- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 2-519-94/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Šuminaitė
- Ieškovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- J. G.
- Atsakovas
- D. P.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. atsakovei D. P., trečiajam asmeniui J. G. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir trečiojo asmens pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad 1984 m. birželio 30 d. jis susituokė su atsakove D. P.. Gyvendami santuokoje, susilaukė vaikų, kurie šiuo metu yra suaugę. Apie 1996 metus jų faktinis santuokinis gyvenimas ėmė irti ir abu ėmė gyventi atskirai, o po kurio laiko atsakovė ėmė gyventi su J. G.. (duomenys neskelbtini) atsakovei ir J. G. gimė sūnus R. Jis šio vaiko niekada neaugino, su juo ne bendravo ir vaikas jo nelaiko jo savo tėvu. Tačiau šių metų pradžioje sužinojo, kad atsakovės sūnaus R. tėvu vaiko gimimo liudijime yra įrašytas jis. Atsakovė jam paaiškino, kad sūnaus tėvas yra J. G., tačiau vaiko gimimo liudijime įrašytas jis, ieškovas, kadangi jų santuoka nenutraukta ir civilinės metrikacijos skyriuje nebuvo galima kitaip padaryti. Prašo nustatyti, kad jis nėra R. P., gimusio 2005 m. gegužės 29 d., tėvas.
Atsakovė D. P. į teismo posėdį neatvyko, tačiau 2013 m. spalio 22 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad su ieškovu negyvena daugiau kaip penkiolika metų, nes susirado kitą vyrą, su kuriuo (duomenys neskelbtini). ir susilaukė sūnaus R. Kitas vyras – tai J. G., jis ir augina sūnų ir sūnus pripažįsta jį savo tėvu. O ieškovą įrašė sūnaus tėvu, nes su juo nėra išsituokusi ir jai buvo paaiškinta, kad kitą. O ne savo sutuoktinį, įrašyti tėvu negalima. Pripažįsta, kad ieškovas nėra jos sūnaus tėvu.
Tretysis asmuo J. G. pateikė teismui prašymą pripažinti jį R. P. tėvu. Paaiškino, kad po kariuomenės jis dažnai lankydavosi ieškovo ir atsakovės šeimoje. Palaipsniui jo ir atsakovės santykiai ėmė šiltėti, jie abu pradėjo bendrauti. Iš pradžių gyveno atskirai. Likus šešiems mėnesiams iki gimdymo, atsakovė persikėlė gyventi pas jį ir nuo to laiko abu gyvena kaip vyras ir žmona. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus R., tai jo vaikas, tačiau vaiko gimimo dokumentuose jam nepavyko įrašyti save sūnaus tėvu, nes atsakovė yra neišsituokusi ir vaiko tėvu buvo užrašytas jos sutuoktinis, su kuriuo ji negyvena ir jis vaiko neaugina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys yra tenkinamas.
Sprendžiant, kas yra vaiko tėvas, būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintų prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais turi atitikti vaiko interesus.
Pagal CK 3.150 str. 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 str. 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas yra 1984 m. susituokęs su atsakove, su kuria santuoka nėra nutraukta, tačiau daugiau kaip penkiolika metų kartu negyvena ir santuokinio gyvenimo neveda. Atsakovė gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su šioje byloje įtrauktu trečiuoju asmeniu J. G. ir jų bendro gyvenimo metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus R. P.. Tretysis asmuo J. G. pripažįsta save R. P. tėvu. Teismui pateikė tėvystės pripažinimo pareiškimą. Kad J. G. yra R. P. tėvas įrodo ir tai, kad atsakovė ir tretysis asmuo ilgą laiką gyvena bendrą šeimyninį gyvenimą, bendro gyvenimo metu jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R., tretysis asmuo kartu gyvena su sūnumi, jį auklėja ir juo rūpinasi. Visi šie duomenys patikimai patvirtina, kad vaiko tėvas yra J. G., o ieškovas M. P. negali būti šio vaiko tėvas, nes su vaiko motina, šioje byloje atsakove, iki vaiko gimimo ir po to kartu negyvena, sūnaus neaugina ir jo neauklėja.
P. R. P. teismo posėdyje nebuvo apklaustas, tačiau kad jis laiko savo tėvu J. G., yra nurodoma Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, kurią patvirtino ir dalyvavusi teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Išvadoje atstovė nurodė, kad vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai atsakovės šeimoje lankėsi dažnai, konstatavo, kad, gimus R. P., atsakovė gyveno su J. G., pastarasis berniuką augina ir rūpinasi kaip savo vaiku nuo pat jo gimimo iki šiol.
Tokiu būdu darytina išvada, kad M. P. tėvystės nuginčijimas R. P. interesų nepažeidžia. Atvirkščiai, tai padarius, bus nustatyta tikroji vaiko kilmė iš konkretaus asmens, kurį nuo pat mažens vaikas žinojo ir pripažino savo tėvu.
Pagal CPK 93 str. šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu Dėl antrinės teisnės pagalbos teikimo yra 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovas sumokėjo valstybei 72 litus žyminio mokesčio. Iš Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 773,79 Lt. Pagal CPK 96 str. Nuostatas bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkinati ieškinio reikalavimo daliai. Ieškinys yra patenkintas visisškai, tai atsakovė privalo atlyginti tiek ieškovui, tiek valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše (duomenys neskelbtini), skyriuje įrašą „Tėvas M. P.“ įrašytą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje.
Nustatyti, kad J. G. a.k. (duomenys neskelbtini) yra R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš D. P. valstybei 773,79 (septynis šimtus septyniasdešimt tris Lt 79 ct)) Lt antrinei teisinei pagalbai atlyginti, taip pat 72(septyniasdešimt du) litus žyminio mokesčio, 18,45 Lt pašto išlaidų.
Priteisti iš D. P. M. P. jo turėtas 72( septyniasdešimt)litus atlyginti žyminio mokesčio išlaidas.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.