- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- e2-5079-912/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02008-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- AS „Rietumu Banka“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus susipažino su pareiškėjos AS „Rietumu Banka“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos AS „Rietumu Banka“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Tauritus“, išaiškino, kad pareiškėja turi teisę pareikšti tokį prašymą kompetentingam Latvijos Respublikos teismui.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl pirmiau nurodytos nutarties. Pareiškėja nurodė, kad šalių sudarytas susitarimas dėl jų santykiams taikytinos materialinės teisės negali būti laikomas pagrindu apriboti bet kurios iš šalių procesines teises. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui ES Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 10 skirsnio „Laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones" 35 straipsnis numato, jog „valstybės narės teismui gali būti pateiktas prašymas taikyti pagal tos valstybės narės teisę numatytas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, net jeigu kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės". Dėl to šalių susitarimas dėl teismingumo negali apriboti šalių teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitose valstybėse narėse, o priešingas tokio susitarimo aiškinimas prieštarautų Reglamentui. Be to, pareiškėja turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasi Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, CPK 147 straipsnio 1 dalimi.
3. Skundžiama nutartis naikintina. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį.
4. Teismas, susipažinęs su atskirojo skundo motyvais bei kartu pateiktais rašytiniais įrodymais, sutikdamas su atskiruoju skundu, daro išvadą, kad jame išdėstyti argumentai sudaro teisinį pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir priimti pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
5. Panaikinus nutartį, spręstinas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Pareiškėja prašo Baltijos tarptautiniame arbitražo teisme, Rygoje, nagrinėjamose bylose Nr. C-997/031018 ir Nr. C-998/031018 pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 4 056 585,68 Eur sumai areštuoti UAB „Tauritus" (juridinio asmens kodas 303976443) nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti lėšas, leidžiant UAB „Tauritus" iš jai priklausančių areštuotų lėšų atsiskaityti su pareiškėja pagal arbitraže nagrinėjamose bylose pareikštus reikalavimus, taip pat mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus.
7. Pareiškėja nurodo, kad 2016 m. sausio 13 d. kredito linijos sutartimi skirtas 5 mln. Eur kredito limitas, faktiškai panaudotas kredito limitas – 1 895 152,32 Eur. 2017 m. gegužės 10 d. su atsakove sudaryta kredito limito sutartis, kuria jai paskirtas 2 mln. Eur kredito limitas. Atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl pareiškėja kreipėsi į Baltijos tarptautinį arbitražą, kuriame pardėtos bylos Nr. C-997/031018 ir Nr. C-998/031018 dėl 1906 681,16 Eur ir 2 149 904,52 Eur skolos priteisimo. Atsakovės finansinė padėtis yra prasta, nes nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas didesnis nei 4 mln. Eur skolos išieškojimas. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ finansinius dokumentus pateikė tik už 2016 m. Turto arešto registro duomenimis, atsakovei apribotas disponavimas 737 454 Eur suma AB SEB banko sąskaitoje.
Motyvuojamoji dalis
8. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas. `
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima ar yra tokios grėsmės tikimybė, o konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta.
10. Teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
11. Teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktais duomenimis, daro išvadą, kad pareiškėja tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, t. y. nurodė aplinkybes, pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal pareiškėjos reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus arbitražo teismo sprendimas.
12. Pareiškėja prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra didelė reikalavimo suma. Šioje byloje ieškovė pareiškė 4 056 585,68 Eur reikalavimą atsakovei. Pareiškėja nurodo, kad atsakovė laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Atsakovė nepateikė laiku VĮ “Registrų centras” finansinės atskaitomybės dokumentų – paskutinės ataskaitos pateiktos už 2016 m., todėl negalima vertinti atsakovės tikrosios finansinės padėties. Turto arešto registro duomenimis, atsakovei apribotas disponavimas 737 454 Eur suma AB SEB banko sąskaitoje dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vykdomo ikiteisminio tyrimo. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Spręsdamas dėl areštuotino atsakovės turto rūšies, teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam galbūt ieškovei palankiam teismo sprendimo įvykdyti. Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, bet bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti išlaikyta proceso šalių interesų pusiausvyra, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, negu būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai). Teismas atsižvelgia, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuris turi atlikti privalomuosisu mokėjimus valstybei, darbuotojams. Dėl to darytina išvada, kad pirmiausia areštuotinas atsakovės kilnojamasis, nekilnojamasis turtas ir lėšos, turto nekonkretizuojant (paliekant pareiškėjai teisę kreiptis į antstolį dėl konkretaus turto arešto).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 147 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, 151 straipsnio 1 dalimi, 152 straipsnio 1, 5 dalimis, 290, 291 straipsniais, 306 straipsnio 1 dalimi, 316 straipsnio 1 dalimi, 335 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti pareiškėjos AS „Rietumu Banka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5079-912/2018.
Tenkinti pareiškėjos AS „Rietumu Banka“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Areštuoti atsakovės UAB „Tauritus“ (kodas 303976443; buveinė Kaune, J. Basanavičiaus al. 56-45) nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudoti; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, 4 056 585,68 Eur sumai pareiškėjos AS „Rietumu Banka“ (kodas 40003074497; buveinė Latvijoje, Rygoje, Vesetas iela 7) reikalavimams užtikrinti.
Leisti atsakovei UAB „Tauritus“ (kodas 303976443; buveinė Kaune, J. Basanavičiaus al. 56-45) iš jai priklausančių areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus, atsiskaityti su pareiškėja „Rietumu Banka“ (kodas 40003074497) pagal arbitraže nagrinėjamose bylose pareikštus reikalavimus.
Išaiškinti, kad asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovų turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota.
Turtas areštuojamas trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti.
Išaiškinti atsakovei, jog nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.
Nutarties kopijas išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai ir šalims.
Ši nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.