretūs vaistai ir jų kiekis nepaskirti. Nustatyta, kad byloje iš vaistinės internetinio tinklapio pateikta informacija apie vaistus ir jų kainas, kurie, apeliantės motinos teigimu, buvo pirkti dukrai gydyti, visos ieškinyje nurodyto dydžio sumos nepatvirtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant įrodymų dėl konkrečių vaistų paskyrimo ir jų kiekio pirkimo, prašoma priteisti 50 Eur suma pagrįstai pripažinta per didele, taip pat, esant mišriai kaltei, pagrįstai nustatytas pagrindas šių išlaidų atlyginimo dydį sumažinti. Ieškinyje nurodoma, kad kelionės į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini) išlaidos (kuro kaina ir stovėjimo aikštelės apmokėjimo išlaidos) sudarė 20 Eur. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tokios išlaidos galėjo būti realiai patirtos, tačiau šias išlaidas sumažino atsižvelgdamas į byloje nustatytą faktinę aplinkybę dėl abiejų konflikto dalyvių abipusės kaltės. Teisėjų kolegija šias pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta teisiškai pagrįstomis ir su jomis sutinka.
30. Vertinat apeliantės argumentus, kad teismo sprendime nedetalizuota, kokia dalimi patenkinti konkretūs reikalavimai (dėl kuro išlaidų, vaistų), pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas išlaidas, sudarančias ieškiniu prašytą priteisti turtinę žalą, taip pat visapusiškai įvertino žalos dydžiui nustatyti reikšmės turinčias bylos aplinkybes ir nustatė konkrečiai priteistiną turtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos turtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai apeliacinio skundo argumentai dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio nepagrįsto sumažinimo atmestini.
Dėl neturtinės žalos
31. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žymiai sumažino ieškovės E. M. prašytą priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 100 Eur. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylos aplinkybes vertino formaliai, neatsižvelgė į apeliantės patirtą skausmą, išgąstį, atimtą galimybę bendrauti ir lankyti dvi mokymo įstaigas, netinkamai įvertino aplinkybę, kad apeliantė sužalota tyčia, suduodant smūgius kumščiu. Apeliantės teigimu, prašoma priteisti neturtinė žala neturėtų būti mažinama, nes ji yra pakankamai maža ir atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
32. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, CK 6.283 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia teismas, t. y. į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio teismas sprendžia įvertindamas ir individualias konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo dydžio atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo asmens kaltę (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).
33. Byloje nustatytos aplinkybės ir medicinos dokumentai apie E. M. nustatytus sveikatos sutrikdymus, sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliantė dėl K. S. prieš ją panaudoto smurto patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus ir taip patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad konflikto metu E. M. fizinei sveikatai padarytas neigiamas poveikis sietinas ne tik su atsakovo K. S. veiksmais, bet ir pačios E. M. veiksmais. Teisėjų kolegija, ištyrusi visumą byloje esančių įrodymų, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, kilusio konflikto priežastis ir eigą, konfliktavusių šalių elgesį viso konflikto metu ir iš karto po jo, vertina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai pripažino, jog E. M. neturtinę žalą patyrė ir dėl savo netinkamo elgesio – konflikto inicijavimo, kuris ir buvo tolesnio abipusio nepilnamečių fizinio smurto, taip pat ir prieš apeliantę, priežastis. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas sumažinti ieškiniu prašytos priteisti neturtinės žalos dydį.
34. Apeliantė akcentuoja, kad po sužalojimo prastai jautėsi, jos dešinė ranka buvo sužalota, negalėjo jos judinti, todėl dėl traumos nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki rugsėjo 24 d. gimnazijoje nelankė pamokų, taip pat nelankė meno mokyklos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino. Medicinos dokumentų duomenimis, 2019 m. rugsėjo 9 d. iš karto po įvykio buvo pateikta šeimos gydytojo išvada nelankyti kūno kultūros pamokų 3–4 savaites. Gydymo įstaigų pateiktuose medicinos dokumentuose nenurodyta, kad apeliantė negali lankyti mokyklos, visų pamokų. Nors apeliantė teigia, kad mokyklai pakanka pateikti tėvų pranešimus pateisinti nelankomas pamokas ir nebuvo tikslinga kreiptis į gydymo įstaigas dėl panašių pažymų gavimo, tačiau apeliantės nurodyta mokyklų nelankymo trukmė nepagrįsta medicinos dokumentais, jog visą šį laiką apeliantė objektyviai negalėjo lankyti pamokų dėl traumos.
35. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad E. M. veiksmai po įvykio neturi tiesioginės reikšmės jai padarytiems sužalojimams, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl neturinės žalos apeliantei atlyginimo dydžio, apeliantės patirtų sužalojimų stiprumo ir patirtų nepatogumų pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino liudytojų parodymais byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad apeliantė iš karto po kieme įvykusio konflikto nevyko namo ar į gydymo įstaigą, o ėjo ieškoti vaikinų, su kuriais atvyko į namo laiptinę tikslu toliau konfliktuoti su K. S.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visumą konkrečios bylos esminių ir svarbių faktinių aplinkybių, tinkamai taikė neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas sumažinti prašomą priteisti ieškovei E. M. neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 100 Eur. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apeliantei priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, atsižvelgimą į nukentėjusiojo asmens kaltę, taip pat nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Apeliacinį skundą atmetus, išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu apeliantei E. M. apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalimi, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.