- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2-304-831/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17017-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Ieškovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Teismo proceso Nr. 2-68-3-17017-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.8; 2.6.8.10;
2025 m. vasario 27 d.
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliotai atstovei D. V.,
nedalyvaujant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4664,33 Eur skolą už galios dedamąją pagal laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. išrašytas neapmokėtas sąskaitas faktūras, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 105 Eur žyminis mokestis ir 0,32 Eur jo pavedimo mokesčiai.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso butai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Objektai). Vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-1659 patvirtinta AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarka (toliau – Tvarka), elektros energijos persiuntimo paslaugų kainą be kita ko, sudaro mokestis už suteiktą leistinąją naudoti elektros galią (t. y. galios dedamosios mokestis). Objektuose yra įrengti elektros įvadai ir kiekvienam butui yra priskirta 7 kW leistinoji naudoti galia, todėl atsakovė, kaip objektų savininkas, privalo mokėti galios dedamosios mokestį už objektams suteiktą galią. Pagal teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, kaip komercinis subjektas, priskiriamas prie antrosios grupės vartotojų, jis privalo mokėti galios dedamosios mokestį, nors elektros energijos faktiškai ir nevartoja. Atsižvelgiant į NTR išrašų duomenis, kad objektai nuosavybės teise priklauso atsakovei, 2023 m. spalio 13 d. buvo parengta ir atsakovei pasirašyti išsiųsta Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitinio (verslo) vartotojo klientui sutartis Nr. 106439-51112/1336669, su 20 butų sąrašu. Nors atsakovė nėra ieškovei grąžinusi pasirašytos sutarties, tačiau tai nedaro jokios įtakos jo pareigai atsiskaityti su ieškove už jo objektams suteiktą galią. Tokia pareiga pagal teisės aktų reikalavimus atsakovei kyla ir nesant sutarties, t.y. pareiga atsakovei mokėti galios dedamąją kyla kaip objektų savininkui. Kaip patvirtina į bylą teikiama priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita, atsakovė nėra apmokėjęs pagal laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. išrašytas sąskaitas faktūras. Šiuo atveju objektų prijungimo prie skirstymo operatoriaus paslauga suteikta senajam objektų savininkui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pagal 2022 m. bendrai vartotojų grupei (toliau – BVG) išduotas prijungimo sąlygas Nr. 22-10640. Atlikus prijungimo darbus, 2023 m. spalio 12 d. objektai buvo prijungti prie skirstomojo tinklo. Atitinkamai, objektus prijungus prie skirstomojo tinklo, atsirado pareiga objektų savininkui atsiskaityti už objektams suteiktą galią. Atsižvelgiant į tai, atsakovė inicijavo Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutarties rengimą. Patikrinusi NTR išrašus, 2023 m. spalio mėn. ieškovė sužinojo apie objekto savininko pasikeitimą. Nustačius, kad objektus nuosavybės teise valdo atsakovas , objektuose yra įrengti elektros įvadai, o kiekvienam butui yra priskirta 7 kW leistinoji naudoti galia, o pareiga atsiskaityti su ieškove už objektams rezervuotą galią tenka objektų savininkui, 2023 m. spalio 13 d. buvo parengta Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitinio (verslo) vartotojo sutartis Nr. 106439-51112/1336669 atsakovės vardu. Nepaisant to, kad minėta sutartis atsakovės nebuvo pasirašyta, pabrėžtina, kad pagal Taisyklių 101 p. tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Atsakovė objektus valdo kaip komercinis subjektas, t. y nebuitinis vartotojas. Kiekvienam objektui yra rezervuota 7 kW galia ir jis yra priskiriamas prie antrosios grupės vartotojų (Tvarkos 4.2 p., V skyrius, VII skyrius). Atsakovei, kaip