Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Dangirai Vidutienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji (deklaruota) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. D. 2022 m. sausio 1 d. apie 3.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugriebęs rankomis už kaklo nutempė į kambarį ir sudavė ne mažiau tris kartus rankomis į galvos sritį savo sutuoktinei E. D., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. D. paaiškino, kad savo bute su žmonos E. D. seserimi ir jos sugyventiniu bei draugais sutiko Naujus metus, visi buvo išgėrę, jis įtarinėjo žmoną dėl neištikimybės, žmona visą vakarą nepaleido telefono iš rankų, išėjus žmonos seseriai su sugyventiniu, norėjo paimti iš žmonos telefoną, norėjo nusivesti ją į kitą kambarį, tai iš už nugaros suėmė už kaklo ir ranka nusivedė į kitą kambarį, norėjo išsiaiškinti kitame kambaryje, o ji nenorėjo eiti, todėl ir suėmė už kaklo, žmonai tikrai nesudavė, nes netikėtai pasirodė M. A., tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu jis buvo sumuštas, jam svaigo galva, po konflikto liko vienas, E. D. ir kiti išėjo, nepilnamečių vaikų namuose nebuvo, jis žinojo apie sutuoktinės ligą ir darytą jai operaciją, vėliau jis suprato, kad iš jo sąskaitos nuimta daug pinigų, nesutinka su ieškiniu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad šventė Naujuosius metus, ji daug bendravo su savo klijentėmis, Ž. D. reikalavo parodyti telefoną, ji nerodė, tada jis apvertė stalą, griebė ją už kaklo, nusitempė į miegamąjį, uždarė duris, stumdė ją ant lovos, ji nukrisdavo, atsikeldavo, ir vėl stumdavo, kiek kartų negali pasakyti, iš pradžių neįleido M. A., uždaro duris ir vėl stumdo, tada M. A. įėjo į kambarį per jėgą, jai dėl ligos reikėjo vengti streso, sutuoktinis tą žinojo, smurto yra buvę ir anksčiau, į darbą eidavo su mėlynėmis, jaučiasi nesaugi, žmonės mato Ž. D. prie jos darbo.

Liudytojas M. A. parodė, kad pažįsta abu D., su Ž. D. dabar nebendrauja, pas juos šventė Naujus metus, namuose jautėsi įtampa, stumdymai, E. D. įžeidinėjimai, iš pradžių tik keksmažodžiai, vėliau, kai jau ėmė skirstytis, jis matė, kaip Ž. D. griebė abiem rankom E. D. už gerklės, spyrė į duris, kad atsidarytų ir pastūmė ją ant lovos, net pakėlė ją ir pastūmė ant lovos, tada jis (M. A.) laikė Ž. D., E. D. bėgo per koridorių į miegamąjį, jis (Ž. D.) ją pasivijo, ir vėl smūgiavo, griebė už plaukų ir įsimetė į vaikų kambarį, tada jau jie tarpusavyje apsistumdė, kai jie visi išėjo Ž. D. mėtė šampano butelius į juos, anksčiau jis to nepasakojo, nes dar galvojo, kad jie susitaikys.

Liudytoja I. P. parodė, kad nuvirto stalas, nematė, kas jį nugriovė, tad Ž. D. nusitempė E. D. į kitą kambarį, buvo paėmęs už kaklo, viskas vyko labai greitai, kai ėjo namo, Ž. D. paleido į juos žampano butelį.

Liudytojas R. B. parodė, kad ruošiantis eiti namo virto stalas, kilo konflitas tarp Ž. ir E. D., jie atsidūrė kitame kambaryje, iš paskos nubėgo M. A., iš kambario pirma išbėgo E. D., po to Ž. D., tada M. A., kas buvo pirmame kambaryje, nematė, Ž. D. griebė E. D. ir vėl į kitą kambarį, kai išėjo Ž. D. metė žampano butelį.

Teisme taip pat buvo ištirti rašytiniai įrodymai: 2022 m. sausio 3 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 9), specialisto išvada Nr. G 4/2022(10), kad E. D. kūne sužalojimų nėra, objektyviai šiuopiant atžymi skausmą, sprande, išorinio pakaušio gumburo projekcijoje, raumenų įtempimo nėra, sužalojimo žymų nėra (b. l. 30), 2022 m. sausio 20 d. daiktų apžiūros protokolas (b. l. 31 – 40), įtariamojo Ž. D. apklausos protokolas (b. l. 88 – 91), nukentėjusios E. D. apklausos ir papildomos apklausos protokolas (b. l. 10, 43 – 45), liudytojo M. A. apklausos protokolas (b. l . 64 – 67).

