Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Bronės Vidzėnienės,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržų rajone, LR pilietis, nevedęs, atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, turintis 6 klasių išsilavinimą, teistas: 1) Biržų r. apylinkės teismo 1995-11-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; 2) Biržų r. apylinkės teismo 1997-09-29 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; 3) Biržų r. apylinkės teismo 1998-10-27 pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 4) Biržų r. apylinkės teismo 1999-04-20 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 43 straipsniu pridėjus dalį Biržų r. apylinkės teismo 1998-10-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymą „Dėl amnestijos akto“, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleistas; 5) Pasvalio r. apylinkės teismo 2001-10-01 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 6) Biržų r. apylinkės teismo 2003-02-20 pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 1/5 dalies turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, subendrinus su Pasvalio r. apylinkės teismo 2001-10-01 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams su 1/5 dalies turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 5 straipsnį, nustatyta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai 9 dienos su 1/5 dalies turto konfiskavimu. 2004-03-19 paleistas iš pataisos namų, atlikus bausmę. 7) Biržų r. apylinkės teismo 2006-07-05 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; 2008-09-05 paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikus bausmę, 8) 2013-07-09 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį 15 metų laisvės atėmimo, 9) 2014-11-10 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį subendrinta galutine 15 metų laisvės atėmimo bausme, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2009 m. vasario 18 dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. J., tai yra sudavė ne mažiau 6 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas E. J. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies viršutiniame voke ir kairiame žaste, nubrozdinimus kaktoje ir krūtinėje, kairio žastikaulio uždarą lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, E. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, tęsdamas aukščiau nurodytą nuskalstamą veiką, 2009 m. vasario 18 dieną apie 23 valandą E. J. nusivedė prie A. upės ties Basanavičiaus tiltu, B. mieste, kur tyčia panardino pastarojo galvą po vandeniu ir jėga laikė, kol šis nustojo priešintis bei mirė nuo mechaninio uždusimo, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, taip jis tyčia nužudė E. J..

Be to, E. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. gegužės 11 dieną, laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val., jis, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, veikdamas bendrininkų grupėje su A. P. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla teisme nutraukta jam mirus), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, žinodamas, kad nukentėjusysis yra senyvo amžiaus, pro neužrakintas duris įsibrovė į J. C. gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) , B., kur iš nukentėjusiojo pareikalavo atiduoti pinigus, bei bendrais veiksmais, tyčia pargriaudami J. C. ant grindų bei laikydami jį gulintį ant pilvo, surišdami jam už nugaros rankas ir kojas, uždengdami nukentėjusiojo galvą paklode, striuke, puspalčiu, tokioje padėtyje palikdami surištą nukentėjusįjį bei užrakindami duris iš lauko pusės, dėl ko nukentėjusysis dėl širdies veiklos sutrikimo, gulint priverstinėje antfiziologinėje padėtyje mirė, tokiu būdu suvokdamas ir numatydamas, kad jo veiksmai kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir gali atimti jo gyvybę, tyčia dėl savanaudiškų paskatų plėšimo metu nužudė dėl širdies ligų ir senatvės bejėgiškoje būklėje buvusį J. C. bei pagrobė svetimą J. C. priklausantį turtą: nenustatytos vertės ir nenustatytą kiekį auksinių dantų karūnėlių, 1300 litų, du žiedus bendros 180 litų vertės, grandinėlę 80 litų vertės, viso pagrobė turto ne mažiau kaip 1560 litų vertės.

Dėl plėšimo ir J. C. nužudymo

Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam inkriminuoto nusikaltimo J. C. atžvilgiu nepadarė, šį nusikaltimą prisiimti jį įkalbėjo R. K., su kuriuo buvo laikomas vienoje kameroje tiek Biržų policijos komisariato areštinėje, tiek Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kai 2004 metų vasarą buvo sulaikytas ir suimtas už A. P. sumušimą. R. K. jam sakė, kad buvo įvykdytas plėšimas, smulkiai nupasakojo apie įvykio vietą, nusikaltimo padarymo motyvą ir nusikaltimo eigą, žadėdamas, kad, jei jis prisipažins šio nusikaltimo padarymu, bus paleistas iš suėmimo. Dėl to jis ir prisiėmė šį nusikaltimą, tačiau tai padarė nežinodamas, kad prisipažino padaręs nužudymą, o ne plėšimą. Vėliau jis bylą tyrusiems pareigūnams pasakė, kad prisipažino įkalbėtas R. K. bei atidavė jiems R. K. jam perduotą raštelį, kuriame buvo viskas apie šį nusikaltimą surašyta.

Ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje E. K. pripažino, kad dalyvavo darant nusikaltimą J. C. atžvilgiu, apklaustas keletą kartų 2004-06-30, 2004-07-02 ir 2004-08-04 įtariamuoju bei atliekant parodymų patikrinimą vietoje.

E. K. apklausiamas 2004-06-30 ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė, kad 2004-05-11 anksti ryte su jis su A. P. nuėjo prie B. pilies, kur A. P. turėjo dirbti viešuosius darbus ir ten A. P. susitiko ir kalbėjosi su senyvo amžiaus vyru ir moterimi. Po to A. P. jam pasakė, kad jie prašė pagąsdinti dantų gydytoją, kuris gyvena V. gatvėje. Vėliau sužinojo, kad tos moters vardas R., jos darbo ir gyvenamą vietą. A. P. sakė, kad pas dantų gydytoją jie ras pinigų, aukso ir viską galės pasiimti, o R. duos jiems senovinį suteptą ginklą. Prie namo V. gatvėje nuėjo apie 10 val. ryte, kaip nurodė A. P.. Sutarė, jei kas klaus atsakys, kad eina remontuotis dantų. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotikų - aguonų, nes prieš ateinant į įvykio vietą, būnant pas A. P., pastarasis jam suleido į veną du kubus aguonų skysčio. Dantų gydytojo buto durys buvo atrakintos, raktas įkištas spynoje. Įėjus A. P. iš karto duris užrakino. Iš jo elgesio suprato, kad A. P. čia jau buvęs. Bute buvęs žmogus sėdėjo nugara į duris, tačiau nepamena, kuriame kambaryje, ir jų įeinančių nematė. Pamena, kad buvo įjungtas radijas ir žmogus jo klausėsi dideliu garsu. A. P. paprašė jo su tuo žmogumi pakalbėti ir jis, priėjęs iš priekio, jo paklausė, ar turi pinigų. Žmogus bandė stotis, tačiau jis jį pastūmęs ar suėmęs už pečių, vėl pasodino į kėdę, ar į fotelį. Neturėjo jokio noro ir tikslo smurtauti jo atžvilgiu, ar nužudyti. A. P. jam liepė eiti į kitą kambarį ieškoti pinigų ar aukso, sakė „gal rasi“. Pinigų ieškojo tik viename kambaryje, į kurį liepė eiti A. P., spintoje, lovoje, po patalyne. Stengėsi nepalikti betvarkės, todėl užgaišo apie 45 minutes. Pinigų nieko nerado. Kiek bute buvo kambarių – neprisimena. Po to A. P. pakvietė eiti, sakydamas, kad gavo ar tai rado pinigus. Išeidamas matė žmogų gulintį koridoriuje ant pilvo, jo rankos buvo surištos už nugaros vyrišku kaklaraiščiu, ant galvos užmauta striukė, po galva padėta pagalvė ar kažkas panašaus. Į žmogaus kojas neatkreipė dėmesio. Tas žmogus nieko nešnekėjo. Ar išeinant A. P. užrakino buto duris – neprisimena, jis pats durų nerakino. Jau kieme A. P. pasakė, kad rado 1300 litų, tačiau jų neparodė. Ar A. P. dar ką nors paėmė iš buto nežino. Eidami kiemu stebėjo, ar niekas jų nemato, tačiau nieko nesutiko. Vėliau ėjo į vaistinę pirkti „Koldakto“, po to į parduotuvę pirkti maisto, cigarečių. Po to jie išėjo į miestą ir jam paprašius A. P. cigaretės, pastarasis pasakė, kad cigaretes pametė kartu su nusikaltimo vietoje rastais pinigais, kuriuos buvo užsikišęs už cigarečių pakelio. Vėliau suprato, kad A. P. jį apgavo, nes A. P. pastoviai turėdavo pinigų, nors, jo supratimu, dirbdamas viešuosius darbus ar rinkdamas butelius, jis tiek užsidirbti negalėjo. Už tai, kad buvo apgautas, 2004-06-01 A. P. sumušė. Kartu A. P. mušė ir A. P., bet dėl kitų reikalų. A. P. kartu su jais pas nukentėjusį nebuvo. Kad J. C. mirė sužinojo iš laikraščių. Kur yra batai, kuriuos avėjo nusikaltimo metu, neprisimena, nežino, ar sudegino, ar kur nors padėjo. (7 t. b.l. 114-117).

Duodamas parodymus 2004-07-02 E. K. parodė, kad ankstesnius savo parodymus papildo tuo, jog kartu su juo ir A. P. pas J. C. buvo ir A. P., kuris po to, kai jis su A. P. nuo B. pilies atėjo pas A. P., taip pat ten atėjo ir A. P. papasakojo A. P. apie planuojamą nusikaltimą bei pakvietė jį eiti kartu. A. P. A. P. kvietė tam, kad šis pasaugotų, o ne eitų į vidų. Jam su A. P. nuėjus į vidų pas J. C., A. P. liko netoli gatvės ir laukė jų grįžtančių, tačiau išėjus į lauką jo nebebuvo. A. P. po to sutiko tik birželio mėn. 1 dieną, kai kartu sumušė A. P.. Jo nuomone, A. P. su A. P. į įvykio vietą buvo grįžę, nes, kiek žino, iš namo dingo kažkokie daiktai. ( 7 t., b.l.119 ).

Iš 2004-07-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. K. parodė, kaip nuo B. policijos komisariato nuvykti prie V. gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) . Ten nuvykus, E. K. parodė, kur A. P. liko prie gatvės, o jis su A. P. nuėjo į prie J. C. buto durų, esančių namo priestate ir paaiškino, kad šias duris, kurios buvo uždarytos, atidarė A. P. ir įėjus į vidų užrakino, raktą palikęs spynoje. Po to E. K. nuėjo tiesiai, užlipo 3 laipteliais į kitą koridoriuką ir, pasukęs į dešinę, įėjo į virtuvę, kur, patraukęs į patalpos vidurį taburetę, paaiškino, kad J. C. ant šioje vietoje stovėjusios taburetės, jiems įėjus, sėdėjo. Parodė, kad jis priėjo prie J. C. iš priekio ir paklausė jo, kur pinigai. J. C. bandė atsistoti, tačiau jis jį pasodino. Tuo metu A. P. stovėjo J. C. už nugaros ir liepė jam eiti ieškoti pinigų, pats likdamas su J. C.. Parodė, kad jis nuėjo į kambarį, esantį priešais virtuvę ir jame ieškojo pinigų šalia durų stovinčios komodos stalčiuose, po to parodė dvi sienines spintas pietinėje kambario sienoje ir sieninę spintą šiaurinėje kambario sienoje ir paaiškino, kad jose ieškojo pinigų, stengėsi nesujaukti. Parodė kambaryje esantį stalą, uždengtą staltiese ir paaiškino, kad pinigų ieškojo ir po ja. Jis į miegamąjį įėjęs nebuvo. Po to jį pakvietė A. P. ir įėjęs į koridoriuką pamatė ant grindų, galva į laiptelių pusę ant pilvo gulintį J. C., kurio rankos už nugaros buvo surištos kaklaraiščiu, ant galvos buvo uždėta striukė, prie kojų buvo kažkokie skudurai. Parodė, kad A. P. jam pasakė, kad rado pinigus – 1300 litų, tačiau jų jam nerodė ir abu išėjo – jis išėjo pirmas, o kai buvo ties namo šiaurės rytų kampu, išėjo A. P., kuris uždarė buto duris, ar jas užrakino – nematė. A. P. jokių daiktų nesinešė. Išeidamas nesidairė, aplink žmonių nematė. Po to E. K. parodė į namo Nr. (duomenys neskelbtini) antrą aukštą ir paaiškino, kad ten gyvena R., kuri prašė J. C. pagąsdinti ir kad jiems (su A. P.) buvo pažadėta, kad ras pinigų, kuriuos galės pasiimti, be to, buvo pažadėję duoti antikvarinį ginklą, kaip suprato, pistoletą (7 t., b.l. 120-126).

Duodamas parodymus 2004-08-04 E. K. nurodė, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus, išskyrus tai, kad su jais buvo ir A. P.. Taip sakydamas jis suklydo ir be reikalo A. P. apkalbėjo. Taip pat parodė, kad jis ir A. P. J. C. nužudyti nenorėjo. A. P. tikslas buvo apvogti J. C., o jis tik padėjo A. P.. ( 7 t. b.l.128-129).

2004-08-06 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją E. K., savo ranka protokole įrašė, kad kaltu prisipažįsta dalinai, nes J. C. bute, kieme, ar name nėra buvęs, pirmą sykį ten buvo parodymų patikrinimo vietoje metu, apie įvykdytą nusikaltimą išgirdo per radiją, girdėjo, kad dėl to suimta moteris. Nusikaltimo aplinkybes sužinojo iš R. K., su kuriuo buvo vienoje kameroje Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o R. K. įvykio aplinkybes sužinojo iš vyriškio, su kuriuo jie taip pat kartu sėdėjo vienoje kameroje ir kuris K. nešdavo siuntinius. R. K. jam smulkiai ant lapo surašė tai, ką jis turėjo sakyti duodamas parodymus, žadėjo, kad jį nuteis tik metams, arba iš viso nenuteis. Prisipažinti padarius šį nusikaltimą jį privertė, tačiau atsisakė nurodyti tai dariusį asmenį. Tie, kurie jį gąsdino, sakė, kad atsiųs teismui kažkokius dokumentus ir jį paleis. Iš pradžių jam sakė, kad buvo padarytas tik plėšimas, ir tik vėliau jis sužinojo, kad buvo padarytas nužudymas. Nežino, kodėl ir A. P. sako, kad jis kartu su juo dalyvavo šio nusikaltimo padaryme. A. P. sumušė dėl to, kad pastarasis apkalbėjo A. P.. Tuo metu, kai buvo padarytas nusikaltimas J. C. atžvilgiu, jis dirbo pas B., iš viso ten dirbo apie mėnesį laiko nuo gegužės 8 ar 9 dienos (7 t. b.l. 131-133)

Apklausiamas 2004-08-13 E. K. nurodė, kad yra nekaltas, anksčiau prisipažino dėl to, kad policijos pareigūnai buvo pažadėję duoti jam visokių daiktų, maisto, tačiau jis nežada prisiimti nepadarytų nusikaltimų. Kas nužudė J. C. nežino, o nužudymo aplinkybes 2004 m. birželio mėnesį jam papasakojo R. K., kai buvo sulaikytas. Jis žino, kad moters, vardu R., vyras buvo sulaikytas ir dvi paras buvo laikomas Biržų PK areštinėje kartu su R. K., o po to, kai buvo paleistas, šis vyras R. K. nešdavo siuntinius. Jam R. K. taip pat sakė, kad kartu su A. P. atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose ir tada A. P. jam (R. K.) buvo užsiminęs apie turimą planą gerai pasipelnyti, susijusį su J. C.. Jis Biržų areštinėje prašė R. K. pasakyti teisybę, tačiau pastarasis tai daryti atsisakė, motyvuodamas, kad kažko, gal pareigūnų, bijo. Dar jam R. K. sakė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje turėjo telefoną ir taip sužinojo šio nusikaltimo aplinkybes ir kad tai gali atsisukti prieš jį, nes užsakovai daugiausia gauna. (7 t. b.l. 134-135).

