- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-26
- Bylos Nr.
- 2S-2197-527/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- K. S.
- Ieškovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Lazdijų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. S. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-591-393/2011 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei K. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (institucija, teikianti išvadą – Lazdijų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lazdijų rajono apylinkės teisme 2011-08-16 gautas ieškovo ieškinys (b. l. 2-3), kuriuo prašoma nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. S. (gim. 2000-04-19) gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu), pakeičiant Lazdijų rajono apylinkės teismo c. b. 2-644-393/2006 priimto 2006-12-22 sprendimo 3 p. (b. l. 5), kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove), priteisiant iš motinos išlaikymą. Ieškovas nurodo, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios buvo priimant sprendimą, kai sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Sūnus skundžiasi, kad toliau su motina gyventi nenori ir negali, nes ji tinkamai juo nesirūpina, palieka vieną namuose ilgam laikui, jis gyvena pas senelius, kurie jį faktiškai išlaiko. Be to, motina jį įžeidinėja, naudoja fizines bausmes, todėl jis jos bijo, tarp jų nėra jokio dvasinio ryšio.
Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu iki sprendimo priėmimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovo nuomone, laikinoji apsaugos priemonė užkirs kelią žalai atsirasti, vaiko psichikos žalojimui, jo asmenybės gniuždymui, bus sudarytos sąlygos turėti saugią asmenybę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galės būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, bus apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdieninių rūpesčių ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011-08-16 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkino - nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu iki sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad 2006-12-22 santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove). Nuo 2011-08-20 ieškovas gyvena kitoje faktinėje santuokoje. Su nauja šeima gyvena Norvegijoje, abu su sutuoktine dirba, yra tinkamos sąlygos sūnui augti ir vystytis, yra realios galimybės vaiko dvasiniams, psichologiniams, socialiniams ir turtiniams poreikiams patenkinti. Be to, sūnus galės gyventi kartu su sesute, kurios gyvenamoji vieta po skyrybų su atsakove buvo nustatyta pas ieškovą. Ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtina Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija, jog pats vaikas 2011-07-19 parašė skyriui prašymą, kuriame nurodė, jog nenori gyventi su motina, be to, 2011-07-27 skyriuje dar kartą žodžiu išklausyta nepilnamečio vaiko nuomonė ir jis dar kartą patvirtino, jog nori gyventi su sesute, tėvu ir jo nauja šeima iki kol įvyks teismo posėdis dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismo nuomone, ieškovas pateikė objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad nepilnamečio sūnaus gyvenimas su motina (jos gyvenamojoje vietoje) pažeidžia jo interesus, jam nėra sudarytos saugios, tinkamos vystymosi sąlygos, vaikas nėra prisirišęs prie jį supančios aplinkos, be to, pats aiškiai išreiškęs savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos. Teismo nuomone, laikinoji apsaugos priemonė taikytina skubiai, nes vaikas gan ilgą laiko tarpą gyveno kartu su motina, pastarosios gyvenamojoje vietoje, kur vaikui nebuvo sudarytos saugios, tinkamos vystymuisi sąlygos, vaikas nėra prisirišęs prie jį supančios aplinkos, todėl nesant galutinio sprendimo dėl tarp šalių kilusio ir teisme nagrinėjamo ginčo, tolimesnis vaiko gyvenimas motinos (atsakovės) gyvenamojoje vietoje gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei būsenai ir sukelti jam psichologinę žalą (CK 3.65 str. 2 d. 2 p., CPK 145 str. 1 d. 13 p.).