objektų savininkei, nepriklausomai nuo suvartoto elektros energijos kiekio, elektros energijos vartojimo fakto ir rašytinės sutarties sudarymo fakto, vadovaujantis Taisyklėmis ir Tvarka tenka pareiga mokėti už galios dedamąją. Pažymėtina, kad leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros, kaip vienos iš energijos rūšių, konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant mokestį už leistinąją naudoti galią, siekiama racionalizuoti elektros galių panaudojimą ir taip optimizuoti elektros tinklų įmonių investicijas. Tuo pačiu siekiama siųsti teisingus signalus vartotojams, kurie turėdami perteklines galias, turi arba mokėti už jų palaikymą, arba jų atsisakyti. Nepaisant to, kad vartotojas nepasinaudoja galimybe naudotis jam priklausančiam objektui rezervuota leistinąją galia, elektros energetikos įmonės visą laiką turi prižiūrėti, remontuoti bei atnaujinti elektros tinklus pagal vartotojų maksimalią galią, kad būtų užtikrintas patikimas elektros energijos tiekimas ir paslaugų kokybės reikalavimai. Kuo vartotojų užsakyta maksimali galia didesnė, tuo yra laikomi didesni pajėgumai sistemos pikinės apkrovos atvejui ir didėja elektros energetikos įmonių išlaidos brangesnei tinklo įrangai, investicijoms bei eksploatacijai. Taigi neefektyvus elektros energijos vartojimas dirbtinai didina sąnaudas paslaugų teikėjams, o kartu ir visiems vartotojams, kadangi kai kuriems vartotojams neapmokant proporcingai jiems tenkančių išlaidų, jas dengia kiti vartotojai. Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų analizės, kaina už elektros energiją, kaip visuma, susideda iš atskirų dedamųjų – elektros energijos dedamosios ir galios dedamosios, o pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo vartotojo (objekto savininko ar kito teisėto objekto naudotojo) suvartotos elektros energijos kiekio, elektros energijos vartojimo fakto ir rašytinės sutarties sudarymo fakto. Todėl būtent atsakovei, kaip objektų savininkui, nepriklausomai nuo to, kad elektros energija skolos laikotarpiu objektuose faktiškai naudojama nebuvo, tenka pareiga mokėti už galios dedamąją. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo atsakovės mokėtinas sumas, nurodytas atsakovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kurių atsakovė nėra apmokėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei pareiga mokėti už galios dedamąją tenka kaip objektų savininkui, ir jis šiuo atveju tai daryti turi teisės aktų, o ne sutarties, pagrindu, ieškovė kreipdamasis į teismą, iš išrašytų sąskaitų eliminavo visus priskaičiuotus delspinigius (kurie skaičiuotini esant pasirašytos sutarties faktui) ir šiuo ieškiniu prašo tik tų sumų, kurios priklauso šioje situacijoje pagal teisės aktų reikalavimus t.y. skolos už galios dedamąją, 6 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 tomas, e. b. l. 26-31).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė visiškai tenkinti ieškinio reikalavimus iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais. Papildė, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4664,33 Eur už galios dedamąją pagal laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. išrašytas neapmokėtas sąskaitas faktūras. Ieškinyje yra nurodyti objektai, kurių savininkė yra būtent atsakovė. Kaip jau minėta ieškinyje Vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-1659 patvirtinta AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarka (toliau – Tvarka), elektros energijos persiuntimo paslaugų kainą be kita ko, sudaro mokestis už suteiktą leistinąją naudoti elektros galią (t. y. galios dedamosios mokestis). Šiuo atveju ieškovės nurodytuose objektuose yra įrengti elektros įvadai ir kiekvienam butui yra priskirta 7 kW leistinoji naudoti galia. Atsakovė teigia, kad jis niekada nėra teikusi ieškovei paraiškos dėl šių objektų prijungimo prie elektros tinkle. 