Byloje esančiame rašte, įvardintame E. K. atviru prisipažinimu nurodyta, kad jis iš savo draugų išgirdo kalbas apie dantų gydytoją, kuris gyvena vienas ir gali turėti namuose pinigų arba aukso. Sužinojo kur jis gyvena ir, kad gyvena vienas. Po to vieno žmogaus paklausė, kada būtų geriausia įvykdyti dantų gydytojo apiplėšimą ir šis patarė tai daryti ryte. Jis nuėjęs į kiemą susirado duris, pro kurias, kaip suprato, galima papulti į vidų. Jas atidaręs, išgirdo garsiai grojantį radiją ir virtuvėje pamatė sėdintį senuką, kurį, užėmęs veidą ranka, paguldė ant žemės, ant galvos užsmaukė striukę ir, nuėmęs kaklaraištį, surišo rankas. Po to nuėjo į kambarį, ten ant stalo po staltiese rado 1300 litų ir apsidairęs išėjo į lauką. Pinigus išleido savo reikmėms. Senuką paliko gyvą (7 t. b.l. 137).

Duodamas parodymus 2004-09-28 E. K. nurodė, kad atvirą prisipažinimą surašė tą savaitę, kai buvo atliekama apklausa, nes neturėjo ką veikti. Iš tikrųjų to nusikaltimo nepadarė. Nurodė, kad nori akistatos su A. P. ir liudytojais, kad šie, jei ką nors matė, tegu jam pasako ( 7 t., b.l. 138).

Apklausiamas įtariamuoju 2004-10-13 E. K. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad pas J. C. nebuvo, o visas aplinkybes, kurias buvo nurodęs ankstesnių apklausų metu, jam papasakojo R. K.. Buvo prisipažinęs, nes jam policijos pareigūnai žadėjo, kad iki teismo paleis jį iš suėmimo. Apie tai jis pasakė R. K., todėl šis jam ir papasakojo visas nusikaltimo aplinkybes. Anksčiau yra buvęs kieme, kur yra J. C. namas, nes ten buvo mėsos parduotuvė. Su A. P. jis nebuvo jokiame piliakalnyje, ten nebuvo pokalbio su jokia moterimi ar vyru, o tokią istoriją jam papasakojo R. K.. Kadangi iš suėmimo paleistas nebuvo, nusikaltimo padarymu nebeprisipažįsta, nes jo nepadarė ( 7 t., b. l.141-142).

Apklausiamas 2014-04-30, 2014-05-02 ir 2014-11-03 E. K. davė iš esmės tokius parodymus, kaip ir teisiamajame posėdyje. (7 t. b.l. 146-153, 8 t., b.l.14-16 ).

A. P., kuris šioje byloje taip pat buvo perduotas teismui kaltinant jį J. C. nužudymu ir plėšimu ir kurio atžvilgiu byla nutraukta A. P. mirus prieš pradedant nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju buvo apklaustas eilę kartų.

Pirmą kartą A. P. buvo apklaustas 2004-06-17, dėl J. C. nužudymo pareiškus jam įtarimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus. Jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, kur J. C. gyvena nežino ir pas jį nėra buvęs, pranešime apie įtarimą nurodytu laiku dirbo viešuosius darbus kapinėse Rinkuškiuose (6 t., b.l. 114).

Pagal tą patį įtarimą papildomai apklausiamas 2004-06-22 A. P. parodė, kad 2004-05-11 apie 10 ar 11 val. jis kartu su E. K. ir A. P. nuėjo pas žmogų, gyvenantį V. gatvėje, dviaukščiame name, kuriam A. P., kaip pats sakė, norėjo parduoti savo namą. Jis liko laukti gatvėje, o E. K. su A. P. nuėjo į namą, stovintį ne prie pat gatvės. Jis į kiemą nuėjęs nebuvo. Maždaug po 15 minučių E. K. jį pakvietė ateiti. Jis nuėjo prie įėjimo į namą iš kiemo pusės ir paskui E. K. įėjo į namo vidų, kur pamatė koridoriuje ant pilvo gulintį gal 60 metų amžiaus vyrą. Kaip vyras buvo apsirengęs, neprisimena. Jo galva buvo lyg ir į durų pusę (įėjimo). E. K. jam liepė prilaikyti to vyro kojas, sakė jas suriš. Jis vyriškio kojas prispaudė, o E. K. jas surišo, atrodo, kažkokia rudos ar pilkos spalvos virve. Po to E. K. atsisėdo ant vyro kojų ir rišo jo rankas, kuo, nepamena. Vyras nesipriešino, tik kažką burbuliavo. Ar vyras buvo sumuštas, nežino, kraujo niekur nematė. Jis pats vyro nemušė. Tuo metu A. P. šalia nebuvo, jis buvo kažkuriame kambaryje. Mano, kad E. K. į butą jį pakvietė tam, kad palaikytų vyro kojas, kad galėtų jas surišti, kodėl kojų nepalaikė A. P. – nežino. Jis į kambarį įėjęs nebuvo ir kai E. K. surišo vyro kojas, iš karto išėjo į lauką, nuėjo prie gatvės ir ten laukė E. K. ir A. P.. Buto tiksliau apibūdinti negali, nes buvo tik koridoriuje ir užtruko tik apie dvi minutes. Jam atrodo, kad abejose koridoriuko pusėse buvo po duris. Kol jų laukė, kieme nematė jokių asmenų. Atėjus E. K. ir A. P., pastarasis kažką atsinešė maišelyje, jo turinio nerodė. A. P. iš karto nuėjo į ligoninės pusę, o jis su E. K. nuėjo į stoties pusę. E. K. jam pasakė, kad bute susimušė, kad davė tam vyrui į nosį ir prašė niekam apie tai nesakyti. Už tai, kad padėjo palaikyti vyro kojas ir už tylėjimą E. K. jam nieko nežadėjo ir nieko nedavė. Su A. P. apie įvykį nekalbėjo, nes jo po to nebuvo sutikęs. Tą dieną į darbą nuėjo vėliau. Griežto darbo grafiko nebuvo ir į darbą eidavo savo nuožiūra, nes tuo metu dirbo vienas. Daug ko neprisimena (apie įvykį) dėl to, kad 2004-06-01 E. K. su A. P. jį stipriai sumušė ir jis savaitę gydėsi Biržų ligoninėje. Mano, kad E. K. su A. P. jį mušė norėdami juo atsikratyti, norėdami suversti jam kaltę dėl senuko nužudymo (6t. b.l.115-116).

2004-06-22 parodymų patikrinimo vietoje metu A. P. nurodė namą – R. g. (duomenys neskelbtini) , prie kurio susitiko E. K. ir A. P., po to parodė, kaip nuvažiuoti prie V. gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) , ten nurodė, kad jis E. K. su A. P. laukė stovėdamas ant įvažiavimo į kiemą, po to nuėjo į kiemą ir praėjęs pro namo šiaurinę pusę, parodė įėjimo duris, įrengtas priestate, pro kurias pakviestas E. K. įėjo į vidų (6t. b.l.117-119).

Byloje esančiame rašte, kuris, kaip matyti iš ant jo esančių antspaudų, buvo išsiųstas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2004-07-19, pavadintame A. P. prašymu, nurodyta, kad šio rašto autorius prašo panaikinti (anuliuoti) jo 2004-06-22 prisipažinimą, nes davė neteisingus parodymus neišlaikęs jam daromo pareigūnų spaudimo, negalėjo nurodyti, kaip buvo apsirengęs nukentėjusysis, apibūdinti koridoriaus, baldų. Apie įvykį sužinojo iš laikraščių ir iš pareigūnų (6 t. b.l. 120)

2004-08-03 papildomai apklaustas įtariamuoju A. P. paneigė savo anksčiau duotus parodymus. Nurodė, kad buvo prisipažinęs todėl, kad jį 2004 m. birželio 16 ir 22 dienomis primušė iš departamento atvažiavę pareigūnai. Iš tikrųjų jis J. C. name niekada nėra buvęs ir nežino, kaip atrodo J. C.. Turi alibi, bet dabar nesakys, kur buvo nusikaltimo darymo metu (6 t. , b.l.121-122).

2004-08-04 akistatos su A. P. metu A. P. parodė, kad kai 2004-06-01 E. K. ir A. P. jį mušė, E. K. galėjo jo klausti apie pinigus, nes tą dieną jie kartu paėmė jo dirbant viešuosius darbus uždirbtus 400 litų. Taip pat E. K. galėjo jį klausti apie R. V., įvardindamas šį senuku, pas kurį jis (A. P.) tuo metu gyveno (5 t. b.l. 153-154).

2004-10-27 apklaustas įtariamuoju pagal naują kaltinimą nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 132 straipsnio 1 dalyje padarymu J. C. atžvilgiu, A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pas J. C. nebuvo (6 t. b.l. 125)

Apklausiamas 2014-04-07 dėl įtarimų padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose J. C. atžvilgiu A. P. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, J. C. nenužudė ir kas galėjo tai padaryti nežino, tačiau mano, kad tai padaryti galėjo E. K., kadangi tiek pastarasis, tiek jo motina tuo metu sakėsi, kad turi pinigų, nors jis pats pinigų pas šiuos asmenis nematė. E. K. tuo metu vartodavo narkotikus ir jiems turėdavo pinigų, nors niekur nedirbo. 2004 m. buvo prisipažinęs tik todėl, policijos pareigūnai pažadėjo jį paleisti. E. K. ir A. P. kaip bendrininkus buvo nurodęs, nes tyrėja G. sakė, kad nusikaltimą įvykdė ne vienas asmuo, o jis tik su šiais dviem asmenimis tuo metu ir draugavo. J. C. nepažinojo. Iki parodymų patikrinimo vietoje nėra buvęs J. C. namo kieme. Apie jį sužinojo iš spaudos, kai šis buvo rastas negyvas. A. V. ir R. G. nepažįsta, R. K., pravarde „S.“, kuris yra dingęs be žinios, pažinojo, su juo kartu atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose, tačiau su juo apie J. C. bylą nėra kalbėjęs. Su E. K. apie J. C. bylą kalbėjo kai jau buvo paleistas iš suėmimo, tada E. K. jam priekaištavo, kad jis davė parodymus jo atžvilgiu. Po J. C. nužudymo maždaug birželio mėnesį, jis gavo algą apie 700 litų, nes tuo metu dirbo viešuosius darbus. Tada E. K. su A. P. jį sumušė, atėmė pinigus, batus ir laikrodį. Tai nesusiję J. C. nužudymu. Jis neatsimena, kad prieš jį sumušant, tą pačią dieną E. K. būtų klausęs apie kokį nors senuką ir jis E. K. būtų atsakęs, kad senukas miega. Neįsivaizduoja, apie kokį senuką jie galėjo kalbėti. Atsimena, kad tą pačią dieną, kai buvo sumuštas, E. K. gyrėsi, kad turi pinigų, nors niekur nedirbo. Vėliau E. K. motina R. J. žadėjo atlyginti jam padarytą žalą dėl sumušimo, ji yra sakiusi, kad E. turi pinigų. Neatsimena, ar 2004 metais gegužės mėnesį prie B. pilies būnant kartu su E. K. jam teko bendrauti su kokia nors moterimi, bet po to, kai buvo paleistas iš suėmimo, neatsimena kurioje vietoje, jam iki tol nematyti moteris ir vyras buvo prie jo priėję ir jam priekaištavo, kad jis juos apšnekėjo J. C. byloje, kad ant jų davė parodymus (5 t. b.l.130-132).

Apklaustas 2014-10-31 dėl įtarimų padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose ir 180 straipsnio 2 dalyje padarymu J. C. atžvilgiu, A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dalyvavimu šiuose nusikaltimuose buvo prisipažinęs, nes jam darė spaudimą pareigūnai G., D., K. ir iš Vilniaus atvykę kriminalistai, jo atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, tačiau kas vartojo smurtą, dabar pasakyti negali. Prisiminė, kad 2004 metų gegužės 11 dieną nuo 8 val. ryto dirbo pas minėtą D. A. kolektyviniuose soduose. Kartu dar dirbo vyriškis E., kurio anketinių duomenų nežino. D. parvežė 17 val. ir sumokėjo už darbą. Kai prisiminė, kad dirbo pas D., prašė pareigūnų, kad nuvestų pas jį į kabinetą. D. sakė, kad dabar jis negali atsiminti, ar jis (A. P.) būtent tą dieną dirbo pas jį. Sakė jam nesijaudinti, kad viskas bus gerai. Neatlaikęs pareigūnų spaudimo, važiavo į parodymų patikrinimą, kurio metu parodė namą, kur gyveno J. C., kadangi anksčiau teko lankytis pas jo kaimynystėje gyvenantį veterinarą R. B., kuris šiuo metu miręs ir iš kurio žinojo kad jo kaimynystėje gyvena J. C.. Duris, kur gyveno J. C., jam nurodė G.. V. V., pravardė “k.“, pažįsta, bet ar lankėsi pas jį 2004 metais – neprisimena. Kadangi V. V. darydavo narkotines medžiagas – aguonų nuovirą, o jis narkotikus vartojo, todėl pas V. V. lankydavosi, tačiau šiam jokių daiktų parduoti nenešė, narkotikus pirkdavo už pinigus, kuriuos užsidirbdavo, nes dirbo batsiuviu. Kas padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą jis nežino, ar jo padaryme dalyvavo E. K., taip pat nežino, tačiau šiuo metu jam dažnai skambina ir pas jį atvažiuoja E. K. motina, ir vis klausia, kaip išsukti E. K. (6 t. b.l. 136-137).

Nukentėjusysis V. C. parodė, kad J. C. buvo jo tėvas. Atvykęs jo aplankyti 2004-05-15 buto duris rado užrakintas įleidžiama spyna. Ar kita, pridedama, spyna buvo užrakinta - nepamena. Turėtu raktu atsirakinęs duris įėjo į vidų ir pamatė, kad pirmame koridoriuke daiktai suversti. Palipęs laipteliais tolyn, koridoriuke pamatė tėvo lavoną, kuris jau buvo pradėjęs irti. Matė, kad tėvo kojos ir rankos buvo surištos, todėl suprato, kad jis pats durų užrakinti negalėjo, o visi buto langai buvo uždaryti. Virtuvėje grojo radijas, jis jį išjungė. Suprato, kad nusikaltimas galėjo būti padarytas ryte, nes matėsi, kad tėvas buvo pasidaręs pusryčius, tačiau pavalgyti nespėjęs. Jis žinojo, kur tėvas laikė brangesnius daiktus, tačiau iš tų vietų niekas nebuvo dingę. Ten buvo dantų karūnėlių, ir žiedų ir pinigų. Žino, kad dingo grandinėlė, kurią tėvas visada nešiojo ant kaklo bei vestuviniai jo ir mamos žiedai nuo jo pirštų, tikriausiai ir laikrodis nuo rankos. Ar tėvas prie savęs turėjo pinigų nežino. Kambariuose daiktai buvo suversti. Kaklaraiščiai ir striukės, kuriomis tėvo lavonas buvo uždengtas, kabėdavo koridoriuke ant pakabos. Pagalvė, buvusi po lavono galva, buvo atnešta iš vidurinio kambario nuo sofos. Sekančią dieną pakeitė lauko durų spyną. Jis nieko šio nusikaltimo padarymu neįtaria.