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 79) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutartį. Ieškovė nurodo, kad teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, rėmėsi tik ieškovo teiginiais, kad atsakovė negali prižiūrėti sūnaus ar blogai jį prižiūri, daro jam neigiamą įtaką, pažeidžia jo teises bei interesus, jam nėra sudarytos saugios, tinkamos sąlygos augti ir vystytis, nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis, bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija, kad sūnus pats pasiprašė gyventi su tėvu. Ieškovės teigimu, iki teismui pritaikant laikinąją apsaugos priemonę sūnus, gyvendamas su ja, gerai jautėsi, ruošėsi rugsėjo pirmajai, vaikas gyveno jam įprastoje aplinkoje vienuolika metų: turėjo draugų, šuniuką, su kuriuo nuolat žaisdavo, jį supo jam pažįstami asmenys, močiutė. Keičiant nusistovėjusią per ilgą laiką gyvenamąją vietą, teismas privalėjo ypatingai argumentuoti, kodėl vaiko gyvenamoji vieta yra keičiama. Ieškovės teigimu, ji tinkamai rūpinosi sūnumi, siekdama, kad jam nieko netrūktų, visą laiką dirbo. Ieškovės nuomone, keisti sūnaus gyvenamosios aplinkos šiuo momentu nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga jo teisių ir interesų apsaugai (CPK 346 str. 2 d.). Į vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgiama ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą bei motyvaciją, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris mažiau jį prižiūri, yra ne toks reiklus ir pan., tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (LAT Senato 2002-06-21 nutarimas Nr. 35).
Ieškovo atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Lazdijų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b. l. 16-17), pateiktoje apeliacinės instancijos teismui, nurodoma, kad apie tėvų nesutarimus Vaikų teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2011-07-18, kai šalių nepilnametis sūnus raštu išreiškė nuomonę norintis nuolat gyventi su tėvu ir seserimi. 2011-07-27 į skyrių atvyko visa šeima (šalys ir jų vaikai). Nedalyvaujant abiems tėvams, vaikai papasakojo apie tarpusavio ryšius su tėvais. Tėvui išvykus dirbti į Norvegiją, šalių duktė I. S. nuolat, o sūnus E. S. 5 dienas per savaitę būna pas močiutę, nes atsakovė dirba slenkančiu grafiku Alytaus mieste parduotuvėje „Maxima“ kasininke. Kai mama nedirba, E. S. išvyksta su atsakove į Alytų pas jos draugą į butą. Tuo metu, kai mama dirba, jam nepatinka vienam būti mamos draugo bute. Be to, šiame bute renkasi įvairūs asmenys, su kuriais vaikas nenori visiškai bendrauti. Kai mama susirado draugą, vaikas dar labiau įsitikino norintis gyventi su tėvu. Apie tai niekada niekam nesakęs, nes baiminosi mamos. Šalių vaikai lanko tą pačią (duomenys neskelbtini) esančią A. Žmuidzinavičiaus gimnaziją. Dukra mokosi 6 klasėje, sūnus - 5 klasėje. Sūnus yra labai jautrus, judrus, dėl nesutarimų mokykloje važinėjo į konsultacijas pas psichologę. Motinos teigimu, sūnui trūksta bendravimo su tėvu. Šalių dukra teigia, kad ji daug atviresnė su tėčiu, su mama tik kartais pasikalba. Dukra pasitiki tėčiu, labiau jį myli nei mamą, ir labai laukia pokalbių internetu per „skype“. Ieškovo teigimu, jis susirašinėja su vaikais internetu per „skype“ savaitgaliais, paprastomis dienomis pasikalba vakarais, o per moksleivių atostogas kasdien. Vaikai laukia pokalbių, nes su juo pakalba įvairiais klausimais. Ieškovas siunčia seneliams pinigų, kad jie vaikams nupirktų maisto, rūbų, mokyklinių prekių ir t. t. Tokiu būdu sūnų išlaiko abu tėvai, nors jo gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Abu vaikai nori gyventi kartu su tėčiu ir jo naująja šeima. Vaikai pažįsta tėvo sutuoktinę, su ja susipažino bendraudami internetu per „skype“. Pokalbių metu jiems pasirodė, kad tėvo sutuoktinė daug nuoširdesnė nei mama. Vaikai susipažinę ir su tėvo sutuoktinės devynerių metų dukra. Kad vaikai nori gyventi su tėčiu ir jo naująja šeima (ieškovas taip pat turi ir bendrą vaiką su dabartine sutuoktine), pakartojo