2023 m. spalio 23 d. buvo parengta ir atsakovei pasirašyti išsiųsta Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitinio (verslo) vartotojo klientui sutartis Nr. 106439-51112/1336669, su 20 butų sąrašu. Nors atsakovė nėra ieškovei grąžinusi pasirašytos sutarties, tačiau tai nedaro jokios įtakos jo pareigai atsiskaityti su ieškove už jo objektams suteiktą galią. Tokia pareiga pagal teisės aktų reikalavimus atsakovei kyla ir nesant sutarties, t.y. pareiga atsakovei mokėti galios dedamąją kyla kaip objektų savininkei. Nepaisant to, kad minėta sutartis atsakovės nebuvo pasirašyta, pabrėžtina, kad pagal Taisyklių 101 p. tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Tokia pati nuostata dėl objekto savininko pareigos mokėti už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą (nagrinėjamu atveju – galios dedamosios mokestį), yra nustatyta ir Tvarkos 3 p., kuriame nustatyta, kad galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo – pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Atsakovei, kaip Objektų savininkui, nepriklausomai nuo suvartoto elektros energijos kiekio, elektros energijos vartojimo fakto ir rašytinės sutarties sudarymo fakto, vadovaujantis taisyklėmis ir tvarka tenka pareiga mokėti už galios dedamąją. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu 1-127 dėl elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo 35 punkto 3 pastraipoje nurodyta, kad „Tuo atveju, kai operatorius jau yra atlikęs (užbaigęs) prijungimo paslaugos teikimą, o nebuitiniai vartotojai, kurių objektuose elektros energija bus perkama ne asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, išskyrus atvejus, kai suteikiama rezervinės linijos ar tiesioginės skirstymo linijos įrengimo paslauga, neįvykdo šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytų sąlygų per 30 kalendorinių dienų nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo paslaugos atlikimo (užbaigimo) dienos, šie nebuitiniai vartotojai privalo operatoriui kas mėnesį atsiskaityti už galios dedamąją pagal elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarką už visą prijungimo paslaugos sutartyje nurodytą naujai prijungiamą leistina naudoti galią“. Šiuo atveju vartotojas yra laikomas objekto savininkas. todėl atsakovė, kaip objektų savininkė, privalo mokėti galios dedamosios mokestį už objektams suteiktą galią. Pagal teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, kaip komercinis subjektas, priskiriamas prie antrosios grupės vartotojų, ji privalo mokėti galios dedamosios mokestį, nors elektros energijos faktiškai ir nevartoja. Galios dedamosios mokestį turi pradėti mokėti po 30 dienų nuo tada kai ESO yra atlikęs prijungimo paslaugą. Iš ESO pusės paslauga baigta vykdyti 2023 m. spalio 12 d. kaina už elektros energiją, kaip visuma, susideda iš atskirų dedamųjų – elektros energijos dedamosios ir galios dedamosios, o pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo vartotojo (objekto savininko ar kito teisėto objekto naudotojo) suvartotos elektros energijos kiekio, elektros energijos vartojimo fakto ir rašytinės sutarties sudarymo fakto. Todėl būtent atsakovei, kaip objektų savininkei, nepriklausomai nuo to, kad elektros energija skolos laikotarpiu objektuose faktiškai naudojama nebuvo, tenka pareiga mokėti už galios dedamąją. Leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros, kaip vienos iš energijos rūšių, konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia. Pažymėtina, kad nors atsakovė teigia, kad jam šitos paslaugos nereikia, tačiau jokių prieštaravimų iš atsakovės prašymų išmontuoti įvadą nėra gavusi, įvadas yra, įvadas yra skirtas objektams, skirtas ne konkrečiam asmeniui o konkretiems objektams ir keliauja kartu su objektu, šiuo atveju atsakovas turi atsiskaityti už komercinius subjektus. Atsakovė atsiliepime teigia, kad jis nepasirašė nuosavybės aktų, tačiau visos šios aplinkybės buvo atsakovei paaiškintos atsakymuose jam, kurie yra pridėti prie bylos medžiagos. Jam buvo išaiškinta, kad nuosavybės riba jau yra nustatoma prijungimo paslaugos