Matė parodymų patikrinimą vietoje su E. K., buvo bute prokuroro leidimu. Procesiniame veiksme be E. K. dalyvavo tyrėja, advokatė, prokuroras. Suprato, kad E. K. buvo bute, nes priėjęs prie durų iš karto pasakė „o ir spyna pakeista“, kad muzika nebegroja, radijas išjungtas, nors to jo niekas neklausė. Sakė, kad jį čia ateiti ir pakalbėti prašė R. G., už tai pažadėjusi senovinį ginklą. Vėliau, būnant viduriniame kambaryje, girdėjo jį pasakojant, jog pinigų ieškojo po staltiese, po paveikslais, po kilimu, sieninėse spintose, nes A. P. liepė eiti jų ieškoti, pats pasilikęs pasikalbėti su „seneliu“. Į galinį kambarį E. K. nebuvo nuvestas, nes sakė, kad jis ten nebuvo ir nėra jam ko ten eiti. E. K. atvežto „manekeno“ pagalba parodė, kaip koridoriuke gulėjo tėvas, bet sakė, kad jam jis nieko nedarė, tik išeidamas peržengė, negirdėjo jį minint, kad išeinant būtų ką išsinešę. Minėjo, kad nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo „aguonėlių“. E. K. parodytos vietos sutapo su vietomis, iš kurių daiktai buvo išversti, išmesti. Tėvo buto virtuvėje niekada nėra stovėjęs fotelis, ten yra tik dvi arba trys paprastos medinės be atramų taburetės.

Nukentėjusysis K. C. parodė, kad sužinojęs apie tėvo mirtį buvo atvykęs į jo butą. Matė, kad lavono, gulėjusio koridoriuje, rankos ir kojos buvo surištos dviem kaklaraiščiais, ant galvos buvo užmesta striukė. Buvo viskas išvartyta ir jam susidarė įspūdis, kad ten vyko kažkokios grumtynės, nes taburetės buvo išvartytos, rūbai išmėtyti koridoriuke. Kai jis atvyko, policijos dar nebuvo.

Liudytojas A. P. parodė, kad apie J. C. nužudymą sužinojo iš policijos pareigūnų, kai gyveno Biržuose. Buvo sulaikytas, kai su E. K. sumušė A. P.. Su jais apie J. C. nužudymą nėra kalbėjęs. Praėjus gal dviems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš areštinės, R. K. (tuo metu policijos pareigūnas) klausinėjo jį apie šį nusikaltimą. Jis J. C. žinojo kaip dantų gydytoją, dar būnant vaiku jo tėvas tarėsi su J. C. dėl dantų gydymo. Apklausiamas įtariamuoju sužinojo, kad E. K. ir A. P. nurodė jį kaip galimą šio nusikaltimo vykdytoją. Mano, kad A. P. galėjo duoti prieš jį parodymus supykęs, kad jis A. P. sumušė, o E. K. galimai pyko, arba „neturėjo ką patraukti su savimi kartu“. 2004 m. P. plaukai buvo „ryžoki“, žilstelėję, jį vadino „R.“. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.

A. P. 2004-08-04 apklaustas liudytoju parodė, kad apie J. C. nužudymą nieko nežino, E. K. su A. P. jam apie tai nieko nepasakojo. Kai 2004-06-01 kartu su E. K. mušė A. P., E. K. klausė A. P. „kur pinigai“, o A. P. sakė, kad pinigai namuose, kad juos atiduos. Taip pat E. K. klausė A. P. “kaip senukas“, į ką A. P. atsakė, kad „senukas miega“. Jis šio pokalbio nesuprato. (2t. b.l. 103-106, 5t. b.l.151-152).

Liudytoja R. G. parodė, kad E. K., A. P., V. V. nepažįsta, E. K. teisiamojo posėdžio metu mato pirmą kartą. Byloje dėl J. C. nužudymo jai buvo pareikšti įtarimai. Nežino, kas ir kodėl nužudė J. C.. Namuose ji turėjo ginklą, skirtą šaudyti raketomis. Kur šis ginklas dingo – nežino. Ar A. V. žinojo apie šį ginklą – nežino, ar kam nors yra pasakojusi apie turimą ginklą – nežino.

Liudytojas A. V., parodė, kad E. K. nepažįsta. 2004 metais gyveno (duomenys neskelbtini) namo antrame aukšte pas R. G.. Pastaroji jam buvo rodžiusi keistą perdarytą ginklą, sakė, kad tai jos mirusio vyro ginklas, kur šis ginklas dingo - nežino. Kai buvo rastas nužudytas kaimynas J. C., jis buvo sulaikytas ir 10 metų laikomas įtariamuoju. Kodėl jį įtarė, nežino. Prieš savaitę ar kelias dienas iki surandant J. C. lavoną, apie 9 – 10 val. ryto jis pro langą iš antro aukšto matė kaip link įėjimo į J. C. butą nuėjo du žmonės, lygtai vyriškiai, matė jų viršugalvius. Tuos asmenis su J. C. mirtimi susiejo tik tada, kai sužinojo apie jo mirtį. Tą dieną įsiminė, nes pas jį buvo atvažiavę svečių. Kai buvo sulaikytas Biržų PK areštinėje, kartu kameroje buvo R. K., kuriam pasipasakojo, dėl ko sulaikytas, pasakojo, kur gyveno J. C. ir kad jis buvo dantų gydytojas. R. K. domėjosi šiuo įvykiu, sakė, kad jį (A. V.) paleis. Paleistas iš areštinės R. K. kelis kartus nešė siuntinį į areštinę. Kalbėdamas su dukra pastaroji jam sakė, kad kai ji atvažiavo ir laukė jo kieme, matė du kažkokius „bomžus“ ir ji apie tai papasakojo policijoje. Kai apie J. C. kalbėjo su R. G., ši sakė, kad tai ne jos reikalas.

Liudytoja V. V. parodė, kad E. P. nepažįsta. Žino, kad buvo nužudytas tėvo kaimynas. Pas tėvą į B. ji atvažiavo 2004 m. gegužės 11 d., antradienį ir apie 11 val., būdama tėvo namo kieme, prie jo namo, matė nuo namo dalies, kur yra J. C. butas, link gatvės praeinančius du vyriškius. Jie ėjo ramiai, su savimi nieko nesinešė. Apie tuos vyriškius pagalvojo sužinojusi apie padarytą nusikaltimą ir 2 kartus buvo apklausta policijoje. Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu prisimena, sakė tiesą. Pirmos apklausos metu nurodė, kad vyriškių negali atpažinti, po 3 dienų vėl buvo apklausta, tada detaliau nurodė požymius. Tada bandė daryti fotorobotą, bet nepavyko, nuotraukų nerodė. Po antros apklausos jai parodė tris vyrus, iš kurių vienas buvo panašus į matytą tėvo namo kieme. Ji to žmogaus neatsimena, labiau atsimena vaizdą šonu, nes abu vyriškiai ėjo greta, kaip draugai. Vizualinės atminties neturi ir negali tvirtinti, kad jos atpažintas žmogus buvo būtent jos matytasis einantis su kitu vyriškiu nuo J. C. buto pusės. Pamena, kad tas žmogus buvo kaimietiškai apsirengęs, smulkaus sudėjimo, šviesesnių plaukų, su kepure, dominavo ruda spalva, kitas buvo žemesnis, tamsesnis, dominavo juoda spalva. Abu vyriškiai buvo maždaug 40 metų amžiaus.

Apklausta 2004-05-18 V. V. parodė, kad jos matyti vyriškiai ėjo vienas šalia kito ramiai, nesidairydami, nesikalbėdami. Jie neskubėjo, ėjo normaliai, rankose lyg ir nieko nesinešė, neturėjo jokios rankinės, ar maišelio. Į ją nežiūrėjo. Ar jie ją matė, nežino. Išėjo jie iš kiemo ir pasuko į tą pusę, kur stovi pašto dėžutės. Kur toliau jie nuėjo, nebematė. Jie galėjo būti virš 30, iki 40 metų amžiaus, vidutinio ūgio, apie 170 cm., lieso kūno sudėjimo. Vienas iš jų buvo rudais plaukais, rudais antakiais, su megzta kepure. Kepurė buvo atraityta, juodai pilka ar ruda, bet ne šviesi. Kaip kirpti plaukai pasakyti negali. Vyras buvo ilgomis kelnėmis, spalvos neprisimena. Atrodo, buvo apsirengęs rudos spalvos, ilgomis rankovėmis rūbą. Tas rūbas buvo prastas, ne išeiginis, ne švarkas. Rūbai buvo medžiaginiai. Abu vyrai buvo panašiai apsirengę. Tiksliau aprangos apibūdinti negali. Vyrų veidus mate iš šono, jų akių nematė. Vyrų tikriausiai neatpažintų, nes neįsidėmėjo jų veidų ( 1t. b.l.161-162).

V. V. papildomai apklausta 2004-06-17 parodė, kad vyras, kuris ėjo arčiau jos ir kurį ji matė gerai, buvo apie 30-40 metų amžiaus. Jam galėjo būti apie 40 metų. Šį vyrą galėtų atpažinti iš ūgio ( iki 170 cm ūgio ), iš smulkaus kūno sudėjimo, iš veido bruožų. Jo veidas buvo liesas. Antrasis vyras buvo panašaus veido, panašaus ūgio ir kūno sudėjimo. Ar tą antrąjį vyrą galėtų atpažinti negalėjo tiksliai pasakyti (1t. b.l.163).

2004-06-17 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad V. V. atpažino A. P. kaip panašų į vyrą, kurį matė išeinantį iš kiemo V. gatvėje, einantį kiemu, nes jis panašus iš veido ir ūgio (1 t., b.l.166-167).

Liudytoja N. G. parodė, kad ji atliko tyrimą dėl J. C. nužudymo, kartu su Panevėžio ekspertais atliko įvykio apžiūrą ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kartu dirbo pareigūnai iš departamento, kriminalinės žvalgybos pareigūnai. Kiek pamena, iš J. C. buto dingo kažkokie daiktai, tačiau konkrečiai kokie, nepamena, juos nurodė žuvusiojo sūnus. Nustatė, kad nužudyti J. C. galėjo E. K. ir A. P.. Kodėl juos buvo pradėta įtarti dėl šio nusikaltimo ir E. K. nuoširdaus prisipažinimo atsiradimo byloje aplinkybių nepamena. E. K. iš pradžių davė išsamius parodymus, smulkiai parodė visas aplinkybes įvykio vietoje, nurodė kaip ką darė, kur paliko tą žmogų. Jis pats aiškino kaip nuvykti į įvykio vietą, pro kurias duris įeiti, patalpoje orientavosi gerai. Atliekant parodymų patikrinimą su E. K. dalyvavo tik pareigūnai. Jo nurodomos aplinkybės buvo užrašomos kiek įmanoma pažodžiui, jis apklausų metu jokiais užrašais nesinaudojo. Jis nukentėjusiojo bute vedė į miegamąjį, todėl lovą, nuo kurios nutraukė paklodę ir kuria apklojo lavoną, rodė viduriniame kambaryje spintą, kurios neįmanoma rasti nebuvus tame bute, nes butas įdomaus išdėstymo. E. K. duoti parodymai buvo įtikinami ir ji buvo įsitikinusi, kad jis kaltas. Be to įvykio vietoje jis tiksliai parodė kur ir kokioje pozoje paliko lavoną ir tai visiškai sutapo su įvykio vietoje užfiksuota J. C. lavono padėtimi. Vėliau E. K. duodamas parodymus nebuvo nuoseklus.

Ji taip pat apklausė A. P., vyko su juo į parodymų patikrinimą vietoje, tačiau procesinis veiksmas nebuvo baigtas, nes negalėjo patekti į buto vidų. A. P. pats nuvedė prie tų durų iš kiemo pusės. Abu įtariamieji nurodė tas pačias duris. A. P. kaip ir E. K. vėliau pakeitė savo parodymus, tačiau nepamena dėl ko.

R. G. ir A. V. šioje byloje taip pat buvo pareikšti įtarimai, nes jie su nukentėjusiuoju kažkokiu būdu buvo susiję dėl bendro nekilnojamojo turto, skolų ar pan., tačiau paskui šita versija buvo atmesta. Taip pat buvo tiriama byla dėl to, kad E. K. su A. P. sumušė A. P., ir ši byla buvo siejama su J. C. nužudymu, nes jie tarsi nepasidalino daiktų, pagrobtų iš J. C.. Nepamena, kokio patikimumo ta informacija buvo. Pamena ir liudytoją R. K., tačiau neatsimena dėl ko ir apie ką jis buvo apklaustas šioje byloje.

Kaltinamasis aktas 2004 metais šioje byloje nebuvo surašytas, nes bylą kuravusio prokuroro įsitikinimu pritrūko įrodymų ir jis nutarė nutraukti bylą.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2004 m. pavasarį, kaip pareigūnas dalyvavo tiriant J. C. nužudymo bylą, buvo įvykio vietoje. Kaip viena iš nužudymo versijų buvo ginčai su kaimynais, tačiau ta versija nepasitvirtino. Vėliau iš kažkur atsirado informacija apie galimą E. K. ir A. P. dalyvavimą šiame nusikaltime, todėl dirbo su šiais asmenimis. Kažkuris iš įtariamųjų davė detalius parodymus kaip buvo vykdomas nusikaltimas, tačiau vėliau parodymus keitė. Dalyvavo minimo įtariamojo pirminėje apklausoje, girdėjo parodymus ir jie atitiko patekimo į patalpą, nukentėjusiojo rišimo, kurioje patalpoje tai vyko aplinkybes ir šie parodymai abejonių nekėlė niekam. Ši apklausa vyko po įvykio praėjus maždaug dviem mėnesiams laiko, joje dalyvavo ir kriminalinės policijos biuro atstovai - S. J., R. K.. Apklausa vyko jo darbo kabinete, tačiau ar buvo apklausinėjamas E. K., ar A. P. neprisimena. Apklausos metu buvo rašomas prisipažinimas, kurį apklausiamasis rašė savo ranka, po to bylą perėmė tyrėja N. G., kuri atliko tolimesnius veiksmus. Kai buvo vykdoma apklausa, gynėjo nebuvo, apklausiamasis jo nereikalavo, prisipažinimą rašė pats savo valia, joks smurtas, fizinė jėga nebuvo naudojama. Jam nekilo jokių abejonių dėl tų parodymų teisingumo, nes žmogus, nebuvęs ir nedaręs tų aplinkybių negalėjo surašyti.

