Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 17-IL-86-00236-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Telšių AVPK 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 17-IL-86-00236-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“, kuriuo atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, konstatavęs, kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas skundžiamą sprendimą (b. l. 4) priėmė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi pripažintas kaltu pagal LR BK 188 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams. Atsakovas, įvertinęs šias aplinkybes ir remdamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, LR BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktu, padarė išvadą, kad pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Šio įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra detalizuojamas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-08-31). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalies, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto, numatytoms sąlygoms. Analogiškas reglamentavimas nustatytas Taisyklių 92.3 punkte, kuris nustato, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio, reglamentuojančio teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus, 1 dalyje nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos (2 punktas). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriems atitikus, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduotas, neperregistruotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms.

Šioje byloje atsakovas nustatė, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą. Vertinant pastarąjį nepriekaištingo asmens apibūdinimą, daroma išvada, kad svarbu yra tai, jog policijos sprendimo priėmimo momentu asmuo turi teistumą. Ginklų ir šaudmenų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte, reglamentuojančiame leidimų nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinimą, įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri įpareigoja pareigūną, nustačiusį Ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytas sąlygas, priimti vienintelį sprendimą – panaikinti asmeniui leidimą nešiotis ar laikyti ginklą. Taigi, įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio tikslas reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, savaime neapibrėžia, kas yra asmuo, laikomas turinčiu teistumą, palikdamas tai nustatyti LR BK bendrajai daliai (žr. 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-854/2013). BK 97 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kokie asmenys laikomi turinčiais teistumą, nustatant, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, teistumas – teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Teistumas tęsiasi nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, jog reikšminga yra ne tai, kokio pobūdžio nusikaltimą asmuo padarė ir ar jis realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę, o nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Nagrinėjamu atveju lemiamas kriterijus ir yra asmens teistumas, kuris riboja asmens teisę įsigyti ginklą bei turėti ginklus ir šaudmenis.

Bylos duomenimis (b. l. 11, 12–13) nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi pripažintas kaltu pagal LR BK 188 straipsnio 2 dalį (Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles), 229 straipsnį (Tarnybos pareigų neatlikimas) ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams. Pagal LR BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, todėl pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą. Iš Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. rašto Nr. S-167 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 11) bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 12–13) matyti, kad anksčiau minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 14 d., pareiškėjas 2017 m. balandžio 28 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017 m. liepos 24 d. gautas pareiškėjo kasacinis skundas, tačiau pareiškėjo argumentas, jog atsakovo skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas iki kol byla bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 345 straipsnio 1 dalimi, kuri numato – jeigu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties buvo paduotas skundas, bet nutartis nepanaikinama, ji įsiteisėja, kai apeliacinės instancijos arba kitoks teismas įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėja skundą, 2015 m. gruodžio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka priėmus nutartį nepaisant to, ar yra paduotas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ar ne. Taigi, remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis bei aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad pareiškėjas ginčijamo sprendimo priėmimo nebuvo nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, nes turėjo teistumą LR BK 97 straipsnio prasme.

Tai, kad skundžiamame sprendime (b. l. 4) nurodytas LR BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuris nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nes, kaip minėta, bylai aktualus LR BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas (numatantis, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas), nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą laikyti neteisėtu, kadangi atsakovas turėjo pagrindą priimti sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, išduotą pareiškėjui (b. l. 4), motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi turi teistumą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu įvertinus teisinį reglamentavimą konstatuotina, jog ginčijamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 17-IL-86-00236-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“ (b. l. 4) yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 17-IL-86-00236-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.