pasirašymo metu. Ieškinys yra visiškai pagrįstas, atitinka teisės aktus (2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 9 min. 56 sek. iki 17 min. 16 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškovės ieškiniu dėl skolos priteisimo ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nekilnojamojo turto objektus, žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo 2022 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 5847. Atsakovė įsigijo šiuos objektus su ketinimu statyti gyvenamosios paskirties statinius. Įsigyjant minėtus objektus juose nebuvo įrengta jokių elektros įvadų, kuriuos ieškovė įvardija ieškinyje. Todėl objektai nebuvo ir negalėjo būti prijungti prie elektros tinklų. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų Elektros tinklų nuosavybės ribų aktų, šių aktų sudarymo data nurodyta 2023 m. spalio 12 d., t. y. daugiau nei vieneri metai po to, kai Atsakovas įsigijo minėtus nekilnojamojo turto objektus. Pažymėtina, kad atsakovė, įsigijusi šiuos objektus, niekada nėra teikusi ieškovei paraiškos dėl šių objektų prijungimo prie elektros tinklų. Tokių duomenų ieškovė ieškinyje taip pat nenurodė. Priešingai, ieškovė ieškinyje pateikė duomenis, kad prijungimo prie skirstymo tinklų paslauga suteikta senajam Objektų savininkui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus tai, kad atsakovė sklypus įsigijo dar 2022 m. rugpjūčio 26 d., kuomet sklypuose nebuvo atlikta jokių elektros įvedimo darbų, o ieškovė galios mokestį pradėjo skaičiuoti tik nuo 2023 m. lapkričio 1 d. akivaizdu, kad prijungimo prie elektros tinklų darbai buvo atlikti be atsakovės valios. Pažymėtina, kad atsakovė negali būti atsakinga už buvusio sklypų savininko sudarytus sandorius su trečiaisiais asmenimis ir įsigydamas sklypus neperima buvusių savininkų prievolių. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtintų Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 35 p. 1 pastraipoje nurodyta, kad: „Vartotojo, gamintojo ar asmens, pageidaujančio prijungti energijos kaupimo įrenginius, elektros įrenginiai prie elektros tinklų prijungiami tik tada, kai operatorius yra atlikęs (užbaigęs) prijungimo paslaugos teikimą (t. y. atlikęs Aprašo 20 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytus darbus), o vartotojas, gamintojas ar asmuo, pageidaujantis prijungti energijos kaupimo įrenginius, vadovaudamasis energetikos ministro įsakymu patvirtintomis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis ir Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, nustatančiais elektros įrenginių įrengimo reikalavimus, yra įrengęs savo elektros įrenginius.“ Šiuo atveju atsakovė nėra prijungusi savo elektros įrenginių ir neketino jų prijungti, kadangi ji nebuvo informuota ir nežinojo apie ieškovės atliekamą prijungimo paslaugą. Tą patvirtina paties ieškovės pateikti duomenys dėl buvusio sklypų savininko pateiktos paraiškos, todėl akivaizdu, kad atsakovė tokios paslaugos niekada nebuvo užsakiusi. Atsakovės objektuose nėra įrengta jokių elektros įrenginių, kadangi po sklypų įsigijimo ir statybų sustabdymo, kai bus atnaujinti nebaigtų statinių statybos darbai, tokią infrastruktūrą atsakovė ketina įrenginėti tik ateityje, kai bus pasiektas didesnis statinių baigtumas, kuris šiuo metu yra tik 54 proc. Tuomet atsakovė ir kreiptųsi į ieškovę dėl prijungimo prie elektros tinklų paslaugos suteikimo. Įsigijus minėtus objektus, nevykdant statybų ir dar nežinant, kada bus reikalinga elektra atsakovo objektuose, atsakovei nebūtų logiška ir ekonomiškai naudinga kreiptis dėl prijungimo prie elektros tinklų paslaugos suteikimo, todėl Atsakovė tokios paslaugos ir neužsakė. Aprašo 35 p. 3 pastraipoje nurodyta, kad: „Tuo atveju, kai operatorius jau yra atlikęs (užbaigęs) prijungimo paslaugos teikimą, o nebuitiniai vartotojai, kurių objektuose elektros energija bus perkama ne asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, išskyrus atvejus, kai suteikiama rezervinės linijos ar tiesioginės skirstymo linijos įrengimo paslauga, neįvykdo šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytų sąlygų per 30 kalendorinių dienų nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo paslaugos atlikimo (užbaigimo) dienos, šie nebuitiniai vartotojai privalo operatoriui kas mėnesį atsiskaityti už galios dedamąją pagal elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarką už visą prijungimo paslaugos sutartyje nurodytą naujai prijungiamą leistina naudoti galią.