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoj atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Ž. D. ir E. D. yra sutuoktiniai. Teismas, įvertinęs kaltinamojo paaiškinimus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad Ž. D. nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje žodinio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugriebęs rankomis už kaklo nutempė į kambarį ir sudavė ne mažiau tris kartus rankomis į galvos sritį savo sutuoktinei E. D., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ž. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, jie nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamasis kaltę pripažįsta tik iš dalies, bylos nagrinėjimo metu keitė parodymus, negalima daryti išvados, kad kaltinamasis tinkamai įvertino savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, žalos neatlygino. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad Ž. D. padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenines savybes (dirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nukentėjusios poziciją, darytina išvada, kad bausmės skyrimo tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti neskiriant su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Ž. D. sutiko atlikti viešuosius darbus. Todėl Ž. D. skirtina bausmė 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 12 (dvylika) valandų visuomenės labui (BK 46 straipsnis).

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis Ž. D. kaltę pripažino iš dalies, teisiamajame posėdyje nurodė kitokias aplinkybes negu ikiteisminio tyrimo metu, žalos neatygino. Toks Ž. D. procesinis elgesys nesudaro sąlygų taikyti jo atžvilgiu bausmės dydį mažinančias įstatymo nuostatas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b papunkčiu, 66 straipsniu., BPK 140 straipsnio 9 dalimi, Ž. D. į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. sausio 3 - 4 dienomis, 2 (dvi) laisvės atėmimo paras pakeičiant į viešųjų darbų bausmę, laikytina, kad Ž. D. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.

Be to atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusios E. D. paaiškinimus ir siekiant įgyvendinti bausmių skyrimo tikslus, Ž. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas 6 (šešis) mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusios, nebendrauti su nukentėjusiąja, nesilankyti jos gyvenamoje ir darbo vietoje, nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu (BK 72¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji E. D. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo Ž. D., priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 151 – 157).

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi atsižvelgiama į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos dydis turi būti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai E. D. buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir kitas aplinkybes iš Ž. D. E. D. naudai priteistinos piniginės lėšos neturtinei žalai atlyginti. Kaip nustatyta byloje, Ž. D. padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, šeimos gyvenamojoje vietoje – bute, matant pašaliniams asmenims, metinės šventės metu, tyčia, siekdamas išsiaaiškinti tarpusavio santykius, sukelė nukentėjusiajai fizinį skausmą, dėl jo veiksmų E. D. neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tiek dvasinio pobūdžio išgyvenimus (anot nukentėjusiosios, ji iki šiol jaučia psichologinį stresą, įtampą, nesaugumą būnant namuose, yra įsitempusi, sudirgusi. Tai matyti ir iš tei pateikto medicininio dokumento (b. l. 156) aoue tai, kad ji jaučia baimes, nerimą, sutrikęs miegas, paskirtas aktyvus gydymas. Taip pat atsižvelgtina ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į CK įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiajai E. D. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 1 500,00 Eur, yra proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek jos sukeltoms pasekmėms. Šis dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir yra pakankamas kompensuoti nukentėjusios E. D. patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros.

Kiti klausimai.

Kardomosios prie priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios - naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Iš Ž. D. naudai priteistini 600,00 Eur proceso išlaidoms, susijusioms su teisiniu atstovavimu, atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalis).

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

Ž. D., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 12 (dvylika) valandų visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo nuo 2022 m. sausio 3 d. 14.10 val. iki 2022 m. sausio 4 d. 15.08 val., 2 (dvi) laisvės atėmimo paras pakeičiant į viešųjų darbų bausmę, laikyti, kad Ž. D. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.

Skirti Ž. D. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusios, nebendrauti su nukentėjusiąja, nesilankyti jos gyvenamoje ir darbo vietoje, nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Ž. D., gimusio (duomenys neskelbtini), E. D. naudai 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neivykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios, panaikinti.

Priteisti iš Ž. D., gimusio (duomenys neskelbtini), E. D. naudai 600,00 (šešis šimtus eurų) proceso išlaidoms, susijusioms su teisiniu atstovavimu, atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.