Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis“ direktoriui Č. T.-Kelpšai ir atstovui advokatui P. A., atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Reso Europa“ atstovei G. J., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Reso Europa“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis“ ieškinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei „Reso Europa“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo (apelianto) atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Be to, atsakovo atstovė patikslino, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, pažeidė ne rūšinio, o išimtinio teritorinio teismingumo taisykles. Ieškovo direktorius ir atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl teismingumo

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto atstovės išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas civilinę bylą, pažeidė rūšinio ar išimtinio teritorinio teismingumo taisykles.

Pagal rūšinio teismingumo taisykles yra nustatoma, kuris apylinkės ar apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, turi nagrinėti bylą. CPK 27 straipsnyje yra numatyta, kokios bylos yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Šiuo atveju rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal šiuos kriterijus: ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Byloje pareikštas 24239,97 Lt ieškinys, kylantis iš žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę atsakovo bendrovėje. Kolegija pažymi, kad nei ginčo suma (24239,97 Lt), nei ginčo pobūdis (žalos atlyginimas už asmenį, apsidraudusį savo civilinę atsakomybę), nei ginčo šalys, neatitinka tų kriterijų, kurie numatyti CPK 27 straipsnyje, kad byla būtų teisminga apygardos teismui. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl rūšinio teismingumo pažeidimo atmestini.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė išimtinio teritorinio teismingumo taisyklių.

Teritorinio teismingumo taisyklės paskirsto tos pačios grandies – apylinkės ar apygardos – teismų kompetenciją. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Pagal bendrojo teismingumo taisyklę, įvirtintą CPK 29 straipsnyje, ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. Tačiau bendrojo teismingumo taisyklė yra taikoma tik tuo atveju, jeigu ieškovas neturi teisės ar nepasinaudoja alternatyviojo teismingumo taisykle (CPK 30 str.), arba įstatyme nėra įsakmiai nurodytas teismas, turintis nagrinėti bylą (išimtinis teismingumas CPK 31 str.), arba šalys tarpusavio susitarimu nėra pasirinkusio teismo, nagrinėsiančio jų ginčą (sutartinis teismingumas CPK 32 str.), arba kelių susijusių bylų teismingumo nelemia kurios nors vienos bylos teismingumas (CPK 33 str.).

Šioje byloje ieškovas pareiškė 24239,97 Lt turtinį reikalavimą, kylantį iš žalos padarymo fakto eismo įvykio metu, už kurį atsakingas asmuo, apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę. Taigi, ieškovo AB „Vilkijos ūkis“ su atsakovu ADB „Reso Europa“ nesieja draudimo teisiniai santykiai, o atsakovui turtinis ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo reiškiamas tik dėl to, jog už žalą atsakingas asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę atsakovo įmonėje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje ieškinys dėl žalos, padarytos ieškovo turtui, gali būti pareiškiamas laikantis CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatytų alternatyviojo teismingumo taisyklių pagal ieškovo buveinės arba žalos padarymo vietą. Ieškovo buveinės adresas Vilkijos km., Kauno raj., todėl ši byla pagal ieškovo pasirinkimą pagrįstai išnagrinėta Kauno rajono apylinkės teisme.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad netgi tuo atveju, jeigu ir būtų pripažinta, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė alternatyviojo teritorinio teismingumo taisykles (CPK 30 str. 6 d.), tai nebūtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą tik rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Apelianto argumentai, jog buvo pažeistas išimtinis teritorinis teismingumas taip pat nepagrįsti. CPK 31 straipsnyje yra numatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui; kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Šioje byloje pareikštas ieškinys pagal savo pobūdį neatitinka nei vieno iš CPK 31 straipsnyje nurodyto kriterijaus, todėl nėra jokio pagrindo apeliantui tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė išimtinio teritorinio teismingumo taisykles.