“ Manytina, kad ieškovė pradėdama skaičiuoti atsakovei galios dedamosios mokestį, vadovavosi būtent šia nuostata, kadangi dėl aukščiau šiame atsiliepime nurodytų objektyvių priežasčių, atsakovė nebūtų galėjusi įvykdyti Aprašo 35 p. 1 pastraipoje nurodytų sąlygų. Kaip jau minėta, atsakovė niekada nebuvo užsakiusi prijungimo paslaugos, todėl nežinojo apie ieškovės vykdomą prijungimo paslaugą ir nurodytų sąlygų neketino įgyvendinti. Aprašo 20 p. 1 pastraipoje nurodyta, kad: „Nustatoma, kad prijungimo paslauga laikoma atlikta (užbaigta), kai yra faktiškai atlikta prijungimo paslaugos sutartyje nustatyta konkrečiam prijungimui reikalinga operatoriaus elektros tinklų plėtra iki elektros tinklų nuosavybės ribos tarp operatoriaus ir vartotojo, gamintojo ar asmens, pageidaujančio prijungti energijos kaupimo įrenginius, atlikti kiti vartotojo, gamintojo, asmens, pageidaujančio prijungti energijos kaupimo įrenginius, elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikalingi darbai ir teisės aktų nustatyta tvarka yra atliktos statybos užbaigimo procedūros (kai jos yra privalomos pagal teisės aktus) arba sudarytas (pasirašytas) atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas (kai statybos užbaigimo procedūros netaikomos) ir įjungta įtampa operatoriaus elektros tinkluose, o atvejais, kai neatliekami elektros įrenginių įrengimo darbai operatoriaus tinkle, – yra sudarytas nuosavybės ribų aktas.“ Kaip matyti iš ieškovės pateiktų nuosavybės ribų aktų, jie pasirašyti tik vienos šalies, inžinierės M. D.. Tuo tarpu prie grafos „Savininkas ar kitu teisėtu pagrindu objektą valdantis asmuo“ joks asmuo nėra įvardintas, pasirašyta taip pat nėra. Pasirašyti šių aktų, savininko vardu niekas ir negalėjo, kadangi šių aktų sudarymo dieną, t. y. 2023 m. spalio 12 d. nekilnojamojo turto objektai priklausė atsakovei, o atsakovei minėti aktai suderinimui ir pasirašymui niekada nebuvo pateikti. Be to su atsakove niekada nebuvo derintos nuosavybės ribos, nurodytos minėtuose aktuose. Atsižvelgiant į tai, kad šie aktai nėra pasirašyti abiejų šalių, jie negali būti laikomi galiojančiais. Todėl ieškovė neįgijo teisės pradėti skaičiuoti galios dedamosios mokesčio. Apibendrinant, akivaizdu, kad atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę dėl elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos suteikimo, taip pat nežinojo apie ieškovės vykdomą atsakovui priklausančių objektų prijungimą prie elektros tinklų. Nesant tokios atsakovės išreikštos valios, dėl šių objektų prijungimo prie elektros tinklų, atsakovei negali atsirasti prievolė mokėti galios dedamosios mokestį, kurio atsiradimą sąlygotų paslaugos suteikimas, kurios atsakovė neužsakė. Be to, kaip jau buvo minėta, ieškovės į bylą pateikti nuosavybės ribų aktai nėra pasirašyti atsakovės dėl objektyvių priežasčių, nurodytų šiame atsiliepime, todėl prijungimo paslauga negali būti laikoma atlikta, Aprašo 20 p. prasme. Dėl minėtų priežasčių atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė galios dedamosios mokestį skaičiuoja nesant tam pagrindo ir nepagrįstai iš atsakovės reikalauja šį mokestį sumokėti. Todėl ieškovo pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas. Remiantis tuo kas išdėstyta, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo prašo: atmesti ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu; priteisti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ visas bylinėjimosi išlaidas (2 tomas, e. b. l. 10-14).