R. K. žino, jis dingęs jau 10 metų, yra paskelbta jo paieška. Kokių nors R. K. sąsajų su šiuo nusikaltimu ir jo parodymų šioje byloje nežino, su juo nedirbo.

Liudytojas S. J. parodė, kad 2004 metų gegužę, dirbo Biržų r. PK teikdamas praktinę pagalbą nužudymo byloje. Pamena, kad savo namuose buvo nužudytas stomatologas, jo kūnas buvo rastas irimo stadijoje surištomis rankomis ir kojomis. Iš pareigūno R. K. sužinojo, kad yra operatyvinė informacija, kad nusikaltimą galėjo padaryti E. K., kuris tuo metu buvo suimtas kitoje byloje ir buvo laikomas areštinėje. Bendravo su E. K., šis nurodė aplinkybes, kurios sutapo su bylos medžiaga, E. K. nurodė, kad nusikaltimą įvykdė kartu su A. P.. Pokalbį girdėjo pareigūnai R. K. ir R. K., jis vyko tarnybiniame kabinete. Prieš pokalbį su E. K. jie buvo susipažinę su byla, apžiūrėję įvykio vietą ir E. K. nurodytos aplinkybės pilnai sutapo su bylos medžiagoje esančia informacija. Ar E. K. rašė prisipažinimą, nepamena. Po to buvo sulaikytas ir A. P., kurį taip pat apklausė. K. iki pokalbio su E. K. informacijos apie A. P. dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme neturėjo, tą aplinkybę pirmas nurodė E. K.. Jie A. P. susilaikė gatvėje, atsivežė į komisariatą ir ten su juo bendravo, šis taip pat prisipažino padaręs nusikaltimą kartu su E. K., po to A. P. turėjo būti apklaustas. Jo bendravimas su E. K. ir A. P. nebuvo įformintas. Nepamena, kad būtų važiavęs pas E. K. į Šiaulių tardymo izoliatorių ir kad šis jam būtų perdavęs nežinomo asmens – K. kažkokį raštelį.

Liudytojas R. K. parodė, kad kaip pareigūnas dalyvavo tiriant J. C. nužudymą. Minimoje byloje kaip įtariamieji netrukus buvo sulaikyti A. P. ir E. K.. Pradžioje buvo pradėtas tyrimas dėl A. P. sumušimo, jis teigė, kad buvo sumuštas E. K., iš jo dingo daiktai, taip sulaikius E. K. buvo gauta pirminė informacija susijusi su aptariamu nužudymu. Iš E. K. gauta informacija, kad nusikaltime dalyvavo trise, nužudymas buvo padarytas planuotai, jo ( E. K.) užduotis buvo auką laikyti, jis ją apvertė, užspaudė pagalve, laikė prispaudęs, o A. P. ieškojo daiktų. Nepamena, ar buvo įvardintas trečias nusikaltime dalyvavęs asmuo. Su E. K. buvo vykstama į įvykio vietą, atliktas parodymų patikrinimas. E. K. parodymai buvo gana logiški ir atitiko visą įvykių seką, buvo aišku, kad E. K. yra buvęs toje vietoje. Nusikaltimo metu dingę daiktai nebuvo rasti. Nepamena, ar girdėjo A. P. versiją apie aptariamą nusikaltimą. A. P. parodymų patikrinime vietoje nedalyvavo. Prieš kaltinamuosius smurto nevartojo, jokių dovanų, perdavimų E. K. neperdavė. Byla teismui nebuvo perduota, nes prokuroro nuomone trūko įrodymų. R. K. pavardė girdėta, tačiau nepamena, ar teko šį asmenį apklausinėti ir atlikti kitus procesinius veiksmus.

Liudytojas V. D., parodė, kad E. K. ir A. P. žino iš darbo pobūdžio. Žino apie J. C. nužudymą, tačiau minimos bylos netyrė ir jokių veiksmų joje neatliko. Jokių daiktų nei vienam Biržų PK areštinėje laikomam asmeniui nėra nešęs. 2004 m. gegužės mėnesį statėsi sodo namelį ir kažkurią dieną, kelias valandas tai daryti jam padėjo A. P.. Mano, kad šią aplinkybę A. P. panaudojo kaip gynybos versiją, nurodydamas, kad tai buvo būtent nusikaltimo padarymo dieną, tačiau kokia tai buvo diena, nurodyti negali.

Liudytoja I. C. parodė, kad yra nužudytojo J. C. marti. Apie nužudymą nieko nežino, nužudyto uošvio nematė, į namo vidų įėjusi nebuvo.

Liudytojas R. M. parodė, kad 2004 metais, būdamas suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje iš kartu su juo buvusio asmens, kurio vardo ar pavardės nežino, kuris buvo sulaikytas už smulkų nusikaltimą, gavo pasiūlymą prisiimti atsakomybę už kitų padarytą nusikaltimą ir jis buvo prisipažinęs, kad B. nužudė dantų gydytoją. Dėl įvykio jis buvo apklaustas, įtarimai pareikšti nebuvo. Prisipažino šio nusikaltimo padarymu, nes norėjo pasivažinėti. Prisiimti nusikaltimą asmuo jam pasakė, kad toks nusikaltimas tikrai buvo padarytas, tačiau nieko nesakė, kas padarė šį nusikaltimą, tik sakė, kad apie tą nusikaltimą žinojo senai, kad dantistas buvo užmuštas pagaliu, žinojo, kad paliktas buvo prie durų, kur ir buvo jam kirsta, kad liko ten gulėti, kad buvo pagrobta skrynutė, kurioje buvo auksas, tačiau nesakė, kokiame pavidale, kažkokia suma pinigų, kurios taip pat neįvardino. Šis žmogus žinojo namo spalvą, adresą.

Liudytojas D. A. parodė, kad neatsimena, kad kas nors iš kartu su juo kameroje buvusių suimtų Šiaulių tardymo izoliatoriuje asmenų 2004 metais būtų rašę prisipažinimus dėl Biržų mieste padarytų nusikaltimų.

Liudytojas M. V. parodė, kad E. K. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, būnant (duomenys neskelbtini) kameroje, yra pasakojęs apie dantų gydytoją, kurio nužudymu buvo tuo metu įtariamas. Sakė, kad nužudė ne jis, kalbėjo apie ekstrasensą, kuris taip pat pasakė, kad dantų gydytoją nužudė ne jis. Žino ir A. P., tačiau su juo apie tai nėra kalbėjęs. E. K. jam taip pat nepasakojo apie A. P. dalyvavimą aptariamame įvykyje, tik pasakojo, kad yra jį sumušęs prie geležinkelio stoties. E. K. taip pat pasakojo, kad būnant Biržų areštinėje per pareigūną D. jam buvo atneštas televizorius. Parodė, kad laisvės atėmimo vietoje vienas žmogus, kuris sėdėjo su E. K. vienoje kameroje areštinėje, pasakojo, kad E. K. prisipažino D. nužudęs gydytoją, dėl to jam buvo atneštas televizorius. Minėjo, kad iš įvykio vietos paėmė dantų karūnėles, pinigus, auksą. Apie dantų gydytojo nužudymą be E. K. jam niekas nėra pasakojęs.

Liudytojas V. V. parodė, kad E. K. yra jo kaimynas, su juo santykiai normalūs. Jam kriminalistai sakė, kad E. K. duoda parodymus jo atžvilgiu, kad jis jam buvo atnešęs dantų karūnėles. Parodė, kad panašių daiktų jam yra kažkas atnešę, tačiau iš E. K. nieko nėra įsigijęs, nors šis jo ir klausdavo, ar jam nereikia kažkokių daiktų. A. P. pažinojo daugiau nei E. K.. A. P. yra atnešęs jam visokių daiktų, galėjo atnešti ar siūlyti ir dantų karūnėles, nors to tiksliai nežino, karūnėlių jis nematė. Apie J. C. nužudymą ir apiplėšimą nieko nežino, niekaip šio nusikaltimo padaryme nedalyvavo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-13 duotus parodymus V. V. parodė, kad šie jo parodymai buvo teisingi ir patvirtino, kad 2004 metais, laikotarpio neatsimena, pas jį į namus yra užėję A. P. arba E. K., ar abu kartu ir siūlė pirkti auksą, minėjo auksines dantų karūnėles. Nesuprato, ar jie tas karūnėles turėjo, ar tik sakėsi, kad gali jas gauti, nes jie su savimi siūlomų daiktų neturėjo. Jų pasiūlymas nesudomino ir jiems ar vienam iš jų nurodė, kas galėtų susidomėti tomis karūnėlėmis, tačiau kokį asmenį nurodė – neatsimena (2t. b. l. 82-84, 85-86).

Liudytojas S. U. parodė, kad apie dantų gydytojo J. C. nužudymą sužinojo būdamas laisvės atėmimo vietoje. V. V. pažinojo. 2004 m. liepos 7 d. grįžo iš įkalinimo vietos ir bendravo su V. V., kuriam įvairūs asmenys atnešdavo parduoti įvairių daiktų. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kai nurodė, jog pigiau nupirkdavo, brangiau parduodavo, kad pas V. V. ateidavo ir E. K. bei A. P., tačiau kad jie ką nors būtų nešę parduoti negali teigti, nes apie tai nieko negirdėjo, bet jie galėjo nešti V. V. bet kokius daiktus (2 t. b. l. 77-78).

Liudytojas Ž. N. parodė, kad su E. K. 2004 metais buvo suimti ir laikomi Šiaulių tardymo izoliatoriuje vienoje kameroje. Iš E. K. sužinojo, kad B. buvo nužudytas stomatologas ir kad šis nusikaltimas neišaiškintas ir jis, norėdamas pasivažinėti etapais, nutarė prisipažinti šio nusikaltimo padarymu. E. K. jokių smulkmenų apie šį nusikaltimą nepasakojo, tik sakė, kad dantų gydytojas buvo rastas kažkur prie namo ar prie gatvės. E. K. nesakė, kad jis padarė tą nusikaltimą ir neįkalbinėjo jo rašyti prisipažinimą. Parašytą prisipažinimą jis kažkur išsiuntė, tačiau tuo klausimu su juo niekas nebendravo. Ar kiti asmenys, buvę kartu su jais kameroje, rašė prisipažinimus dėl šio nusikaltimo – nežino. R. K. jis pažinojo, tačiau jie sėdėjo atskirose kamerose ir R. K. jam apie nusikaltimus Biržuose nepasakojo ir nieko neprašė.

Liudytoja R. J. parodė, kad E. K. yra jos sūnus. Ji žino, kad sūnus 2004-05-11 laikotarpyje tarp 10-11 val. buvo pas jos dukrą R., todėl mano, kad jis negalėjo nužudyti J. C.. Kodėl po to, kai sūnus buvo suimtas apie tai iš karto nepasakė tyrėjams, nežino. J. C., apie kurio nužudymą sužinojo iš laikraščių, ji nepažinojo. R. G. iki tol taip pat nepažinojo. E. J. gerai pažinojo, jis buvo sūnaus draugas. Apie tai, kad šis nuskendo, ji sužinojo iš sūnaus. Netiki, kad sūnus ką nors E. J. būtų daręs. 2004 metais sūnus su V. V. tikrai nebendravo, nes jis yra vagis, gyveno kaimynystėje.

Liudytojas A. B. parodė, kad E. K. yra žmonos brolis, tačiau su juo jie nepalaiko jokių santykių. Jie su žmona B., P. g. gyvena 19 metų, per tą laiką, taip pat ir 2004 metais su K. jokių santykių nepalaikė. Jis asmeniškai nematė, kad E. K. pas juos ateidavo. Gal, jam nebūnant namuose, E. K. kažką jiems padėdavo, bet jis to nėra matęs. 2004 metais dirbo naktiniu sargu gimnazijoje ir negali būti, kad jam esant darbe E. K. būtų nakvojęs pas juos. Ar apie E. K. kalbėjosi su R. J., neprisimena. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2004-08-12 A. B. parodė, kad 2004 metų liepos mėnesį pas jį į darbą atėjusi E. K. motina R. J. pasakė kažkokią datą, kurios jis neįsidėmėjo ir primygtinai, lyg įtikinėdama jį, kad taip buvo, klausė, ar jis prisimena, kad jos nurodytą datą E. K. buvo pas juos ( 1t. b.l.147-148).

Slaptas liudytojas Nr.1 parodė, kad 2004 metais, tikslaus laiko neatsimena, jam pažįstamas asmuo, kurį žino kaip „P.“, kurio vardo nežino, žino pravardę „b.“ ir „senis“, per kelis kartus pasakojo, kad V. V., pravarde „k.“, suorganizavo B., V. gatvėje esančiame sename name gyvenusio dantų gydytojo, kurio tikslesnių duomenų neminėjo, apiplėšimą, kuriame dalyvavo P., K., kurį liudytojas taip pat žino iš matymo, tačiau jo vardo neatsimena ir asmuo, kurį visi vadina U., kurį jis taip pat žino iš matymo, tačiau kitų jo duomenų nežino. P. jam sakė, kad šį nusikaltimą padarė vėlai vakare, kad dantisto bute buvo jie visi trys, kad ten kažkuris sudavė dantistui į veidą, po to K. ant grindų pargriautą dantistą laikė prispaudęs keliu, o pats P. su U. ieškojo daiktų. Kur konkrečiai ir ką bute rado ir paėmė, P. neminėjo, tik sakė, kad iš buto išnešė dantų karūnėles ir kelis žiedus, bei kažkokį radijo imtuvą. Kad nusikaltimo darymo metu dantistas mirė, P. neminėjo. Visus daiktus jie nunešė V.. Sakė, kad V. už tai su P. atsiskaitė duodamas šiam narkotikų. Kaip V. atsiskaitė ir ar aplamai atsiskaitė su kitais nusikaltime dalyvavusiais, P. nesakė. Dar P. sakė, kad juos po nusikaltimo padarymo išėjusius iš dantisto buto, matė kažkokia moteris, gyvenanti gretimame name, bet jos konkrečiau neįvardino. Kad juos kas būtų matęs einančius pas dantistą, P. neminėjo (9 t., b.l. 2).

Liudytojas V. A. parodė, kad A. P. 2004 metais gegužės mėnesį dirbo viešuosius darbus. Detalių neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Apklaustas 2004-06-18 V. A. parodė, kad nuo 2004 m. balandžio 26 dienos A. P. darbo biržos buvo nukreiptas Š. seniūnijai dirbti viešuosius darbus ir jis A. P. kontroliavo. Iki 2004 m. gegužės 24 d. A. P. dirbo vienas, jis rinko šiukšles pakelėse, dirbo kelyje, vedančiame į konservų gamyklą, K., O., P.. A. P. tikrindavo prieš darbo pabaigą, prieš 17 val. nuvažiuodavo pažiūrėti, kaip jis dirba, tačiau dažnai jo darbo vietoje nerasdavo. Ar 2004-05-11 A. P. buvo darbo vietoje nežino (1t. b.l.137-138).