Dėl negautų pajamų

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu eismo įvykio metu nebūtų sugadintas automobilis, dydžio. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė negautas pajamas už automobilio subnuomos sutartį. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas iš viso neturėjo teisės be lizingo davėjo raštiško sutikimo sunuomoti automobilį, o subnuomos sutartis yra niekinė, nes joje nėra nurodyta automobilio nuomos kaina, kuri yra būtina nuomos sutarties sąlyga.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2005 m. gegužės 16 d., kai įvyko draudiminis eismo įvykis, nuomotojas AB „Vilkijos ūkis“ pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr.050103 buvo išnuomojęs automobilį NISSAN DUOBLE CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkui UAB „DANMINK“, o nuomininkas mokėjo nuomotojui nuomos mokestį pagal pateiktas sąskaitas. Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžia 2005 m. sausio 3 d. sutartis Nr.050103, sudaryta tarp nuomotojo AB „Vilkijos ūkis“ ir nuomininko UAB „DANGINK“, pagal kurią nuo sutarties pasirašymo dienos nuomotojas išnuomojo nuomininkui automobilį NISSAN DUOBLE CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2005 m. gruodžio 31 d. (T.I, 38 b.l.). Pagal 2005 m. sausio 3 d. sutarties sąlygas nuomos sutartis kartu yra ir perdavimo priėmimo aktas, todėl kolegija sprendžia, kad 2005 m. gegužės 16 d. įvykus eismo įvykiui ieškovo automobilis buvo išnuomotas UAB „DANMINK“. Ieškovo nuomos pajamų dydį iki eismo įvykio dienos patvirtina ieškovo 2005 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra ABVŪ Nr.00133 ir 2005 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra ABVŪ Nr.00208, kuriose yra nurodyti nuomos mokesčio dydžiai už automobilio nuomą (T.I, 39-40 b.l). Nuomininkas UAB „DANMINK“ šias sąskaitas apmokėjo (T.I, 43-44 b.l.). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas iki eismo įvykio dienos gaudavo pajamas už automobilio NISSAN DUOBLE CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą. Nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2006 m. sausio 31 d., kai automobilis buvo remontuojamas, ieškovas nuomos pajamų negavo, todėl negautos nuomos pajamos laikytinos ieškovo dėl eismo įvykio patirta žala, kuri atsirado vėliau kaip jos padarinys, ir atsakovas (žalą padariusio asmens draudikas) turi ją atlyginti (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas negautų pajamų dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi iki eismo įvykio ieškovo gautomis vidutinėmis nuomos mokesčio pajamomis per savaitę, į kurias neįskaičiuotos išlaidos kurui. 2005 m. birželio 30 d. buhalterinėje pažymoje nurodyti visi kriterijai (automobilio rida per mėnesį, automobilio nusidėvėjimas, palūkanos pagal lizingo sutartį ir išlaidos kurui), į kurios atsižvelgiant buvo skaičiuojamas mėnesinis automobilio nuomos mokesčio dydis ir pateikiamos sąskaitos nuomininkui (T.I, 42 b.l.). Nuomininko UAB „DANMINK“ automobiliu nuvažiuotų kilometrų kiekį patvirtina automobilio kelionės lapai (T.II, 10-13 b.l.). Įvertinant tai, jog įvairiais mėnesiais automobilio rida, lizingo palūkanų dydis ir automobilio nusidėvėjimas kito, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas negautų pajamų dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi vidutiniu nuomos mokesčio dydžiu ieškovo gautu per savaitę nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2005 m. gegužės 16 d., į kurį neįskaičiuotos išlaidos kurui. Nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2005 m. gegužės 16 d. ieškovas iš viso gavo 12476,90 Lt, iš kurių 2950,22 Lt yra išlaidos kurui (T.I, 42 b.l.). Kadangi automobilio remonto metu automobilis kuro nenaudojo, tai pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovo negautų nuomos pajamų per savaitę vidurkį už 2005 m. gegužės 16 d. - 2006 m. sausio 31 d. laikotarpį pagrįstai skaičiavo, kad iki eismo įvykio ieškovo bendrai gautas nuomos mokestis 9526,68 Lt, neįskaitant išlaidų kurui, o per savaitę ieškovas vidutiniškai gavo 501,40 nuomos pajamų. Automobilis buvo suremontuotas 2006 m. sausio 31 d., tai patvirtina 2006 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros už automobilio NISSAN DUOBLE CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą (T.I, 16-17 b.l.). Taigi, automobilis buvo remontuojamas 38 savaites, per kurias ieškovas negavo 19053,20 Lt pajamų už nuoma, todėl šią sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš draudiko, atsakingo už eismo įvykio kaltininko padarytą žalą.

Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad nuomos sutartis, kurioje nėra nurodytas nuomos mokesčio dydis ar jo nustatymo metodika yra niekinė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.487 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nuomos sutartyje nenustatytas nuomos mokesčio dydis ar jo apskaičiavimo metodika, tai abi sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčiui nustatyti. Taigi, netgi tuo atveju, kai nuomos sutartyje nėra nurodytas nuomos mokesčio dydis ar jo apskaičiavimo metodika, tai nuomos sutarties nedaro niekine. Be to, kaip matyti iš šios bylos medžiagos ginčų dėl nuomos mokesčio dydžio tarp 2005 m. sausio 3 d. nuomos sutarties šalių nekilo, todėl teismas neturi pagrindo šios nuomos sutarties, kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, pripažinti niekine (CK 1.80 str.).

Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas AB „Vilkijos ūkis“, valdantis ir naudojantis automobilį NISSAN DUOBLE CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lizingo gavėjo teisėmis, negalėjo jo subnuomoti negavęs raštiško Lizingo bendrovės UAB „Hansa lizingas“ leidimo. Lizingo sutarties Nr.LT010753 4.2.3 papunktis numato, kad lizingo gavėjas turi teisę subnuomoti turtą, leisti juo naudotis neatlygintinai (duoti panaudą) pagal Lizingo bendrovės nustatytas sąlygas ir tik gavęs raštišką leidimą (T.I, 131-141 b.l). CK 6.568 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad lizingo gavėjas gali perleisti teisę naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitokią iš lizingo sutarties atsirandančią teisę tik gavęs išankstinį rašytinį lizingo davėjo sutikimą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad lizingo davėjo išankstinio raštiško leidimo sunuomoti automobilį nebuvimas neleidžia daryti išvados, kad ieškovas nebuvo gavęs lizingo davėjo sutikimo sunuomoti automobilį. Kolegija sprendžia, kad lizingo davėjo išankstinis sutikimas sunuomoti automobilį yra sandoris, t.y. lizingo davėjo teisinis veiksmas, kuriuo lizingo gavėjui suteikiama teisė sunuomoti automobilį (CK 1.63 str. 1 d.). Teik Lizingo sutarties šalių susitarimu, tiek įstatymu, šiam sandoriui numatyta paprasta rašytinė forma. Pagal CK 1.93 str. 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Kadangi įstatymuose įsakmiai nėra nurodyta, kad Lizingo davėjo išankstinio sutikimo sunuomoti automobilį rašytinės formos nesilaikymas sutikimą daro negaliojantį, todėl kolegija sprendžia, kad sutikimo buvimas gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus liudytojų parodymus. Byloje esantis Lizingo davėjo UAB „Hansa lizingas“ 2007 m. gegužės 24 d. raštas patvirtina, kad Lizingo davėjas buvo informuotas apie automobilio subnuomą ir dėl to neprieštaravo (T.II, 9 b.l.). Įstatymas Lizingo sutarties šalių paaiškinimais, kaip įrodinėjo priemone, leidžia įrodinėti išankstinio sutikimo buvimo faktą. Nustatytos aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad tarp Lizingo sutarties šalių nėra ginčo dėl fakto, jog lizingo davėjas buvo davęs lizingo gavėjui išankstinį sutikimą sunuomoti automobilį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas nebuvo gavęs išankstinio lizingo davėjo sutikimo sunuomoti automobilį ir neturėjo teisės jo sunuomoti atmestini.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas nuomininkui subnuomojo būtent automobilį NISSAN DUOBLE CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2005 m. sausio 3 d. sutartyje Nr.050103, sudarytoje tarp nuomotojo AB „Vilkijos ūkis“ ir nuomininko UAB „DANMINK“, aiškiai nurodyta, kad sunuomojamas automobilis NISSAN DUOBLE CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T.I, 38 b.l.).