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso butai: duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Šie objektai atsakovei priklauso nuo 2022-08-26–2022-09-01 pagal 2022-08-26 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5847. (1 tomas, e. b. l. 84-85, 89-90, 104-105,112-113, 117-118,122-123, 124-126164-165, 180-181, 182-183).
Senasis objekto savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė Naujųjų klientų grupės elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 22-10640.
Pagal minėtą prijungimo sutartį bendrovė įsipareigojo atlikti objektų prijungimo paslaugą (darbus) – elektros tinklų plėtrą iki bendrovės ir kliento nuosavybės ribos, o klientas įsipareigojo atlikti vidaus elektros instaliacijos įrengimo iki nuosavybės ribos su bendrovės elektros tinklu ir su tuo susijusius darbus. Bendrovė iš savo pusės minėtus prijungimo darbus atliko. Tai patvirtina ir 2023 m. spalio 12 d. potvarkis Nr. 22-10640 „Dėl objekto prijungimo prie veikiančių elektros tinklų ir įtampos įjungimo“. Potvarkyje nurodyta elektros įrenginius, t. y. kabelines spintas, be kita ko, esančias prie Objektų, prijungti prie veikiančių Bendrovės elektros tinklų bei 2023 m. spalio 12 d. įjungti įtampą. Objektai buvo prijungti prie skirstomojo tinklo. Minėtuose objektuose yra įrengti elektros įvadai ir kiekvienam butui yra priskirta 7 kW leistinoji naudoti galia (1 tomas, 38-77).
2023 m. spalio 13 d. buvo parengta ir atsakovei pasirašyti išsiųsta elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitinio (verslo) vartotojo klientui sutartis Nr. 106439-51112/1336669, su 20 butų sąrašu (152-157). Iš bylos medžiagos spręstina, kad atsakovė nėra ieškovei grąžinusi pasirašytos sutarties.
Pagal priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą atsakovė už galios dedamąją nėra apmokėjusi pagal laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. išrašytas sąskaitas faktūras (1 tomas, e. b. l. 86-167).
Dėl skolos priteisimo.
Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos pirkimą ir pardavimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir kt.
CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo– pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalies nuostatą energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė arba skirstymo operatorius privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.
Atsakovė atsilipime į ieškinį nurodžiusi, kad nekilnojamojo turto objektus, žemės sklypus, esančius „(duomenys neskelbtini), įsigijo 2022 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 5847. Įsigyjant minėtus objektus juose nebuvo įrengta jokių elektros įvadų, kuriuos ieškovė įvardija ieškinyje. Todėl objektai nebuvo ir negalėjo būti prijungti prie elektros tinklų. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų Elektros tinklų nuosavybės ribų aktų, šių aktų sudarymo data nurodyta 2023 m. spalio 12 d., t. y. daugiau nei vieneri metai po to, kai atsakovė įsigijo minėtus nekilnojamojo turto objektus. Atsakovė, įsigijusi šiuos objektus, niekada nėra teikusi ieškovei paraiškos dėl šių objektų prijungimo prie elektros tinklų. Įvertinus tai, kad atsakovė sklypus įsigijo dar 2022 m. rugpjūčio 28 d., kuomet sklypuose nebuvo atlikta jokių elektros įvedimo darbų, o ieškovė galios mokestį pradėjo skaičiuoti tik nuo 2023 m. lapkričio 1 d. akivaizdu, kad prijungimo prie elektros tinklų darbai buvo atlikti be atsakovės valios. Pažymėtina, kad atsakovė negali būti atsakinga už buvusio sklypų savininko sudarytus sandorius. Be to, su atsakove niekada nebuvo derintos nuosavybės ribos, nurodytos minėtuose aktuose. Atsižvelgiant į tai, kad šie aktai nėra pasirašyti abiejų šalių, jie negali būti laikomi galiojančiais (2 tomas, 40-14).