Liudytojas R. K., kurio paieška yra paskelbta nuo 2005-07-13, apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2004-08-12 parodė, kad jis nuo 2004-06-16 Šiaulių tardymo izoliatoriuje dvi savaites laiko gyveno vienoje kameroje su E. K., kurį pažinojo ir anksčiau, bet artimiau susipažino tik Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kai buvo vienoje kameroje. E. K. jam papasakojo, kad 2004 m. gegužės mėnesį, dienos nepasakė, iš ryto su A. P. buvo Biržų piliakalnyje. Ten prie jų priėjo moteris, vardu R. ir vyras. Moteris pasikvietė A. P. ir su juo kalbėjosi. Vėliau A. P. pasakė E. K., kad reikia pagąsdinti vieną senį, kad ten ras pinigų. Todėl E. K. su A. P. nuėjo pas tą senuką. A. P. liepė jam eiti į kambarius ieškoti pinigų. E. K. sakė, kad jis nieko nerado, o kai susiruošė išeiti, lyg ir koridoriuke pamatė gulintį tą senuką surištomis už nugaros rankomis. Senuko galva buvo apklota lygtai megztiniu, ar dar kai kuo, o po galva pakišta pagalvė. Išeinant A. P. užrakino buto duris, kur padėjo raktus, E. K. nepasakė. E. K. taip pat sake, kad dar buvo nulipęs į rūsį, bet nieko nerado. Vėliau E. K. pastebėjo, kad A. P. turi nemažai pinigų, todėl jam kilo įtarimas, kad A. P. nuslėpė nuo jo pinigus, kuriuos galėjo rasti pas tą senuką ir su A. P. A. P. primušė. Tada A. P. E. K. prisipažino, kad iš senuko paėmė virš vieno tūkstančio litų ir žadėjo duoti pinigų E. K.. Apie tai, ką pasakojo E. K. , jis (R. K.) niekam nepasakojo, nes niekas to jo ir neklausė, be to, E. K. prašė jo niekam to nesakyti. Apie tai, kad buvo B. nužudytas J. C., sužinojo žiūrėdamas žinias per televizorių. Be to, jis tuo metu buvo Biržų areštinėje ir į jo kamerą buvo patalpintas toks A., kuris papasakojo, kad jo namo kaimyną rado nužudytą. Su A. ilgai jam bendrauti neteko, nes iš kameros jį iškėlė. Po to, kai E. K. pasakojo visą tą istoriją, jam kilo įtarimas, kad piliakalnyje kartu su R. galėjo būti tas A., nes šio išvaizda atitiko E. K. pasakojimą, tačiau apie tai jis E. K. nesakė. Dalį E. K. papasakotos istorijos buvo užsirašęs ant lapelio, bet tas lapelis kažkur dingo. Lapelio E. K. nebuvo rodęs, tačiau šis gal ir galėjo matyti, kad jis kažką užsirašė (2 t. b.l. 15-17, 18-19).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos informacijos matyti, kad R. K. ir E. K. buvo kartu Šiaulių tardymo izoliatoriuje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2004-06-16 iki 2004-06-30 (2t. b.l. 91).

Iš 2004-05-17 Lietuvos Teisės universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (05) matyti, kad dėl toli pažengusio lavoninio irimo tiksli J. C. mirties priežastis nenustatyta. Padaryta tik prielaida, kad jo mirtis galėjo įvykti dėl širdies veiklos sutrikimo, gulint priverstinėje antifiziologinėje padėtyje ant pilvo surištomis rankomis ir kojomis. Tai patvirtintų vidaus organų pakitimai nustatyti mikroskopinio tyrimo metu. Mirtis įvyko prieš 4-6 paras prieš tiriant lavoną - 2004-05-17.

Iš 2014-06-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. C. lavono tyrimo metu nenustatyta objektyvių traumavimo požymių (išorinių sužalojimų veide, kale, rankose nebeįžiūrima), taip pat nenustatyta organų morfologinių pakitimų, būdingų asfiksijai (taškinių kraujosruvų, vidaus organų pilnakraujystės ar panašiai), todėl nėra pagrindo mirties priežastimi laikyti pozicinę asfiksiją (4 t. bl.80-81, 83-84).

Iš 2004-05-15 įvykio vietos apžiūros protokolo bei prie jo esančių nuotraukų ir plano užfiksuota, kad B., (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte esančio buto koridoriuje, kuris yra dviejų lygių, t.y. dalis koridoriaus yra per tris laiptelius aukščiau nei prie įėjimo į butą esanti koridoriaus dalis, aukščiau esančioje jo dalyje, išilgai koridoriaus, rastas ant pilvo gulintis vyriškio lavonas, kurio kojos ištiestos, ties čiurnomis surištos kaklaraiščiu. Abi rankos sukryžiuotos plaštakų srityje už nugaros ir surištos kaklaraiščiu. Ant nugaros ir galvos laisvai uždėta violetinė sintetinė striukė. Po striuke ant nugaros ir galvos laisvai uždėtas juodas puspaltis. Po juo ant galvos ir nugaros dešinės pusės uždėta balta paklodė. Atidengus lavono galvą, matyti, kad galva dešinio skruosto sritimi remiasi į po galva padėtą juodą pagalvę. Nurodyta, kad nuo lavono viršugalvio iki vakarinės sienos yra 0,73 m, iki pietinės sienos – 0,33 m, o nuo dešinės kojos iki virtuvės sienos 0,14 m., iki vakarinės sienos – 0,7 m. Iš nuotraukos Nr. 12 matyti, kad lavono kojos matosi nuo prieangio. Protokole nurodyta, kad virtuvėje yra 3 taburetės, kurių viena, apdengta staltiese stovi virtuvės viduryje ( nuotraukoje Nr. 14 matyti, kad ši taburetė stovi prie spintelės, ant kurios, kaip nurodyta protokole, yra puodelis su skysčiu, grietinė indelis ir maišelis su duona), ant prie kitoje spintelės pusėje, prie sienos stovinčios taburetės stovi butelis, kaip nurodyta protokole, su pienu (nuotrauka Nr. 21), trečia taburetė, ant kurios, kaip nurodyta protokole, padėta iš audinio pasiūta rankinė, kurioje įdėta videokasetė, stovi šalia prie pietinės virtuvės sienos esančio bufeto, prie virtuvės durų. Ant dujinės viryklės esančioje keptuvėje buvo du apkepti blynai. Pereinamame kambaryje (iš kurio yra įėjimas į miegamąjį), prie įėjimo, šalia spintelės ant žemės rasta piniginė, automobilio raktai su pakabuku bei rankinis laikrodis (nuotraukos Nr. 25 ir 26). Kambaryje esančių sieninių spintų durys truputį pravertos, tačiau spintų turinys nenurodytas. Užfiksuota, kad kambaryje stovi stalas, kuris uždengtas staltiese. Ant stalo stovi vazonas su gėle, žvakidė, atverstas laikraštis, distancinio valdymo pultelis ir tušinukas (nuotrauka Nr. 28). Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas namo (duomenys neskelbtini) bendras vaizdas iš V. gatvės pusės, bei kiemo pusės ( 1 t., b.l.62-89, 92-95).

Taigi, liudytojai A. V. ir V. V. 2004 m. gegužės 11 d. ryte namo, kuriame yra J. C. butas, kuriame buvo rastas J. C. lavonas, kieme matė du vyriškius – A. V. pro savo buto, esančio antrame namo, kuriame yra ir J. C. butas, aukšte, langą matė į J. C. buto durų pusę nueinančių dviejų žmonių, lygtai vyriškių, viršugalvius, kurių identifikuoti negalėjo, o V. V. – apie 11 val. taip pat du vyriškius matė einančius nuo J. C. buto durų pusės link gatvės ir 2004 m. birželio 17 d. atlikto procesinio veiksmo – parodymo atpažinti asmenis metu ji atpažino A. P. kaip asmenį, panašų į vieną iš jos matytų vyrų. Prieš šio procesinio veiksmo atlikimą vykusios apklausos metu V. V. buvo nurodžiusi, kad abu vyrai buvo panašaus veido, panašaus ūgio ir kūno sudėjimo – nebejauni, 30- 40 metų amžiaus, vidutinio, apie 170 cm, ūgio, lieso kūno sudėjimo, o vienas iš jų buvo rudais plaukais ir rudais antakiais. Pažymėtina, kad A. P., kuris, kaip matyti iš jo 2004 metų nuotraukos (6 t., b.l. 4-5), iš tikrųjų atitiko visus V. V. nurodytus jos matyto vieno iš vyriškio požymius – amžių, ūgį, kūno sudėjimą, plaukų ir antakių spalvą.

Atsižvelgiant į teismo medicinos specialistų išvadą, kad J. C. mirtis įvyko prieš 4-6 paras iki tiriant lavoną (2004-05-17), t.y. pagal šią išvadą J. C. mirti galėjo laikotarpyje tarp 2004 m. gegužės 11 ir 13 dienos ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kas nors J. C. būtų matęs gyvą po gegužės 11 dienos, yra pagrindas manyti, kad tiek A. V., tiek ir V. V. nurodytomis aplinkybėmis matyti asmenys galėjo būti padarę ar prisidėję prie nagrinėjamo nusikaltimo padarymo.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. V. parodė, kad A. P. yra tik panašus į jos matytą kieme asmenį, tačiau negalinti garantuoti, jog kieme matė būtent A. P. o, be to, kad parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog 170 cm ūgio A. P. V. V. buvo parodytas atpažinti kartu su dviem kitais asmenimis, kurių vieno ūgis 185 cm, kito – 160 cm, t.y. tarp labai skirtingo ūgio asmenų, nors V. V. kaip vieną iš pagrindinių požymių, iš kurio galėtų atpažinti jos matytą asmenį, nurodė būtent šio asmens ūgį, kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju buvo padarytas esminis BPK 191 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo atpažintiną asmenį rodyti drauge su kitais, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną, asmenimis pažeidimas, todėl šio procesinio veiksmo rezultato nelaiko įrodymu (BPK 20 straipsnis).

Be to, atsižvelgiant į tai, kad V. V., kuri 2004 metais buvo 26 metų amžiaus, kaip minėta, apklausiama nurodė, kad abu jos matyti vyrai buvo panašaus amžiaus („nebejauni“) ir ūgio bei lieso kūno sudėjimo, nėra jokio pagrindo daryti net prielaidą, kad antras, kartu su panašiu į A. P. (kuris tuo metu buvo 42 metų amžiaus) asmeniu buvęs vyriškis galėjo būti E. K. (23 metų), nes pastarasis buvo dvidešimčia metų, t.y. nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu vos ne dvigubai, jaunesnis už A. P. ir trimis metais – už V. V., be to yra aiškiai aukštesnis nei 170 cm, taip pat, kaip matyti iš byloje esančiame 2004 m. prašyme išduoti asmens tapatybės kortelę esančios nuotraukos (7 t., b.l. 2), tuo metu E. K. tikrai nebuvo lieso kūno sudėjimo ir jo išvaizda atitiko jo biologinį amžių. Tai reiškia, kad iš liudytojos V. V. parodymų visumos darytina vienareikšmė išvada, kad antrasis, buvęs kartu su asmeniu, panašiu į A. P., V. V. matytas J. C. namo kieme asmuo nebuvo E. K..

Esant tokioms aplinkybėms E. K. kaltė įvykdžius nusikaltimą J. C. atžvilgiu byloje gali būti grindžiama išimtinai paties E. K. bei kito šioje byloje buvusio kaltinamojo A. P., kurio atžvilgiu byla nutraukta dėl pastarojo mirties, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kada jie prisipažino šio nusikaltimo padarymu, taip pat atskirų liudytojų parodymais, kad E. K. ir A. P. jiems pasisakė ar prisipažino dalyvavę šio nusikaltimo padaryme.

Vertinant ikiteisminio tyrimo metu duotus tiek E. K., tiek A. P. parodymus, kolegijos vertinimu svarbi byloje užfiksuotų procesinių veiksmų su jais atlikimo chronologija ir rezultatai.

Pirmiausia pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog įtariant nagrinėjamo nusikaltimo padarymu 2004 m. gegužės 15 d., t.y. tą pačią dieną, kai buvo rastas J. C. lavonas, BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas viename name su J. C. gyvenęs A. V. (5 t., b.l. 123), kuris prieš sulaikymą buvo apklaustas liudytoju (5 t., b.l. 104-105) ir kuriam gegužės 17 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą nagrinėjamo nusikaltimo padarymu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus, bei jis apklaustas įtariamuoju (5 t., b.l. 110, 112-114). Sulaikytasis A. V. buvo paleistas po dviejų parų, gegužės 17 d. 17.25 val. (5 t., b.l. 124). Prieš paleidžiant A. V. – 16.30 val. taip pat BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikyta A. V. buvusi žmona, su kuria jis buvo išsituokęs, tačiau tuo metu gyveno kartu, R. G. (5 t., b.l. 144), kuriai gegužės 18 d. taip pat buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą to paties nusikaltimo padarymu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus ir ji buvo apklausta įtariamąja (5 t. b.l. 133-136). R. G. paleista gegužės 19 d. (5 t., b.l. 145). Šie asmenys, duodami parodymus pagal jiems įteiktus pranešimus apie įtarimą, savo kaltės nepripažino. Be to, iš jų tuo metu duotų parodymų aiškiai matyti, kad A. V. ir R. G. tarpusavio santykiai nebuvo draugiški.

A. P. šioje byloje BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2004 m. birželio 16 d. (6 t., b.l. 139). Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos visiškai nematyti, kad A. P. sulaikymo metu byloje būtų buvę kokių nors duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad A. P. yra kaip nors prisidėjęs prie nagrinėjamo nusikaltimo padarymo. Iš to darytina išvada, kad A. P. buvo sulaikytas nesant BPK 140 straipsnyje numatytų pagrindų.

Minėta, kad pranešimas apie įtarimą nagrinėjamo nusikaltimo padarymu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus A. P. buvo įteiktas ir jis buvo apklaustas 2004 m birželio 17 d. (apklausos laikas protokole nenurodytas), tačiau kaltu neprisipažino.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, sprendžiant suėmimo skyrimo A. P. klausimą Biržų rajono apylinkės teismo posėdyje birželio 18 d. A. P. nurodė, kad dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo kaltu neprisipažįsta, J. C. nepažinojo, nežinojo, kur jis gyvena. Kažkokie kriminalistai iš V. prieš jį kiekvieną dieną naudoja smurtą, vykdo apklausas be tardytojo ir advokato, spaudžia prisipažinti ko nepadarė, kad birželio 16 d. kriminalistai jį nuvežė į mišką, ten mušė ir prievartavo prisipažinti. Negali daugiau kentėti. Dėl inkriminuojamo nusikaltimo yra labai ramus, nes jo nepadarė. (6 t., b.l. 140-143) Po šio teismo posėdžio buvo priimta nutartis, kuria A. P. buvo paskirtas suėmimas penkioms dienoms (6t., b.l. 144-145).

Po to, 2004 m. birželio 22 d., t.y. paskutinę teismo nustatytą suėmimo taikymo dieną A. P. buvo apklaustas papildomai ir, kaip minėta, šios apklausos metu jis prisipažino dalyvavęs jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme kartu su E. K. ir A. P., ir nurodė, kad jo vaidmuo iš esmės buvo antraeilis – kai E. K. su A. P. nuėjo į J. C. butą, jis liko lauke, į butą įėjo E. K. pakviestas ir šio prašymu tik palaikė koridoriuje ant grindų galva į įėjimo durų pusę gulėjusio ir nesipriešinusio vyriškio kojas, kurias E. K. surišo kažkokia virve ir, kai E. K. su kažkuo (kažkokiu daiktu) pradėjo rišti vyriškio rankas, jis iš buto išėjo.