Aplinkybė, kad 2005 m. gegužės 16 d. eismo įvykio metu automobilį NISSAN DUOBLE CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo T. T.-Kelpša dirbantis tiek ieškovo, tiek nuomininko UAB „DANMINK“ įmonėse, nepaneigia automobilio subnuomos fakto. Byloje esantys automobilio NISSAN DUOBLE CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapai patvirtina, jog automobilis nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2005 m. gegužės 16 d. buvo naudojamas UAB „DANMINK“ reikmėms (T.II, 10-13 b.l.). Be to, iš kelionės lapų įrašo, padaryto 2005 m. gegužės 16 d., matyti, kad automobilį NISSAN DUOBLE CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip UAB „DANMINK“ vairuotojas vairavo T. T.-Kelpša ir vyko maršrutu Varpių km. – Kaunas – Jonava (T.II, 10 b.l.).

Dėl automobilio prekinės vertės netekimo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilis NISSAN DUOBLE CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neremontuotinas, nes jo remonto išlaidos viršijo 75 procentus automobilio rinkos vertės buvusios iki eismo įvykio. Kadangi automobilis neremontuotinas, tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė automobilio prekinės vertės netekimą bei negautas nuomos pajamas už automobilio remonto laiką.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalis numato, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14 punktas numato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės.

Tarp bylos šalių kilo ginčas kokios komplektacijos Nissan automobilis buvo sugadintas eismo įvykio metu. Ieškovas įrodinėjo, kad sugadintas automobilis yra NISSAN DUOBLE CAB NAVARA komplektacijos, o atsakovas įrodinėjo, kad NISSAN DUOBLE CAB komplektacijos. Nuo automobilio komplektacijos priklauso jo rinkos vertė iki eismo įvykio, kuri kartu su automobilio remonto išlaidomis yra tie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma ar automobilis laikytinas sunaikintu eismo įvykio metu.

UAB „IVUANA“ 2005 m. rugsėjo 24 d. komerciniame pasiūlyme ieškovui AB „Vilkijos ūkis“ nurodoma, kad siūlomas įsigyti NAVARA komplektacijos naujas automobilis NISSAN DUOBLE CAB (T.I, 48-50 b.l.). Komerciniame pasiūlyme taip pat nurodoma, kad automobilio kaina su papildoma įranga ir PVM 103700,- Lt (T.I, 50 b.l.). Tos pačios dienos 2005 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr.LT010753/PPS, sudarytoje tarp pirkėjo UAB „Hansa lizingas“, kuris nupirktą automobilį taip pat tos pačios dienos 2005 m. rugsėjo 24 d. Lizingo sutarties pagrindu perdavė naudoti ir valdyti ieškovui AB „Vilkijos ūkis“ (T.I, 131-141 b.l.), ir pardavėjo UAB „IVUANA“ nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja pirkėjui nuosavybės teise perduoti naują automobilį NISSAN DUOBLE CAB, o pirkėjas įsipareigoja jį priimti ir sumokėti 103700,- Lt (T.I, 46-47 b.l.). Nors pirkimo-pardavimo ir lizingo sutartyse nėra nurodyta NISSAN DUOBLE CAB komplektacija NAVARA, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tos pačios dienos komerciniame pasiūlyme ir pirkimo-pardavimo bei lizingo sutartyse automobilio kaina sutampa, darytina išvada, kad pirkėjas pardavė, o pirkėjas (lizingo davėjas) pirko ir perdavė lizingo gavėjui (ieškovui) naują automobilį NISSAN DUOBLE CAB, kurio komplektacija NAVARA. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis NISSAN DUOBLE CAB NAVARA. Kadangi sugadinto automobilio komplektacija NAVARA, tai pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio rinkos vertę iki eismo įvykio, pagrįstai rėmėsi UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ pateikta išvada (T.I, 29-30 b.l), kurioje yra įvertintas automobilis NISSAN DUOBLE CAB NAVARA komplektacijos, o ne atsakovo (draudiko) ADB „Reso Europa“ turto vertintojų išvada, kurioje įvertintas automobilis NISSAN DUOBLE CAB (T.I, 62 b.l.). Kaip matyti iš UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ pateiktos išvados automobilio NISSAN DUOBLE CAB NAVARA rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 75219,28 Lt (T.I, 30 b.l.), o automobilio remonto išlaidos pagal UAB „IVUANA“ sąskaitas faktūras sudarė 53332,54 Lt (T.I, 16-17 b.l.). Taigi, automobilio remonto išlaidos sudaro nepilną 71 procentą automobilio rinkos vertės iki eismo įvykio, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad apeliacinio skundo argumentai, jog automobilis laikytinas sunaikintu eismo įvykio metu ir neremontuotinu, yra pagrįsti.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ pateiktą išvadą apie transporto priemonės NISSAN DUOBLE CAB NAVARA prekinės vertės netekimą (T.I, 31 b.l.). Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl 3798,57 Lt priteisimo už automobilio prekinės vertės netekimą.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą. Remdamasis šia teisės norma, apeliantas pažymi, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo to momento, kada nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalos padarymo faktą. Eismo įvykis įvyko 2005 m. gegužės 16 d., tačiau draudikui pretenziją dėl žalos atlyginimo ieškovas pareiškė tik 2006 m. birželio 19 d. t.y. praleidęs įstatymo nustatytą vienerių metų terminą. Tai reiškia, kad atsakovui prašant, teismas ieškovo reikalavimams turėjo taikyti ieškinio senatį.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra numatytas ne ieškinio senaties, o pretenzijos pareiškimo terminas. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.), o pretenzijos terminas – tai terminas, nustatytas reikalavimams išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka pareikšti.

Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje taikytinas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, jog ieškovo reikalavimai kyla iš žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas eismo įvykį sukėlęs asmuo, apsidraudęs savo civilinę atsakomybę pas atsakovą. Be to, taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalies šioje byloje nėra pagrindo dar ir dėl to, jog ieškovo (nukentėjusiojo trečiojo asmens) ir atsakovo (draudiko) nesieja draudimo teisiniai santykiai. Atsakovo (draudiko) pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą kylą iš draudimo sutarties, sudarytos su asmeniu, sukėlusiu eismo įvykį, o ne su ieškovu. Būtent tokią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra suformavęs LAT 2005 m. gruodžio 5 d. nutartyje civ. byloje Nr.3K-3-634/2005. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad trejų metų ieškinio senaties termino ieškovas nėra praleidęs.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas praleido vienerių metų pretenzijos pareiškimo terminą. Byloje esantis atsakovo ADB „Reso Europa“ 2005 m. liepos 13 d. raštas Nr.06-DR 05/1268 „Dėl automobilio NISSAN DUOBLE CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, adresuotas ieškovui AB „Vilkijos ūkis“, patvirtina, kad nepraėjus nei dviems mėnesiams nuo eismo įvykio ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl negautų automobilio nuomos pajamų atlyginimo (T.I, 35 b.l.). Atsakovas rašte nurodė, kad negautos nuomos pajamos bus atlygintos tik tuo atveju, jeigu ieškovas dokumentais įrodys jų pagrįstumą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pretenziją dėl negautų pajamų atlyginimo atsakovui pareiškė nepraleidęs vienerių metų termino, tačiau negalėjo tiksliai apskaičiuoti žalos dydžio. Tikslų negautų nuomos pajamų dydį ieškovas galėjo paskaičiuoti tik tada, kai 2006 m. sausio 31 d. buvo baigtas automobilio remontas ir paaiškėjo automobilio remonto terminas, už kurį ieškovas negavo nuomos pajamų. Nurodyti faktai, tiesėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju žalos paaiškėjimo diena laikytina 2006 m. sausio 31 d., todėl būtent nuo jos reikėtų skaičiuoti pretenzijos termino pradžią. Kadangi ieškovas 2006 m. birželio 19 d. pretenziją, kurioje nurodytas tikslus žalos dydis, pareiškė atsakovui nepraėjus metams nuo žalos dydžio paaiškėjimo, tai nėra pagrindas pripažinti, jog ieškovas praleido vienerių metų pretenzijos pareiškimo terminą.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo (apelianto) ieškovui priteistinos 2000,- Lt advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliaciniame procese (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Reso Europa“ (į.k. 110073720, buveinė A. G. g. 40A, Vilnius) ieškovo akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis“ (į.k. 159739850, Vilkijos km., Kauno raj. sav.) naudai 2000,- Lt (du tūkstančius litų) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliaciniame procese.