Aprašo 17 p. nurodoma, kad elektros tinklų nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo, gamintojo ar asmens, pageidaujančio prijungti energijos kaupimo įrenginius, elektros įrenginių nurodoma elektros tinklų nuosavybės ribų akte ir (ar) prijungimo sąlygose ir (ar) vartotojo, gamintojo ar asmens, pageidaujančio prijungti energijos kaupimo įrenginius, ir operatoriaus sudarytoje prijungimo paslaugos sutartyje, ir (ar) vartotojo ir operatoriaus sudarytoje elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartyje. Nustatant elektros tinklų nuosavybės ribas, vadovaujamasi principais, išdėstytais Taisyklėse.
Vadovaujantis Taisyklių 9 p., Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas (toliau – NRA) sudaromas pirmą kartą prijungiant vartotojo įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų arba kituose Apraše nurodytuose dokumentuose. Apie vartotojo objektui sudarytą elektros tinklų nuosavybės ribų aktą ir jo vėlesnius pakeitimus operatorius raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis informuoja vartotoją, t. y. elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas dokumentas yra galiojantis.
Ieškovė iš savo pusės baigus prijungimo darbus, apibrėžiant bendrovės elektros tinklo nuosavybės ribą, iki kurios turi būti įrengtas objektų vidaus elektros tinklas, atsirado pagrindas suformuoti elektros tinklų nuosavybės ribų aktus, dėl to ir buvo suformuoti atitinkami dokumentai.
Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 30 k. d. nuo bendrovės atliktų prijungimo darbų užbaigimo dienos, iš savo pusės neatliko reikiamų darbų, t. y. neatliko vidaus elektros instaliacijos iki nuosavybės ribos su bendrovės elektros tinklu įrengimo ir su tuo susijusius darbų bei nepateikė elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos ar elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akto su jame nurodytais dokumentais, kaip tai numatyta Aprašo 35 p. pirmoje pastraipoje.
Ieškovė iš savo pusės yra įvykdžius objektų prijungimo prie bendrovės elektros tinklo darbus, kuriuo atlikus, objektams yra suprojektuota bendrovės elektros tinkle leistinoji naudoti galia (po 7 kW kiekvienam iš objektų), įvykdžius objektų vidaus instaliacijos darbus, būtent atsakovė, kaip objektų savininkas, šias galias galės naudoti. Tuo pagrindu objektų savininku, toliau bus skaičiuojamas galios dedamosios mokestis.
Nors pagal prijungimo sutartį objektų vidaus elektros instaliacijos įrengimo darbus turėjo atlikti buvęs objektų savininkas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir inicijavo objektų prijungimą prie bendrovės elektros tinklo, už galios dedamąją turi apmokėti dabartinis objektų savininkas, t. y. atsakovė.
Nepaisant to, kad minėta sutartis atsakovės nebuvo pasirašyta, pabrėžtina, kad pagal Taisyklių 101 p. tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Tokia pati nuostata dėl objekto savininko pareigos mokėti už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą (nagrinėjamu atveju – galios dedamosios mokestį), yra nustatyta ir Tvarkos 3 p., kuriame nustatyta, kad galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Jokių šios nuostatos taikymo išimčių nėra numatyta.
Atsakovė Objektus valdo kaip komercinis subjektas, t. y nebuitinis vartotojas. Kiekvienam Objektui yra rezervuota 7 kW galia ir jis yra priskiriamas prie antrosios grupės vartotojų (Tvarkos 4.2 p., V skyrius, VII skyrius). Atsakovei, kaip Objektų savininkei, nepriklausomai nuo suvartoto elektros energijos kiekio, elektros energijos vartojimo fakto ir rašytinės sutarties sudarymo fakto, vadovaujantis taisyklėmis ir tvarka tenka pareiga mokėti už galios dedamąją.
Pagal CK 6.385 straipsnio 4 dalį energijos kaina (tarifai) nustatomi įstatymų nustatyta tvarka. EEĮ 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainos reguliuojamos tarybai nustatant viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugos teikėjas.