Tuoj po šios apklausos, kuri baigėsi 20.15 val., 20.20 val. su A. P. buvo pradėtas kitas procesinis veiksmas – parodymų patikrinimas vietoje, kuris truko iki 21.00 val. ir kurio metu, kaip minėta, A. P. parodė tik J. C. namą ir jo buto duris, ir 21.20 val. iš suėmimo jis buvo paleistas konstatavus, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, tikėtina, kad nevengs tardymo ir teismo (6 t., b.l. 146).

Tuo tarpu E. K., kaip matyti iš 2014 m. lapkričio 10 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis kartu su A. P. yra pripažinti 2004 m. birželio 1 d. įvykdę plėšimą A. P. atžvilgiu dėl pastarojo nusikaltimo, BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2004 m. birželio 2 d. iki rugpjūčio 4 d. (9 t., b.l. 28-37, t. 2 b.l. 14), nagrinėjamoje byloje jis buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka ir suimtas nuo 2004 m. rugpjūčio 4 d. iki spalio 15 d. (8 t., b.l. 17, 35).

Minėta, kad E. K. nagrinėjamoje byloje pirmą kartą buvo apklaustas įtariamuoju 2004 m. birželio 30 d., kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus ir jis kaltu prisipažino inkriminuojamo nusikaltimo padaryme dalyvavęs kartu su A. P.. Po to, apklausiamas papildomai liepos 2 d. jis nurodė, kad kartu dalyvavo ir A. P.. Be to, tą pačią dieną E. K. davė parodymus ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Apklausiamas rugpjūčio 4 d. E. K. paneigė savo parodymus apie A. P. dalyvavimą nusikaltime, o rugpjūčio 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos paneigė ir savo pirminius parodymus ir nuo šios apklausos kaltės daugiau niekada nebepripažino.

Sekančią dieną po to, kai E. K. šioje byloje davė pirminius parodymus, 2004 m. liepos 1 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas prokuroro prašymas ir A. P. dar kartą skirtas suėmimas (6 t., b.l. 153-154). Teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas šis klausimas, protokole užfiksuota, kad A. P. pareiškė, jog jo anksčiau duoti parodymai išgauti priverstinai, kad jis inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė (6 t. b.l. 152).

Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, dalyvavę tiriant nagrinėjamą nusikaltimą negalėjo nurodyti, iš kur ir kokią turėjo informaciją, kuri leido įtarti šio nusikaltimo padarymu E. K. bei A. P., o iš išdėstytos ikiteisminio tyrimo veiksmų chronologijos ir ikiteisminio tyrimo metu surašytuose dokumentuose užfiksuotos informacijos visiškai neaišku, kodėl nagrinėjamo nusikaltimo padarymu buvo pradėtas įtarti A. P., kuris nuosekliai – tiek prieš apklausą ir parodymų patikrinimą vietoje, kurių metu buvo prisipažinęs dalyvavęs nagrinėjamo nusikaltimo padaryme, tiek ir po to ikiteisminio tyrimo teisėjams, sprendusiems kardomosios priemonės suėmimo skyrimo jam klausimus – teigė, kad jo parodymus buvo siekiama išgauti ir jie buvo išgauti naudojant prievartą.

Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad E. K. pirmą kartą šioje byloje buvo apklaustas tik po to, kai A. P. prisipažino dalyvavęs nusikaltimo padaryme kartu su E. K. ir A. P., o po to, kai buvo apklaustas E. K., kuris taip pat prisipažino dalyvavęs nusikaltimo padaryme kartu su A. P., A. P., kuris iš suėmimo tuo metu buvo paleistas, vėl buvo suimtas.

Tačiau nei E. K. parodymų tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje, kad jis ikiteisminio tyrimo prisipažindamas, jog įvykdė nusikaltimą J. C. atžvilgiu, davė išgalvotus parodymus, taip pat A. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kad jis savo kaltę pripažino verčiamas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai, kaip ir jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai nepatvirtina E. K. ir A. P. parodymų, kuriuos jie davė pripažindami savo kaltę šio nusikaltimo padarymu.

Pažymėtina, kad tiek E. K., tiek A. P. buvo nurodę, kad nagrinėjamame nusikaltime dalyvavo kartu su A. P., tačiau pastarasis asmuo buvo apklaustas tik praėjus daugiau nei mėnesiui ir tik liudytoju, ir jam jokie įtarimai šioje byloje pareikšti nebuvo.

A. P. parodymų, kai jis prisipažino dalyvavęs nusikaltimo padaryme ir kuriuos, kaip minėta, jis davė po to, kai pirmą kartą apklausiamas savo kaltę neigė, o prieš prisipažindamas dalyvavęs nusikaltimo padaryme ir po to buvo pareiškęs apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų jam darytą spaudimą siekiant gauti šį prisipažinimą, vertinti kaip įrodančius E. K. kaltę nėra pagrindo dėl to, kad, be kita ko, šie parodymai yra itin abstraktūs – A. P. apklausiamas nenurodė jokių detalių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog nedalyvavęs nusikaltimo padaryme asmuo jų žinoti negalėjo, o tai, kad jis pakankamai tiksliai apibūdino J. C. namo vietą bei parodymų patikrinimo vietoje metu parodė į jo buto duris, aukščiau aptartame kontekste negali būti pagrindu konstatuoti, kad tokie parodymai yra pakankami E. K. kaltei pagrįsti, juo labiau, kad A. P., pasakodamas apie savo ir E. K. veiksmus įvykio vietoje, nurodė visiškai nelogišką savo atsiradimo bute priežastį ir atliktus veiksmus – kad jį, stovintį lauke, E. K. pakvietė į butą tik tam, kad palaikytų ant grindų gulinčio ir nesipriešinančio asmens kojas dėl to, kad E. K. jas surištų, po ko E. K., jau be A. P. pagalbos, surišo to asmens rankas. Pažymėtina ir tai, kad A. P. nenurodė kuo buvo rišamos ar surištos gulinčio žmogaus kojos, o žmogaus gulėjimo vietą („koridoriuje galva į priekį, atrodo, į durų pusę (įėjimo)“), atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas bute, kurio koridorius yra itin specifinio išplanavimo – atskiros koridoriaus dalys yra ne viename lygyje, o, kaip užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole, nuo įėjimo į butą buvo matomos tik J. C. lavono kojos. Taigi, A. P. nurodyta vienintelė aplinkybė – surišto žmogaus gulėjimo padėtis, aiškiai prieštarauja objektyviai nustatytai šiai aplinkybei ir tokie A. P. parodymai aiškiai nėra pakankami konstatuoti E. K. kaltę nagrinėjamo nusikaltimo padarymu.

Byloje nėra visiškai jokių E. K. parodymus, kad daryti nusikaltimą prieš J. C. jie ėjo su A. P. po to, kai pastarojo pagąsdinti J. C. paprašė šio kaimynė R., už tai pažadėjusi senovinį ginklą, patvirtinančių įrodymų. Tokią aplinkybę nurodė tik pats E. K. bei, kaip išgirstą iš pastarojo, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. K.. Be kita ko E. K. parodė, kad A. P. ir R. pokalbis vyko 2004 m. gegužės 11 d. anksti ryte prie B. pilies, kur jis su A. P. nuėjo, nes ten A. P. turėjo dirbti viešuosius darbus. Tačiau tokie E. K. parodymai, kurių niekas nepatvirtino, prieštarauja liudytojo V. A. parodymams, kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo netikėti, kad A. P. tuo laiku iš tikrųjų dirbo viešuosius darbus, tačiau tai darė Š. seniūnijoje, o ne B. mieste, kur yra minimas piliakalnis. Taigi, E. K. nurodyta jo ir A. P. atsiradimo prie B. pilies priežastis yra akivaizdžiai neteisinga, o tuo pačiu nėra jokio pagrindo tikėti ir E. K. parodymais, kad A. P. susitikimas su R. apskritai įvyko ir kad tai buvo nusikaltimo prieš J. C. darymo priežastis, nes jo parodymus apie tokį susitikimą paneigė ir liudytoja R. G., tokios aplinkybės nenurodė ir ikiteisminio tyrimo apklaustas A. P., kuris nurodė visiškai kitą ėjimo pas J. C. priežastį – A. P. kvietimu.

Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad E. K., kuris prisipažindamas dalyvavęs nagrinėjamo nusikaltimo padaryme nurodė, jog už J. C. pagąsdinimą to prašiusi moteris kaip atsilyginimą buvo pažadėjusi atiduoti turimą šaunamąjį ginklą, tačiau, nors dėl nagrinėjamo įvykio buvo apklaustas ir pripažino savo kaltę nusikaltimo padaryme praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo jo, apie tai – gavo ar negavo šį šautuvą, buvo ar nebuvo jo ar A. P. kontaktas su R. po šio nusikaltimo padarymo ir panašiai, nenurodė, be to, tą pačią dieną, kai buvo rastas J. C. lavonas, buvo padaryta krata pas R. G. (3 t., b.l. 2-3), tačiau joks ginklas nebuvo rastas.

Taip pat E. K. parodymai, kada jis prisipažino dalyvavęs aptariamo nusikaltimo padaryme, apie nusikaltimo darymo aplinkybes buvo itin abstraktūs – duodamas parodymus 2004 m. birželio 30 d. jis nurodė, kad net nežino, ar žmogus, kai jis su A. P. nuėjo į pastarojo butą, buvo kambaryje ar virtuvėje, nors iš įvykio vietos apžiūros protokolo akivaizdu, jog iš šiame bute esančių patalpų apstatymo neįmanoma neatskirti patalpų paskirties. Taip pat E. K. nurodė, kad kai jie įėjo į butą, jis priėjo prie nugara į juos sėdinčio žmogaus iš priekio, pastarasis bandė stotis, tada jis žmogų laikydamas už pečių pasodino į kėdę ar į fotelį, bet greičiausiai – į fotelį. Tuo tarpu po šios apklausos atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu E. K. parodė, kad žmogus buvo virtuvėje ir sėdėjo ant taburetės virtuvės viduryje, o nukentėjusysis V. C. parodė, kad buto virtuvėje fotelio niekada nėra buvę. Be to, įvykio vietos apžiūros po nusikaltimo metu, virtuvėje buvo trys taburetės ir ant dviejų iš jų buvo padėti daiktai, ir tik ant vienos buvo galima sėdėti, o ši taburetė įvykio vietos apžiūros metu buvo aiškiai kitoje vietoje – arčiau spintelės, ant kurios buvo sudėti maisto produktai (1 t., b.l. 75, nuotrauka Nr. 14), nei kad šios taburetės vietą parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė E. K. – prie pat durų į koridorių (7 t. b.l. 123, nuotrauka Nr. 3). Atsižvelgiant ir į kitus akivaizdžius prieštaravimus tarp faktinių bylos aplinkybių ir aptariamų E. K. parodymų, kurie bus aptarti toliau, taip pat į aplinkybę, kad J. C., pagal įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus požymius betarpiškai prieš nusikaltimą akivaizdžiai valgė, ar ruošėsi tuoj valgyti, nėra jokio loginio paaiškinimo, kodėl J. C. turėjo sėdėti ne prie spintelės, ant kurios buvo sudėti maisto produktai, o prie pat išėjimo iš virtuvės. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad E. K. duodamas parodymus nenurodė, kad žmogus, prieš kurį įvykdė nusikaltimą, būtų valgęs ar ruošęsis tai daryti, nors, atsižvelgiant dar ir į tai, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti jau iškepti, bet dar keptuvėje buvę blynai, todėl E. K., jei būtų buvęs nusikaltimo padaryme metu J. C. bute, šios aplinkybės negalėjo nepastebėti ir jos nežinoti, tačiau duodamas parodymus, jis nurodė, kad užpultasis žmogus jiems įėjus tik klausėsi radijo. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad visiškai logiškas E. K. paaiškinimas, jog detalę apie nusikaltimo darymo metu bute veikusį radiją jis galėjo sužinoti iš šį nusikaltimą dariusio ar apie jį informuoto asmens.

Po to, duodamas parodymus E. K. abstrakčiai nurodė, kad jis nuėjo ieškoti pinigų, brangenybių ir jų ieškojo tik viename kambaryje spintoje, lovoje, po patalyne, tačiau nieko nerado. Į kitus kambarius nėjo, kiek buvo bute kambarių neprisimena. Stengėsi nepalikti betvarkės, viską tikrino tvarkingai.

Tuo tarpu parodymų patikrinimo vietoje metu E. K. parodė, kad buvo tik svetainėje, kurioje lovos nėra, abstrakčiai parodė vietas, kur ieškojo pinigų ir daiktų, tačiau nenurodė aplinkybių, kad būtų radęs ir ant grindų palikęs numestus piniginę, automobilio raktelius, laikrodį, kas buvo užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu ir, jei tikėti E. K. parodymais, kad jis nusikaltimo darymo metu stengėsi nepalikti betvarkės, jis daiktų taip išmėtyti neturėjo.

Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu E. K. parodė, kad pinigų ieškojo po šiame kambaryje esančio stalo staltiese. Tačiau įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad ant šio stalo staltiesės praktiškai per visą plotą buvo tvarkingai padėta daug daiktų, tame tarpe ir atverstas laikraštis ir jokių požymių, kad šie daiktai būtų perkelti, nebuvo užfiksuota, kas neabejotinai turėjo būti padaryta, jei staltiesė būtų buvusi pakelta, jei E. K. iš tikrųjų po ja būtų ieškojęs pinigų.

E. K. taip pat parodė, kad išeinant iš buto matė koridoriuje ant pilvo gulintį žmogų, kurio rankos buvo surištos kaklaraiščiu, ant galvos buvo užmauta striukė, kurios jis pakėlęs nebuvo, o po galva padėta pagalvė. Tačiau, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, ant J. C. lavono galvos iš viršaus tikrai buvo uždėta striukė, tačiau po ja dar buvo uždėtas puspaltis, dengęs lavono galvą ir nugarą, o po puspalčiu dar buvo uždėta balta paklodė. Taip pat šiame protokole nurodyta, kad tik visiškai atidengus lavono galvą matyti, jog galva remiasi į po galva padėtą pagalvę. Tai rodo, jog aptariami E. K. parodymai ir šioje dalyje prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms, nes akivaizdu, jog nepakėlus ant lavono galvos buvusių daiktų pagalvės po lavono galva nesimatė, o tai tuo pačiu laikytina E. K. parodymus, kai jis pradėjo neigti savo prisipažinimą šio nusikaltimo padarymu, nurodytą versiją, kad nusikaltimo detales jis sužinojo iš kitų asmenų, o pats ten nedalyvavo, patvirtinančia aplinkybe. Aplinkybę, kad E. K. nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje nebuvo, kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina ir tai, kad parodymų patikrinimo vietoje metu E. K. nurodė visiškai kitą jo neva matyto surišto žmogaus gulėjimo padėtį koridoriuje (galva į laiptelių (prieangio) pusę), nei buvo užfiksuota J. C. lavono padėtis įvykio vietos apžiūros metu bei nurodė nukentėjusysis V. C. (galva prie durų į pereinamą kambarį, kojos, kurios matėsi iš prieangio, buvo link virtuvės). Be to, E. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė dar vieną visiškai su įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotais duomenimis nesutampančią aplinkybę – kad prie žmogaus kojų buvo kažkokie skudurai.

