Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, LR pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis mechanizatoriumi UAB (duomenys neskelbtini) neteistas, yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis 2012 m. kovo 11 d. apie 16⁰⁰ val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu pagriebė sėdinčiai žmonai D. S. už plaukų, dėl ko ši nugriuvo ant grindų ir susitrenkė nugarą, po to, tampydamas D. S. už plaukų, trenkė jos galvą du kartus į grindis, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas juosmenyje, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 31-32, 36-37), tiek teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad su D. S. gyvena santuokoje 10 m., augina dukrą. Jų šeima gyvena nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone. 2012 metų vasario mėnesį jie su žmona susipyko ir nuo tada bendrauja labai mažai. 2012 m. kovo 11 d. ryte žmona su dukra kažkur išvyko. Kaltinamasis, likęs namuose vienas, išgėrė dvi skardines 5 % stiprumo alaus po 0,5 l. Apie 15 val. pas jį į svečius atvažiavo sesuo A. P.. Ji atsivežė vieną butelį šampano ir norėjo atšvęsti automobilio įsigijimą. A. P. paskambino nukentėjusiajai ir paprašė grįžti į namus. Kaltinamasis su seserimi sėdėjo virtuvėje, kalbėjosi. Po pusvalandžio į namus grįžo žmona su dukra. Dukra žaidė kambaryje, o jie trise susėdo virtuvėje: moterys gėrė šampaną, jis - alaus. Po kurio laiko žmona ėmė kabinėtis, prikaišioti kaltinamajam, kad jis negrįžta namo, keikė necenzūriniais žodžiais, išvadino „kurvininku“, siūlė eiti gyventi pas motiną (nors žino, kad ji yra mirusi). Kaltinamasis (ir jo sesuo) bandė raminti D., kad ši nepradėtų konfliktuoti, bet paskui įsikarščiavo pats ir sugriebęs žmonai už plaukų tempė tol, kol ji nugriuvo ant grindų, po to trankė galvą. Įsiterpus seseriai kaltinamasis atsitraukė nuo žmonos. Dar tą patį vakarą kaltinamasis skambino D., bet ji neatsiliepė. Gailisi dėl to, ką padarė, teigia, kad prieš žmoną ranką pakėlė pirmą kartą, savo elgesį vertina neigiamai.

Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamais kaltu prisipažino visiškai, davė paaiškinimus, analogiškus duotiems ikiteisminio tyrimo metu, nei kaltinamojo gynėja, nei prokurorė nepageidavo, kad kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. S. parodė (b. l. 16-17, 19-21), kad su vyru (kaltinamuoju) santuokoje gyvena 11 m., augina dukrą. Pastaruoju metu santykiai su vyru pablogėjo todėl, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus. Prieš mėnesį jie susipyko ir iki šio įvykio buvo piktuoju. Bendrauja su kaltinamuoju tik tada, kai jis būna blaivus. Ankščiau jų šeimoje kildavo žodinių konfliktų. Būdamas girtas kaltinamasis tampa agresyvus, varto baldus, daužo indus, bet niekada nesimušė. 2012 m. kovo 11 d. ji su dukra buvo išvykusi į bažnyčią. Jai paskambino kaltinamojo sesuo A. ir norėjo parodyti naujai nupirktą automobilį, prašė grįžti namo. Jai su dukra grįžus, kaltinamasis buvo truputį išgėręs. Prieš jai išvažiuojant namuose buvo dvi skardinės alaus, o grįžus atsirado dar dvi. Konfliktas tarp nukentėjusios ir kaltinamojo kilo dėl vyro bendradarbių. Nukentėjusioji išreiškė savo nuomonę, kad du M. bendradarbiai yra geri, nes jie bendrauja šeimomis, ji juo gerbia kaip žmones. Kaltinamasis prieštaravo, sakydamas, kad ji jo bendradarbių gerai nepažįsta, nežino, kokie jie yra iš tikrųjų. Taip žodis po žodžio jie susikivirčijo ir kaltinamasis pasakė: „tu šiandien tikrai gausi į dantis“. Nukentėjusioji atkirto, kad jis jai nesiūlytų į dantis, nes pačiam bus blogai. Kadangi nukentėjusioji įtarinėjo vyrą esant neištikimu, pasakė , kad į dantis gali siūlyti savo draugėms; po to jie vienas kitam pasakė po kelis necenzūrinius žodžius. A. mėgino juos raminti. Kažkuriuo momentu kaltinamasis paminėjo nukentėjusiosios motiną, pasakydamas, jog ji galės eiti pas ją. Tada nukentėjusioji atšovė, kad jis irgi gali eiti pas savo motiną (nors žino, kad ji yra mirusi, b. l. 48). Nukentėjusiajai sėdint ant kėdės už virtuvinio stalo kaltinamasis ranka sugriebė jai už plaukų (pakaušio). Krisdama ji susitrenkė nugarą. Nugriuvus kaltinamasis plaukų nepaleido ir, tampydamas už jų, dukart trenkė žmonos galvą į grindis. Tarp jų įsiterpė kaltinamojo sesuo ir nustūmė brolį nuo D. į šoną. Baimindamasi pasilikti su vyru, nukentėjusioji su dukra išvyko iš namų, nuo plaukų tampymo jai skauda pakaušį, be to, išrauta plaukų sruoga, sutrenkta kairė galvos pusė, smilkinys, ties ausimi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. atsisakė duoti parodymus (Konstitucijos 31 str. 3 d., BPK 82 str. 2 d., CK 3.135 str.) (b. l. 22-23).

2012 m. kovo 12 d. nukentėjusioji parašė policijai protokolą-pareiškimą (b. l. 3), 2012 m. kovo 12 d. apžiūros protokole su nubraižytu planu ir padarytomis foto lentelėmis užfiksuota įvykio vieta (b. l. 4-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus 2012 m. kovo 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 558/12(04) (b. l. 14) teigiama, kad nukentėjusiajai kietais bukais daiktais ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarytos poodinės kraujosruvos juosmenyje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą veiką, įrodyta visiškai: kaltinamasis tampė nukentusiąją už plaukų, laikydamas už jų trankė nukentėjusiosios galvą į grindis, taip nukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sąlygojo neteisėti nukentėjusiosios veiksmai, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai apgailestavo dėl to, atsiprašė žmonos dėl savo nederamo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2-3, 10 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaip minėta, veikai esminę reikšmę turėjo kaltinamojo afekto būsena, kurią sukėlė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai. Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p). VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės duomenimis, kaltinamasis nėra įtrauktas į ligoninės pacientų registrą (b. l. 60).

Teisiamajame posėdyje pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas. Jame teigiama, kad kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gailisi dėl savo poelgio, atsiprašo nukentėjusiosios; pastaroji atsiprašymą priima, atleidžia kaltinamajam dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto, susitaiko su juo; pretenzijų vienas kitam neturi. Nurodė, kad jiems yra žinomos pasekmės, nustatytos BK 38 straipsnio 3-4 dalyse.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios ir susitaikė su ja. Kaltinamasis dirba (b. l. 51), anksčiau neteistas (b. l. 47), baustas administracine tvarka už kelių eisimo taisyklių pažeidimus, pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį (b. l. 53-58). Kitų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį neigiamai, nėra. Esant tokiai situacijai, teismo nuomone, yra pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, ir pagal BK 38 straipsnį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium (BPK 132¹ str.) (b. l. 39-40, 43-45) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 38 straipsniu, BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi M. S. pritaikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.