kelis kartus. Ieškovas iš savo motinos yra girdėjęs, kad sūnus kartu su motina žiūri filmus suaugusiesiems. Vaiko teigimu, mama dažnai jį įžeidinėja, vadina asilu, durniumi, naudoja fizines bausmes, suka ausį, per nugarą muša su diržu, liepia ant stalo padėti rankos pirštus ir su diržo sagtimi muša per juos, taip pat yra sudavusi per veidą. Dėl skundžiamos teismo nutarties vykdymo tarp šalių 2011-08-19 buvo kilęs ginčas, kai motina, būdama Alytuje su sūnumi, nenorėjo jo atiduoti tėvui, nors ir žinojo apie teismo nutartį. Tuo metu Alytaus apskrities VPK pareigūnai jai išaiškino CPK numatytas nutarties nevykdymo pasekmes. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011-08-29 nutartimi atsakovės prašymu nustatė vaikų bendravimo tvarką su motina: kas antrą savaitgalio penktadienį, pradedant nuo rugsėjo 2 dienos, atsakovei leista pasiimti sūnų ir dukrą į savo gyvenamąją vietą ir atvežti juos ieškovui iki sekmadienio 20 val.; leista netrukdomai bendrauti su vaikais kiekvieną darbo dieną ryšio priemonėmis (telefonu); juos lankyti mokykloje ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Tačiau ir dėl šios teismo nutarties vykdymo 2011-09-02 buvo kilęs ginčas tarp tėvų, nes tėvas buvo sūnų išsivežęs į Kauną pas pusbrolį (tą jis teigė telefonu). Motina raštu apie tai informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių. Vaiko teisių apsaugos skyriaus teigimu, tokie nesutarimai vyksta nuolat, abu tėvai skambina į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir konsultuojasi kaip elgtis, rašo pranešimus apie netinkamą vaiko priežiūrą. Skyriaus darbuotojams nepilnametis kelis kartus išreiškė nuomonę norintis gyventi su tėvu, jo naująja šeima ir seserimi. Buvo atvejis, kai į skyrių atvyko atsakovė ir paleido mobiliajame telefone įrašytus vaiko pasakytus žodžius „mama, noriu gyventi su tavimi“. Skyriui kyla abejonių, ar sūnus, nuolat kartojęs norintis gyventi su tėvu, tai sako nuoširdžiai, ar vis dėl to nėra iki galo apsisprendęs, su kuriuo iš tėvų jam geriau gyventi. Skyriaus manymu, gali būti, kad vaiko nuomonė gali keistis vieno iš tėvų psichologinio poveikio įtakoje. Vaiko teisių apsaugos skyrius galutinę išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pateiks bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CK 3.65 str. 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Teismas sprendė, jog nepilnamečio sūnaus gyvenimas su motina (jos gyvenamojoje vietoje) pažeidžia jo interesus, jam nėra sudarytos saugios, tinkamos vystymosi sąlygos, vaikas nėra prisirišęs prie jį supančios aplinkos, be to, pats aiškiai išreiškęs savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos su tėvu, todėl ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės tenkino ir nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-12-22 sprendimu nutraukta šalių santuoka; sūnaus (gim. 2000-04-19) gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o dukters (gim. 1999-05-10) – su tėvu (b. l. 5). Kaip spręstina iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados (16-17), kurioje nurodytos aplinkybės laikomos įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str. 2 d.), iš šalių procesinių dokumentų, taip pat ir esančių civilinėje byloje Nr. 2S-2254-485/2011, suformuotoje pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-08-29 nutarties (kuria tenkintas atsakovės prašymas ir taikyta laikinoji apsaugos priemonė - leista atsakovei kas antrą savaitgalį penktadienį, pradedant nuo š. m. rugsėjo 2 dienos, pasiimti vaikus į savo gyvenamąją vietą ir atvežti juos ieškovui iki sekmadienio 20 val.; netrukdomai bendrauti su vaikais kiekvieną darbo dieną ryšio priemonėmis (telefonu); lankyti juos mokykloje ir vaikų gyvenamojoje vietoje; uždrausta ieškovui iki įsiteisės sprendimas šioje byloje išvežti vaikus gyventi į užsienio šalį arba išvežti juos atostogauti į užsienio šalį ilgiau nei vienai savaitei laiko), kurie nepaneigia Išvadoje nurodytų aplinkybių, vaikų tėvas (ieškovas) nuolat gyvena