Tokie akivaizdūs E. K. jo apklausose ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių nesutapimai tarpusavyje ir prieštaravimai byloje užfiksuotiems objektyviems duomenims, atsižvelgiant į ir tai, kad tokius parodymus jis davė tik labai trumpą laikotarpį ir tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o šiuos parodymus paneigė iš karto apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nesant jokių kitų E. K. kaltės įrodymų, verčia abejoti jo aptartų parodymų viseto objektyvumu ir negali būti pakankamu pagrindu pagrįsti jo kaltę.

Nukentėjusiojo V. C. nurodyta aplinkybė, kad E. K. parodymų patikrinimo vietoje metu pareiškė, jog yra pakeista J. C. butų durų spyna, taip pat niekaip neįrodo E. K. dalyvavimo nagrinėjamo nusikaltimo padaryme, nes pats nukentėjusysis nurodė, kad matėsi, jog pakeistoji spyna yra nauja, todėl E. K. tai galėjo pastebėti net nežinodamas, kokia spyna duryse buvo anksčiau.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad E. K., duodamas parodymus apie tai, kad jis dalyvavo nagrinėjamo nusikaltimo padaryme, sąmoningai galėjo neteisingai nurodyti tam tikras aplinkybes, nes, pirmiausia, nepaneigta E. K. gynybos versija, kad jis nusikaltimo padaryme nedalyvavo, o apie nagrinėjamo nusikaltimo aplinkybes jis sužinojo iš R. K..

Pažymėtina, kad šioje byloje įtariamuoju buvęs sulaikytas A. V., apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad areštinėje buvo laikomas kartu su R. K., kuris domėjosi jo byla ir kuriam, po to, kai buvo paleistas, yra perdavęs siuntinių.

Minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo apklaustas 2004 m. rugpjūčio 12 d., t.y. po to, kai E. K. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją pakeitė savo ankstesnius parodymus ir pareiškė, kad kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažįsta. Šiame liudytojo R. K. apklausos protokole užfiksuota, kad šis liudytojas iš esmės vos ne pažodžiui atkartojo parodymus, kokius E. K. davė apklausiamas 2004 m. birželio 30 d., taip pat ir apie nuvykimo į J. C. butą priežastis. Be kita ko R. K. šioje apklausoje nurodė ir tai, kad buvo laikomas areštinėje vienoje kameroje su Algiu (A. V.) ir kad pagal E. K. apibūdinimą supratęs, kad prie Biržų pilies moteris, paprašiusi padaryti nusikaltimą prieš J. C., buvo kartu su tuo pačiu Algiu. Taip pat R. K. apklausoje nurodė ir kad E. K. pasakojimo detales jis užsirašė ant lapelio, kuris po to neaiškiomis aplinkybėmis dingo.

Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste visi R. K. parodymai, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, kad susitikimo prie B. pilies E. K. nurodytomis aplinkybėmis negalėjo būti, vertintini itin kritiškai, nes E. K. nurodyta ir R. K. patvirtinta aplinkybė apie tai, kad pastarasis užrašė šio nusikaltimo detales (o toks R. K. veiksmas niekaip kitaip logiškai nepaaiškinamas) verčia daryti išvadą, kad R. K. galėjo būti suinteresuotas nagrinėjamo įvykio tyrimu ir jis žinojo, jog įtariant šio nusikaltimo padarymu buvo sulaikytas A. V.. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad E. K. nurodytos aplinkybės, jog R. K. įvykio aplinkybes surašė popieriuje, kad E. K. jas išmoktų, o po to šį raštą jis (E. K.) perdavė bylą tyrusiems kriminalistams, nepaneigė teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas S. J., į E. K. klausimą atsakęs, kad tokio fakto nepamena. Esant tokiems liudytojo S. J. parodymams, kolegija neturi pagrindo netikėti šiais E. K. parodymais.

Tuo pačiu pažymėtina, kad kaltais dėl nagrinėjamo nusikaltimo padarymo buvo prisipažinę ne tik A. P. bei E. K., bet ir liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti R. M., paaiškinimą šia tema surašęs 2005 m. kovo 24 d. (2 t., b.l. 56-57) ir Ž. N., kuris prisipažinimą buvo surašęs 2006 m. liepos 24 d. (2 t., b.l. 44), nurodę, kad taip elgėsi norėdami būti vežiojami į Biržų areštinę ir taip paįvairinti gyvenimą nelaisvėje. Tai rodo, kad esantys nelaisvėje asmenys tokiu būdu, siekdami atitinkamų savo tikslų, sąmoningai klaidina nusikalstamas veikas tiriančius pareigūnus, o panašią prisipažinimo nagrinėjamo nusikaltimo padarymu priežastį – iš bylą tyrusių pareigūnų gauti tam tikrų privilegijų, nurodė ir E. K., ir tokį jo elgesį (prisipažinimą labai sunkaus nusikaltimo padarymu) šiame kontekste vertinti kaip neadekvatų gresiančioms pasekmėms – itin griežtai bausmei ir vien dėl to jo prisipažinimą vertinti kaip neabejotiną kaltės įrodymą, atsižvelgiant į aukščiau aptartus byloje esančius įrodymus, taip pat nėra jokio pagrindo.

Liudytoja apklausta E. K. motina R. J. nurodė, kad nusikaltimo prieš J. C. padarymo metu E. K. buvo pas savo seserį (liudytojos dukrą R. B.), todėl šio nusikaltimo padaryti negalėjo. Nors tokių jos parodymus patvirtinančių įrodymų byloje nėra – R. B. parodymus duoti teisme atsisakė, o jos vyras A. B. nurodė, kad E. K. pas juos praktiškai nesilankydavo nuo 2004 metų balandžio, o, be to, kaip matyti iš teisėtai klausantis R. J. telefoninių pokalbių gautos informacijos, kad ji stengėsi įtakoti E. K. atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus, sukurti (ar atskleisti) E. K. naudingas aplinkybes, tačiau tai taip pat niekaip neįrodo E. K. kaltės aptariamo nusikaltimo padaryme.

Kiti byloje apklausti liudytojai nenurodė jokių aplinkybių, turinčių kokios nors reikšmės teisingai išspręsti E. K. atsakomybės klausimui bei aukščiau išdėstytoms išvadoms, todėl jie plačiau neanalizuojami.

Tokiu būdu, nesant jokių neabejotinų E. K. kaltės nagrinėjamo nusikaltimo padarymu įrodymų, dėl plėšimo ir J. C. nužudymo jis išteisinamas.

Dėl E. J. sužalojimo ir nužudymo

Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. vasario 18 d. jis į darbą, kuomet dirbo miške, neišvažiavo, nes labai snigo. Nuėjo į barą, kur susitiko su E. J., kuris pasakė, kad yra nevalgęs. Jo santykiai su E. J. buvo labai geri, jie buvo kaip broliai. E. J. tuo metu nebuvo sužalotas. Tada jis E. J. pasikvietė pas save į mamos namus, ten begerdami apsipyko, apsižodžiavo, pasimušė, abiems iš nosių bėgo kraujas. Vakare abu ėjo į degalinę nusipirkti dar alkoholio, tačiau jis prisiminė, kad nepasiėmė pinigų ir E. J. pasiūlymu nutarė grįžti į namus upės ledu. Tuo metu jie su E. J. jau buvo susitaikę ir lauke nebesimušė. Iš kur atsirado kraujas sniege nežino, eidami per ledą negriuvinėjo, jis E. J. netempė, šis jo taip pat, bet netoli kranto abu įlūžo. Jam užtemo akyse, galvojo tik kaip išgyventi. Vandens gylis ten buvo nedidelis, tačiau dugno nesiekė. Jis išsikapanojo ant kranto ir pamatė, kad E. J. nėra, eketėje jo nematė, šaukiamas E. J. neatsiliepė. Tada jis nubėgo ieškoti pagalbos, pamatė važiuojančią policijos mašiną, policijos pareigūnų paprašė padėti ir kartu su jais nuvažiavo prie tilto. Pareigūnai šviesdamiesi prožektoriais rado E. J. kūną plūduriuojantį. Dėl E. J. mirties jis nekaltas. Po to kai buvo ištrauktas E. J. kūnas jį nuvežė į komisariatą apklausai ir parvežė namo. Ten pareigūnai pamatė ant žemės kraujo ir pradėjo fotografuoti. Kadangi jis yra labai netvarkingas, todėl ant žemės kambaryje galėjo mėtytis du diržai. K. nepažinojo, apie jį girdėjo tik iš televizijos. Apklausos metu tyrėjaijai sakė, kad ėjo pro K. namus, o tardytoja užrašė, kad jie užėjo pas K.. Apie K. ir J. santykius jis nieko nežino. Kaip ir kada buvo sulaužyta E. J. ranka, nežino, apie tai E. J. jam neminėjo ir jis nepastebėjo, kad šio ranka sulaužyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas buvo streso būsenoje ir apgirtęs, todėl pasakė, kad jie su E. J. eidami griuvinėjo, bet tai netiesa.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad E. K. nurodytoje vietoje buvo apžiūrėta properša, esanti upės krante ties (duomenys neskelbtini) namu. Apžiūros metu iš properšos buvo ištrauktas vyriškio lavonas. Lavonas buvo šlapiais rūbais, be gyvybės požymių. Išoriškai apžiūrint lavoną, matosi sumuštas veidas, ištinusios lūpos, paakiai, nubrozdinta kakta. Taip pat lavono kairei rankai, tikėtina yra nulaužtas žastas ( 5 t., b.l.1-6).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad properšų plotis yra 2 metrai, o ilgis po1,5m. Properšos ledo storis 5 cm. Upės gylis vienoje properšoje 59 cm., kitoje 69 cm. Nuo properšų iki upės kranto 1m. Link properšų nuo priešingos upės pusės įstrižai upės yra užfiksuoti dviejų ėjusių žmonių pėdsakai. Aplink brydę vienoje vietoje, 35 m atstumu nuo jos pradžios priešingoje upės pusėje, sniegas ištryptas, ten rastos dvi panašios į kraują dėmės, toliau, už 65 metrų nuo ištryptos vietos, brydėje yra 11 metrų ilgio nubraukto sniego (vilkimo) pėdsakas, po kurio dviejų ėjusių asmenų pėdsakai už 12,5 metro baigiasi ties properšomis. ( 5t. b.l.13-20).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas E. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini) , B.. Ant kambario grindų rasta besimėtantys 2 kelnių diržai, kostiumo kelnės, mėlynos spalvos medžiaginės skiautės. Taip pat ant grindų yra raudonų dėmių, panašių į kraują. Paimtos mėlynos drabužio skiautė ( 5t. b.l.7-12).

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. J. mirė prieš maždaug 5 paras laiko iki lavono teismo medicininio tyrimo pradžios - 2009-02-23 15.00 val., nuo mechaninio uždusimo, uždarius kvėpavimo takus vandeniu. E. J. lavono kraujyje rasta 1.19 promilių etilo alkoholio, duomenų, kad E. J. būtų vartojęs nuodingas, narkotines ar stipriai veikiančias medžiagas, nerasta. Rastos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairės akies viršutiniame voke ir kairiame žaste, odos nubrozdinimai kaktoje ir krūtinėje, kairio žastikaulio uždaras lūžis E. J. galėjo būti padaryti esant jam tiek stovimoje, tiek ir gulimoje padėtyse, ne mažiau šešių trauminės jėgos poveikių kietu buku daiktu, paros bėgyje iki mirties, tačiau tai įtakos mirčiai neturėjo, po šių sužalojimų padarymo E. J. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Analogiški sužalojimai gyvam asmeniui būtų kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir E. J. kelis kartus paslydus ir griuvus ant ledo, o kai kurie iš nustatytų sužalojimų, t.y. poodinės kraujosruvos kairiame žaste, odos nubrozdinimai kaktoje ir krūtinėje E. J. galėjo susidaryti jam įlūžtant į ledą. E. J. mirties priežastis buvo prigėrimas vandenyje, o ne šie jam nustatyti sužalojimai. Pažeidimų E. J. rūbuose, kurie atitiktų nustatytų sužalojimų lokalizaciją, nerasta. Pomirtinių sužalojimų E. J. lavone nerasta ( 5t. b.l.76-78,82, 83).

Teisiamajame posėdyje E. J. lavoną tyręs specialistas G. S. patvirtino savo išvadą ir parodė, kad E. J. nustatyti sužalojimai jam gyvam esant būtų vertinami kai nesunkūs, lėmė nustatytas kairiojo žastikaulio uždaras lūžis. Jei to nebūtų, kiti sužalojimai tiek atskirai, tiek jų visuma būtų vertinami kaip nežymūs. Kairio žastikaulio lūžis buvo nustatytas viršutiniame trečdalyje, o išoriškai šioje srityje buvo 7x4 cm dydžio melsvai violetinės spalvos poodinė kraujosruva, kas rodo, jog į kairio žasto viršutinę dalį iš priekio tą sritį veikė buka trauminė jėga – arba tiesioginis smūgis į šią sritį kietu buku daiktu, arba krentant iš aukštumos, arba labai dideliu greičiu bėgant, griūnant ir atsitrenkiant į kokį nors kietą nelygumą. Rankos kumščiu padaryti tokio pobūdžio sužalojimą praktiškai negalima, ši sritis galėjo būti taip traumuota stipriai spiriant. Žmogų rankomis už drabužių traukiant iš vandens ar velkant jį ledu, žastas lūžti negalėjo. Dėl lūžio sukelto skausmo žmogus su lūžusia ranka nieko kilnoti ar paimti negali, ranka tampa nejudri. E. J. nustatytas lūžis buvo šviežias be jokių prasidėjusio gijimo požymių.

Kiti nustatyti sužalojimai– nubrozdinimas kaktoje, kraujosruvos akių vokuose, galėjo būti padaryti griūnant ant ledo, tačiau tokiu atveju ledas turėjo būti labai nelygus, su iškilimais, todėl tokiu būdu griūdamas žmogus gali nesusižaloti nosies. Apsirengęs žmogus krūtinės nusibrozdinti griūdamas negalėjo. Taip pat sužalojimai galėjo atsirasti ir kontaktuojant su ledu įlūžimo metu, sulūžę ledai galėjo sužaloti žmogų, tačiau tokiu atveju žmogus į vandenį turėjo įvirsti, o ne stovintis į jį įsmukti.

Iš 2009-02-23 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. K. apžiūros metu nustatyti seni randai abiejų dilbių srityse, šviežių sužalojimų E. K. apžiūros metu nenustatyta (5t. b.l. 87).

Iš blaivumo nustatymo akto matyti, kad 2009-02-19 1.30 val. E. K. nustatytas 1,45 promilių girtumas (8t. b.l. 1).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dviejose nuoplovose nuo E. K. buto grindų, ant degtukų dėžutės, ant audinio skiautės Nr. 1, išimtų įvykio vietoje B., (duomenys neskelbtini) yra E. J. kraujas (5t. b.l.91-98).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuoplovoje nuo sniego rasti žmogaus kraujo pėdsakai (5t. b.l.102).