Kaip jau minėta, Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kurią vartotojas gali naudoti iš Bendrovės (t. y. Ieškovės) tinklų bet kuriuo metu. Leistinoji naudoti galia nurodama Bendrovės vartotojui išduotose objekto prijungimo prie elektros tinklų techninėse sąlygose, o jas įvykdžius – elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyje, nuosavybės ribų aktuose ir (ar) kituose dokumentuose. Pažymėtina, kad leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros, kaip vienos iš energijos rūšių, konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant mokestį už leistinąją naudoti galią, siekiama racionalizuoti elektros galių panaudojimą ir taip optimizuoti elektros tinklų įmonių investicijas. Tuo pačiu siekiama siųsti teisingus signalus vartotojams, kurie turėdami perteklines galias, turi arba mokėti už jų palaikymą, arba jų atsisakyti. Nepaisant to, kad vartotojas nepasinaudoja galimybe naudotis jam priklausančiam objektui rezervuota leistinąją galia, elektros energetikos įmonės visą laiką turi prižiūrėti, remontuoti bei atnaujinti elektros tinklus pagal vartotojų maksimalią galią, kad būtų užtikrintas patikimas elektros energijos tiekimas ir paslaugų kokybės reikalavimai. Kuo vartotojų užsakyta maksimali galia didesnė, tuo yra laikomi didesni pajėgumai sistemos pikinės apkrovos atvejui ir didėja elektros energetikos įmonių išlaidos brangesnei tinklo įrangai, investicijoms bei eksploatacijai. Taigi neefektyvus elektros energijos vartojimas dirbtinai didina sąnaudas paslaugų teikėjams, o kartu ir visiems vartotojams, kadangi kai kuriems vartotojams neapmokant proporcingai jiems tenkančių išlaidų, jas dengia kiti vartotojai. 14. Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų analizės, kaina už elektros energiją, kaip visuma, susideda iš atskirų dedamųjų – elektros energijos dedamosios ir galios dedamosios, o pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo vartotojo (objekto savininko ar kito teisėto objekto naudotojo) suvartotos elektros energijos kiekio, elektros energijos vartojimo fakto ir rašytinės sutarties sudarymo fakto. Todėl būtent atsakovei, kaip Objektų savininkei, nepriklausomai nuo to, kad elektros energija skolos laikotarpiu Objektuose faktiškai naudojama nebuvo, tenka pareiga mokėti už galios dedamąją.
Šiuo atveju nors pagal prijungimo sutartį objektų vidaus elektros instaliacijos įrengimo darbus turėjo atlikti buvęs objektų savininkas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir inicijavo objektų prijungimą prie Bendrovės elektros tinklo, už galios dedamąją turi apmokėti dabartinis objektų savininkas, t. y. atsakovė.
Teismas sprendžia, kad iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo atsakovės mokėtinas sumas, nurodytas atsakovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kurių atsakovė nėra apmokėjusi. Ieškovė atsakovės prašymų išmontuoti įvadą nėra gavusi, įvadas yra, įvadas yra skirtas objektams, skirtas ne konkrečiam asmeniui, o konkretiems objektams ir keliauja kartu su objektu, šiuo atveju atsakovė turi atsiskaityti už komercinius subjektus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei pareiga mokėti už galios dedamąją tenka kaip objektų savininkei, ir jis šiuo atveju tai daryti turi teisės aktų, o ne sutarties (primintina, atsakovė negrąžino ieškovei pasirašytos sutarties), pagrindu.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 4664,33 Eur dydžio skolą už galios dedamąją pagal laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. išrašytas neapmokėtas sąskaitas faktūras.
Dėl įstatyme numatytų procesinių palūkanų dydžio ir jų skaičiavimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (4664,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė kartu su ieškiniu prašo priteisti 105,32 Eur bylinėjimosi išlaidas (kurias sudaro 105 Eur mokėjimas už žyminį mokestį ir paslaugai atlikti banko pritaikytas 0,32 Eur mokestis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos 105,32 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl iš atsakovės valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas 306069084, 4664,33 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 33 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4664,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,32 Eur (vieną šimtą penkis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.