Norvegijoje, į Lietuvą grįžta tik per atostogas, o vaikai, įskaitant ir šalių dukrą, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, gyvena pas močiutę (tėvo motiną). Dukra pas močiutę gyvena nuolat, o sūnus – 5 dienas per savaitę, likusias dienas – gyvena su motina. Vaikai su tėvu bendrauja interneto pagalba. Pagal Išvadoje esančius duomenis šalių vaikai lanko (duomenys neskelbtini) esančią A. Žmuidzinavičiaus gimnaziją. Gimnazijos direktorės ir klasės mokytojos pasirašytame 2011-09-02 rašte Nr. 507 dėl ginčo vaiko priežiūros (b. l. 31) nurodyta, kad minėtoje gimnazijoje šalių sūnus pradėjo mokytis 2007 m. priešmokyklinėje grupėje ir 2011 m. baigė keturias klases. Visus šiuos metus atsakovė rūpinosi savo sūnumi, glaudžiai bendravo su mokytoja ir mokyklos administracija bei specialistais. Ji nuolat domėjosi vaiko mokymusi ir elgesiu, reaguodavo į pareikštas pastabas. Šalių sūnus visuomet turėdavo reikiamas mokymo priemones, buvo tvarkingai rengiamas, vykdavo su klase į ekskursijas ir renginius. Pamokas šalių sūnus lankė gerai, neatvykus sūnui į mokyklą, motina visuomet informuodavo mokytoją, klausdavo apie užduočių namuose atlikimą.
Kolegijos nuomone, teismas, remdamasis vien tik ieškovo ieškinyje nurodytais deklaratyviais teiginiais apie vaiko nepriežiūrą ir kenksmingas sąlygas vaikui gyventi su motina, ieškovui nepateikus pakankamai šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų (prie ieškinio pridėtas tik Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, iš kuriuo matyti vaiko išreikštas noras gyventi su tėvu (b. l. 8)), neturėjo teisėto ir pagrįsto pagrindo, neišklausęs dėl to kitos šalies argumentų, priimti sprendimo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir kardinaliai pakeisti nusistovėjusią per vienuolika metų nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą. Toks skubotas sprendimas, kolegijos nuomone, galėjo sukelti neigiamų pasekmių pačiam vaikui visų pirma dėl to, kad skundžiama teismo nutartis priimta rugpjūčio viduryje, ruošiantis mokslo metams, atsakovei esant pateikus dėl sūnaus priėmimo į penktą klasę Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos direktoriui prašymą (Kauno apygardos teismo c. b. Nr. 2S-2254-485/2011 (b. l. 14)), kuris nebuvo patenkintas tik todėl, kad ieškovas pateikė ginčo nutartį (Kauno apygardos teismo c. b. Nr. 2S-2254-485/2011 (b. l. 15). Nustatyta, kad abu šalių vaikai 2011 m. rugsėjo 1 ir 2 d. nebuvo ir A. Žmuidzinavičiaus gimnazijoje. Kita vertus, kaip spręstina ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos Išvados, sūnaus išreikštas nenoras gyventi su motina galėjo būti įtakotas psichologinio poveikio (b. l. 17), nes, kaip nurodyta Išvadoje, atsakovė tarnybai pagarsino mobiliajame telefone esantį įrašą su sūnaus išreikštu noru gyventi būtent su ja.
Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Šias faktines aplinkybes teismas ištiria bylą nagrinėdamas iš esmės. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
Nagrinėjamu atveju kolegija tokios grėsmės nenustatė. Priešingai, kolegijos nuomone, ieškovui gyvenant Norvegijoje, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę sūnui gyventi su juo, būtų pažeista vaiko teisė į mokslą ir pan., nes operatyviai mokslo metams jau esant prasidėjusiems net 2 mėnesius, realizuoti gyvenamosios vietos pakeitimo nebėra galimybių, kita vertus, preliminariais duomenimis nėra nustatytas netinkamas, priešingas atsakovės (vaiko motinos) elgesys vaiko interesams, smurtams prieš jį ar panašiai, todėl, nesant duomenų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nėra pagrindo jas taikyti.
Kolegijos nuomone, teismas neįvertino, ar šiuo atveju yra būtinas ir nepilnamečiam vaikui naudingas jo aplinkos pakeitimas bei gyvenamosios vietos pakeitimo realumas iki ginčas dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas iš esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo - vaiko E. S. (gim. 2000-04-19) gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos atmesti.