Liudytojas S. Š. parodė, kad jis dirbo policijoje ir tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2009-02-18 patruliavo B. ir buvo V. gatvėje, kai apie 23.40 val. prie jų automobilio pribėgo E. K., kurio drabužiai iki pusės buvo šlapi, ir pasakė, kad upėje prie tilto nuskendo žmogus. Jie nuvažiavo į E. K. nurodytą vietą, iki B. gatvėje esančio tilto, kur E. K. parodė properšą ir sakė, kad joje yra žmogus. Apšvietus prožektoriumi pamatė kapišoną. Jo kolega V. V. ištraukė iš vandens žmogų. E. K. pasakojo, kad su tuo žmogumi, kurio vardas A., ėjo pas G. cigarečių ir grįžtant per upę abu įlūžo, kad jis bandė gelbėti draugą, tačiau šis nuskendo. Properša, kurioje buvo skenduolis, buvo prie pat kranto, nes, kai jį traukė, patys nesušlapo. Ta vieta buvo prie pat tilto ir negali pasakyti, ar ten buvo įlūžęs ledas, ar susidariusi properša. Nepamena, ar traukė stovėdami ant kranto, ar ant ledo. Šlaitas toje vietoje statokas, pati upė nėra gili. Toje vietoje, kur buvo rastas lavonas, žmonės nesimaudo, todėl ten neturėtų būti didelio gylio. Prigėręs žmogus buvo dažnas policijos klientas dėl viešosios tvarkos pažeidimų dėl alkoholio vartojimo, tai nenuostabu, kad prigėrė negilioje vietoje. Nuo vietos, kur rastas skenduolis iki policijos komisariato yra maždaug kilometro atstumas.

Liudytojas V. V. iš esmės davė analogiškus parodymus. Nepamena, ar E. K. kai prie jų priėjo buvo šlapias, bet buvo išsigandęs. Skenduolį ištraukė jis. Properša buvo maždaug metro atstumu nuo kranto. Kai ištraukė skenduolį, jis jau buvo miręs, nežinau kiek laiko buvo praėję nuo jo mirties. Ant skenduolio nepastebėjo jokių sužalojimų, skenduolio padėtis nebuvo kuo nors neįprasta. Tuo metu temperatūra tada buvo apie nulį.

Liudytojas M. V. parodė, kad E. K. pažįsta nuo vaikystės, tarpusavio santykiai geri. Šiuo metu atlieka bausmę V. pataisos namuose. Prisimena, kad prieš kelerius metus, žiemos metu gėrė B. alaus bare, kai ten atėjo E. K. ir į kartu buvusio S. B. klausimą, kodėl šis nuskandino „A.“, E. K. atsakė, kad dėl to, jog jis turi per ilgą liežuvį. Tada E. K. pasakė, kad jie ėjo palei tiltą per ledą ir įlūžo, E. K. išlipo, „A.“ prašė jam padėti išlipti, tačiau E. K. jam nepadėjo, koja dar spyrė „A.“ per galvą, po to nuėjo prie savo namo durų ir atsistojęs jį stebėjo, o kai pamatė, jog „A.“ nebejuda, iškvietė pareigūnus, kuriems pasakė, kad žmogus nuskendo. Jam E. K. tą patį pasakojo ir Šiaulių tarymo izoliatoriuje, kai kartu vienoje kameroje sėdėjo jau po kito nužudymo, už kurį E. K. buvo nuteistas, padarymo. Mano, kad „G.“, t.y. R. K. paprašė E. K., kad šis nuskandintų „A.“, nes pastarasis vaikščiojo po miestą ir pasakojo, kad jį ir kitus asmenis „G.“ buvo išvežęs į Ispaniją vergauti ir kad vienas iš išvežtųjų negrįžo, kad jis negyvas ir tokios „A.“ kalbos „G.“ labai nepatiko. Tokią išvadą jis daro iš girdėtų kalbų, nes B. visi kalba, kad R. K. užsakė E. K., kad nužudytų „A.“.

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuota ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija apie tai, kad R. J. tel. kurios Nr. (duomenys neskelbtini) , bendrauja su dukromis R. B., D. J., taip pat A. P., bei Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančiu sūnumi E. K., kalba apie ikiteisminio tyrimo bylos, kurioje E. K. pareikšti įtarimai, aplinkybes, eigą, proceso dalyvius ir jų parodymus, kalba apie aplinkybes, kurios būtų naudingos ikiteisminio tyrimo byloje E. K. (3 t. b.l. 122-144).

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad E. J. mirė nuo mechaninio uždusimo uždarius kvėpavimo takus vandeniu, o E. J. lavono tyrimo metu rasti kiti sužalojimai įtakos jo mirčiai neturėjo.

E. J. lavonas buvo rastas per Biržų miestą tenkančioje A. upėje, vienoje iš dviejų properšų, esančių apie 1 metro atstumu nuo upės kranto Ž. gatvės pusėje. Link properšos nuo priešingos upės pusės užfiksuoti dviejų vienas šalia kito einančių žmonių avalynės pėdsakai, kurie abu baigiasi ties properša. Tai rodo, jog abu vienas šalia kito ėję žmonės, kiurių vienas neabejotinai buvo E. J., ledui įlūžus, vienoje vietoje įkrito į vandenį. Atsižvelgiant į liudytojų policijos pareigūnų S. Š. ir V. V. parodymus, kad apie nuskendusį E. J. jiems pranešęs E. K. buvo iki pusės šlapiais rūbais, nėra pagrindo abejoti E. K. parodymais, kad kitas kartu su E. J. upės ledu ėjęs ir į properšą toje pačioje vietoje įkritęs asmuo buvo būtent E. K..

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad E. J. mirtis buvo smurtinė ir, kad E. J. mirtis įvyko dėl kaltų E. K. veiksmų – kaltinime E. K. šioje dalyje nurodyta aplinkybė, kad E. K. E. J. galvą panardino po vandeniu ir ją laikė yra visiškai jokiais įrodymais nepatvirtinta prielaida. Nors vandens gylis toje upės vietoje, kur rastas E. J. lavonas nebuvo didelis – tik 60-70 centimetrų, o E. K., taip pat toje vietoje įlūžęs, sugebėjo iš vandens išlipti, nors jam po kelių valandų po to, kai buvo ištrauktas E. J. lavonas, nustatyta didesnė alkoholio koncentracija nei rasta E. J. lavono kraujyje, tačiau E. J. prigėrimo mechanizmas lieka visiškai neaiškus ir byloje nėra jokių įrodymų, kad E. J. prigėrimas buvo įtakotas pašalinės jėgos, neleidusios jam, atsidūrusiam vandenyje, laikytis virš vandens.

Šioje vietoje pažymėtina, kad net ir liudytojas M. V., kurio parodymų jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, o kaltinamasis E. K. šiuos parodymus neigia, todėl šių parodymų laikyti įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme negalima, tik apklausiamas teisme 2015 m. vasario 10 d. parodė, jog E. K. jam sakė, kad išlipęs iš vandens spyrė vandenyje buvusiam E. J. į galvą, o po to krante laukė, kol pastarasis nuskęs, nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014 m. liepos 9 d. nurodė, kad E. K. jam pasakojo, kad iš eketės tik išlipo atsispirdamas nuo E. V., o po to nebepadėjo pastarajam išlipti. Taigi, M. V. parodymų apie kelių metų senumo įvykius kaita per palyginti trumpą laiko tarpą neduoda pagrindo išvadai, kad M. V. parodymai yra objektyvūs, tačiau, net ir darant prielaidą, kad M. V. parodymai šioje dalyje yra visiškai teisingi, nėra pagrindo išvadai, kad E. J. mirė dėl E. K. jo atžvilgiu atlikto kokio nors smurtinio veiksmo, nes bet kuriuo atveju, anot M. V., po to, kai E. K. iš eketės išlipo ir nuo jos pasitraukė E. J. dar buvo gyvas ir bandė iš eketės išlipti savo jėgomis.

Dėl šios priežasties E. K. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. J. žiemos metu atsidūrė vandenyje, t.y. pavojingoje jo gyvybei situacijoje dėl kokių nors tai lėmusių E. K. atliktų veiksmų, taip pat kad E. K. turėjo pareigą rūpintis E. J., tačiau jam, atsidūrusiam pavojingoje gyvybei situacijoje, nepagelbėjo, E. K. veikoje nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje (palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) sudėties visiškai nepriklausomai nuo to, ar E. K. turėjo ar neturėjo realią galimybę išgelbėti E. J., net ir darant prielaidą, jog jis E. J. negelbėjo specialiai.

Minėta, kad tiriant E. J. lavoną, buvo rasti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairės akies viršutiniame voke ir kairiame žaste, odos nubrozdinimai kaktoje ir krūtinėje, kairio žastikaulio uždaras lūžis, padaryti ne mažiau šešių trauminės jėgos poveikių, o E. K. motinos namuose, kurie yra netoli E. J. lavono radimo vietos ir kur, kaip parodė E. K., jis E. J. buvo pasikvietęs į svečius, ant grindų ir daiktų buvo rasta E. J. kraujo. E. K. parodė, kad E. J. pas jį atėjo nesužalotas ir kad jie bute tarpusavyje konfliktavo ir susimušė, bet po to susitaikė, kad jis tik vieną kartą delnu sudavė E. J. į nosį, iš kurios šiam pradėjo bėgti kraujas, daugiau jokių sužalojimų jis E. J. nepadarė, taip pat nežino ir kaip bei kada E. J. buvo sulaužyta ranka, šios E. J. traumos jis nepastebėjo.

Tačiau tokie E. K. parodymai apie jo vartoto E. J. atžvilgiu smurto pobūdį aiškiai prieštarauja bylos įrodymų visetui. Teismo medicinos specialisto išvada bei jo parodymais teisme neginčijamai įrodyta, kad E. J. lavono tyrimo metu buvo rasti neužilgo iki mirties jam padaryti sužalojimai, tame tarpe ir žastikaulio lūžis, kuris galėjo būti padarytas tik paveikiant sužalojimo sritį labai stipria jėga ir tokį sužalojimą pats E. J. galėjo pasidaryti praktiškai tik krisdamas iš aukščio, o ne griūdamas. Kadangi byloje apie tokį E. J. kritimą nėra, tokių parodymų nedavė ir E. K., darytina išvada, kad šis sužalojimas E. J. buvo padarytas didelės pašalinės jėgos poveikyje. Taip pat E. J. lavone nustatytų kitų sužalojimų lokalizacija rodo, atsižvelgiant į tai, kad ant upės ledo iki properšos, kurioje rastas E. J. lavonas, nors ir buvo rasti pėdsakai, duodantys pagrindą manyti, kad E. J. eidamas ledu galėjo griuvinėti, tačiau akivaizdu ir tai, kad upės ledas toje vietoje buvo lygus, be jokių išsikišusių dalių, todėl E. J. griūdamas sužalojimų akių vokuose, kurie yra įdubusiose veido srityse, nesusižalodamas labiau atsikišusių veido sričių, pavyzdžiui, nosies, pats pasidaryti negalėjo.

Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad E. J. lavono kraujyje buvo rasta tik 1,19 promilių alkoholio, kas atitiktų lengvą girtumo laipsnį, o kitų psichiką veikiančių medžiagų pėdsakų jo organizme nebuvo aptikta, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad E. J., būdamas tokio apsvaigimo būsenoje, griūdamas, veikiant savisaugos instinktui, nebūtų nesidengdamas kritęs veidu į kokią nors kliūtį. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ant E. J. lavono jokiose kitose kūno vietose (ant kelių, alkūnių, šonų ir panašiai) jokių sužalojimų nerasta.

Iš to darytina išvada, kad visi teismo medicinos specialisto rasti ant E. J. lavono sužalojimai buvo padaryti suduodant jam smūgius į sužalotąsias vietas, o, atsižvelgiant į tai, kad E. K. motinos namuose, kur tik E. K. ir E. J. buvo kartu ir kur rasta E. J. kraujo, kad kartu su jais būtų buvęs ir prieš E. J. smurtavęs koks nors kitas asmuo E. K., kuris savanoriškai davė parodymus apie byloje nagrinėjamas aplinkybes, nenurodė, darytina vienareikšmė ir neabejotina išvada, kad visus minimus sužalojimus E. J. būnant gyvam padarė E. K..

Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, ant E. K. kūno, apžiūrint jį po neilgo laiko tarpo po nagrinėjamo įvykio, jokių sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti tuo pat metu, kaip ir E. J., nebuvo rasta, o tai rodo, jog jokio smurto E. K. atžvilgiu E. J. nenaudojo, o tuo pačiu, kad E. K. neturėjo jokio pagrindo smurtauti prieš E. J. gindamasis nuo pastarojo užpuolimo.

Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad E. K. tyčia padarė E. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir jo veika šioje dalyje atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Nors šiuo metu nuo nagrinėjamos veikos, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, padarymo yra praėję daugiau nei penkeri metai, o pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio 1 dalies 1b punkto redakciją (2004 07 05 įstatymas Nr. IX-2314), kuri taikytina šiuo atveju, apkaltinamasis nuosprendis už tokią veiką turi būti priimamas ne vėliau kaip per penkerius metus nuo jos padarymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad E. K. yra nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę už nusikaltimą, padarytą 2012 metų kovo 10 dieną, sutinkamai su tos pačios redakcijos BK 95 straipsnio 4 dalimi, senaties eiga nagrinėjamam nusikaltimui skaičiuojama nuo 2012 m. kovo 10 dienos, t.y. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis E. K. dėl 2009 m. vasario 18 d. padarytos veikos nėra pasibaigusi, todėl E. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už E. J. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Skiriant E. K. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką E. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, bei į E. K. nurodytą ir jokiais įrodymais nepaneigtą aplinkybę, kad jie su E. J. buvo draugais, į tai, kad E. K. nenurodė jokios konkrečios konflikto priežasties, neabejotinai turėjo lemiamos įtakos nusikaltimo padarymui.

Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad E. K. padarytas nusikaltimas, yra tyčinis, nesunkus baigtas, kad šį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytus nusikaltimus, už kuriuos jam buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kurios, akivaizdu, jokios teigiamos įtakos E. K. elgesiui nepadarė, todėl bausmės tikslas atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas gali būti pasiektas tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu.

Kadangi po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo E. K. yra padaręs kitą – labai sunkų nusikaltimą, už kurį yra nuteistas 2013 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, šiuo nuosprendžiu skiriant galutinę subendrintą bausmę pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skiriama bausmė bendrinama su 2013 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 2 ir 9 dalių bei 5 dalies 2 punkto nuostatas bausmes apimant, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą.

Kadangi E. K. dalyje dėl nusikaltimų J. C. atžvilgiu išteisinamas neįrodžius jo dalyvavimo šios veikos padaryme, daiktiniai įrodymai paliekami saugoti su byla.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtąją bausmę subendrinti ja apimant su 2013 m. liepos 9 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkiolikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2013 m. liepos 9 d. nuosprendį.

E. K. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Daiktinius įrodymus palikti saugoti su byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.